Lauko kinrožė – sodo gražuolė

Kinrožė – nuo seno mūsų kraštuose auginama kambarinė gėlė. Bet selekcininkai išvedė hibridinių lauko kinrožių, kurios pridengtos gali peržiemoti ir Lietuvos klimato sąlygomis, nors šių gėlių gimtinė yra Pietvakarių Azija. Žmonės žavisi stambiais žiedais, nes tai įdomesnis, naujesnis augalas. Apie kinrožių auginimo ir priežiūros ypatumus pasakoja gėlininkas Vladas Karpavičius.

Aurelija UŠACKĖ

Lietuvišką žiemą lauke išgyvenanti sirinė kinrožė ‘Blue Bird’.

Trumpai

  • Kinrožė (Hibiscus) priklauso dedešvinių šeimos augalų grupei. Šių gėlių gimtinė yra Pietvakarių Azija.
  • Daugiametės lauko kinrožės – greitai augantys puskrūmiai. Vidutinis jų aukštis – 1–1,5 m, žydi pirmaisiais metais kone delno dydžio žiedais.

 

Vladai, sakote, kad lauko kinrožės Lietuvoje dar gana naujas augalas. Kaip manote, kuo jos sužavėjo sodininkus?

Pelkinės kinrožės (Hibiscus moscheutus) yra vienas tų augalų, kuris primena šiltus kraštus: saulėlydžius, paplūdimius, atostogas. Visgi yra veislių, kurios auga Lietuvoje ir netgi gali gausiai žydėti. Daugiametės lauko kinrožės tikriausiai žavi tuo, kad jų dideli, įspūdingo grožio žiedai atrodo išties dekoratyviai. Tai gana greitai augantys puskrūmiai. Lapai taip pat itin puošnūs. Tad toks augalas – sodo, kiemo puošmena, kuri pagyvina vaizdą.

Kokios kinrožių veislės pakančios mūsų šalies klimatui?

Lietuvoje prisitaikiusios augti pelkinės (‘Berry Awesome’, ‘Starry Starry Night’, ‘Evening Rose’, ‘Mars Madness’, ‘Perfect Storm’, ‘Midnight Marvel’, ‘Cherry Choco Latte’, ‘Summerific ‘Berry Avesome’ ir kt.) ir sirinės kinrožės (Hibiscus syr. ‘Hamabo’, Hibiscus syr. ‘Blue Bird’ ir kt.). Visos išties gražios ir atrodo įspūdingai.

‘Old Yella’ – pelkinės kinrožės stebina ne tik žiedų forma, bet ir dydžiu bei spalvomis.

Kokios aplinkos reikia šiam augalui?

Lauko kinrožėms labai gerai saulėtoje, bet ne per daug kaitrioje vietoje. Jei sodinate kinrožę sode, įsitikinkite, kad augalo neužtemdytų aukšti medžiai ar netoliese esanti tvora. Pavėsyje kinrožės neskubės augti ir pražysti. Šiuos augalus taip pat reikia apsaugoti nuo vėjų ir skersvėjų. Augant mėgsta derlingą, humusingą dirvą, tačiau žiemoti tinkamesnis priesmėlis, nes jis geriau drenuojamas. Tad tikrai nelengva atrasti optimalų dirvos variantą. Jei augalas pasodintas priemolyje, pasirūpinkite geru drenažu, geriausia, jei pasodinama nuokalnėje.

Tai gana lepios šiltesnių kraštų gėlės. Kokį jos atlaiko šaltį?

Daugelyje literatūros šaltinių nurodoma, kad, pavyzdžiui, sirinės kinrožės lauke gali augti 5-oje atsparumo šalčiui zonoje. Didžioji Lietuvos dalis patenka į 5–6 augalų atsparumo šalčiui zoną ir dėl šios priežasties specialistai tikina, kad kinrožė toleruoja iki –29 °C šaltį. Nuo žiemos ir apsaugos priklausys, ar šios gėlės lauke peržiemos. Jei, pavyzdžiui, besniegę žiemą sušąla nemulčiuota, įmirkusi dirva, mažai tikėtina, kad kinrožės krūmas išgyvens.

Lauke gali augti sirinės ir pelkinės kinrožės. Yra sirinių veislių, kurios, esant palankioms sąlygoms, išauga iki 1,5–2 m.

Nuo pirmųjų rudeninių šalnų pelkinių kinrožių pumpurai gali pašalti, nukristi. Todėl būna metų, kad jos net nespėja pražysti. Šioms gėlėms užtenka šiek tiek vėsesnių naktų, kad pažeistų pumpurus. Tad reikia kantrybės.

Kaip kinrožes paruošti žiemai, apsaugoti nuo šalnų?

Pravartu apkarpyti, taip pat žiemai reikėtų pridengti, mulčiuoti šaknų zoną, galima dengti durpėmis (ne rūgščiomis, be trąšų). Visgi tai šilumą mėgstantis augalas, todėl kartais nukenčia ir nuo pavasarinių šalnų. Reikėtų nusiteikti, kad gali būti ir palankių, ir nelabai tinkamų metų. Verta paminėti, kad apšąla tik tuo atveju, jeigu sodinamas pavasarį augalas buvo sužėlęs šiltnamio sąlygomis, nes natūraliai lauko sąlygomis kinrožės pradeda sprogti gegužės pabaigoje.

Pelkinės kinrožės ‘Royal Gems’ žiedas telpa į du delnus.

Kada geriausia sodinti?

Geriausia pavasarį. Tačiau jei pirksite daigą kovo mėnesį, atminkite, kad kinrožės dar būna nepabudusios. Jos turi būti bent kiek sužaliavusios, o tai pradeda daryti apie gegužės pabaigą. Aišku, auginama šiltnamio sąlygomis, gali žaliuoti ir balandį, bet ar verta sodinti tokį augalą, kai numatomos šalnos? Šalnos kinrožę gali pažeisti ir ji nebežydės. Visgi, pasodinus pavasarį, didesnė tikimybė, kad augalas sustiprins šaknų sistemą, įsitvirtins ir leng­viau ištvers žiemą.

Ar reikia šį augalą karpyti, formuoti? Ar tai duoda naudos?

Pirmametis augalas dar silpnas, neišvešėjęs, tad galima pakarpyti bent minimaliai – paaugus nugnybiamos viršūnėlės. Tada augalas leis daugiau šakų. Svarbu atsiminti: jei augalas formuojamas papildomai, gali šiek tiek vėliau pražysti. Formuoti reikia kuo anksčiau, vos išlindus jam iš žemės ir tik tuo atveju, jeigu mažai atžalų.

Visi dažniausiai nekantriai laukia augalo žiedų. Kada savo grožiu džiugina gražuolė kinrožė?

Pelkinės kinrožės pražysta tik vasaros pabaigoje arba rudenį. Žiedai išsilaiko apie dvi dienas, paskui skleidžiasi nauji. Ankstyvi pirmamečiai augalai, užauginti šiltnamio sąlygomis, gali pražysti jau vasaros viduryje. Natūraliai augdami lauko sąlygomis ir peržiemoję, pražys vasaros pabaigoje.

Kaip reikėtų lieti kinrožes?

Pelkinės kinrožės tiesiogiai susijusios su pelkėmis, prigimtis – pelkėtos vietos, vandens pakrantės. Vadinasi, vasarą papildomai laistyti jas naudinga. Drėgnesnė augavietė ir žiemą neturėtų pakenkti. Svarbu, kad būtų puri, nesiplūkianti žemė. Labai molinga nepatiks. Sirijines kinrožes reikia laistyti kaip ir daugelį augalų. Gali gyventi ir nelaistomos, tačiau, kad vešėtų ir džiugintų per sausras, rekomenduotina palieti gausiau.

Kaip tręšti, kad kinrožė džiugintų gausiais žiedais?

Kinrožė – medėjantis augalas, ir antžeminė dalis apšąla. Tokie augalai nereikalauja daug trąšų. Optimaliausia rinktis ilgalaikes. Tai praktiškas sprendimas, nes augalas pasiima naudingų medžiagų tiek, kiek reikia. Rekomenduojamos 3–4 mėnesių veikimo trąšos, kad patręšus pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, augalas spėtų jas išeikvoti.

Šias gėles tikriausiai taip pat puola ligos. Kokios dažniausios ir kaip jas atpažinti? 

Kinrožėms nepatinka itin sausas oras. Auginantieji kambarines kinrožes žino, kad jas gali apnikti amarai ir skydamariai, voratinklinės erkutės. Lauko kinrožėms tai dažniausiai negresia, tačiau per sausras patariama gausiau palaistyti, retsykiais apipurkšti lapus vandeniu, kad turėtų daugiau drėgmės. Išskirtinių lauko kinrožių ligų kol kas nepastebėjome. Galima paminėti tai, kad dėl per didelės ar per mažos dirvožemio drėgmės, skersvėjų gali pradėti kristi lapai. Tačiau tai ne liga, o priežiūros aspektai.

 

 

 

lauko kinrožės, pelkinės kinrožės, sirinės kinrožės