Lietuviškus grikius vertina ir supirkėjai, ir vartotojai

Grikių augintojai kol kas nenori prognozuoti šių metų derliaus, nes pjauti ši kultūra bus pradėta tik rugpjūčio viduryje ar dar vėliau. Visgi tai, kad supirkimo kainos bus gerokai didesnės, nei pernai, prognozuojama jau dabar. Nederlingų žemių savininkai turėtų pagalvoti apie grikius kaip kitų grūdinių kultūrų alternatyvą – jų derlius kad ir negausus, tačiau šis verslas beveik visada pelningas.

Pabrango dvigubai

Lietuvos žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, šiemet grikių supirkimo kainos Lietuvoje padvigubėjo. Palyginti su 2019 metų birželiu, vidutinės grikių supirkimo kainos šalyje pakilo iki 450 eurų už toną gegužę ir 446 eurų birželį, o prieš metus už toną grikių buvo mokama vidutiniškai 230,5 euro.

Lietuvos grūdų rinkos analitikai neatmeta, jog tokias kainas iš dalies gali lemti ir tai, kad po liūdnų 2018 metų, kai buvo importuota 16–17 tūkst. tonų grikių, Lietuvoje labai sumažėjo grikiais užsėtų laukų. Antai, ŽŪIKVC duomenimis, 2018 metais Lietuvoje buvo 54,59 tūkst. ha grikių pasėlių, 2019 m. – 28,64 tūkst. ha, o šiemet – 39,9 tūkst. hektarų. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, pernai dėl sumažėjusių plotų ir sausros grikių derlius buvo sumažėjęs iki 25,7 tūkst. t, palyginti su 53,4 tūkst. t 2018 metais.

Šiemetė vasara, primenanti lietuvišką vidutinę, teikia vilčių, kad grikių derlius bus neblogas, tad ir uždarbio tikimasi didesnio, nei buvo prieš metus.

Sutapo su importu

Neblogas Lietuvos grikių augintojų viltis 2018 metais visiškai sužlugdė beveik 20 tūkst. tonų rusiškų grikių importas per Ukrainą, grikių kruopų kainą vidaus rinkoje numušęs 50–80 eurų už toną. „Grikių derlingumas mažutis, siekia apie toną iš hektaro, todėl toks kainų skirtumas yra didžiulis nuostolis ūkininkui“, – ŪP sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos direktorius Ignas Jankauskas.

Anot jo, vėliau, ištyrus siuntas, buvo nustatyta gerokai leistinas normas viršijanti gliuteno koncentracija. Tyrimai patvirtino asociacijos teiginius, jog trečiosiose šalyse, iš kurių buvo atgabenti grikiai, augalų apsaugos priemonių naudojimas yra kontroliuojamas daug menkiau, negu yra nustatyta Europos Sąjungoje. Vadinasi, Lietuvos žmonės, pigiai prisipirkę rusiškų grikių, galėjo būti apnuodyti, tačiau tai buvo seniai ir niekas to jau neištirs.

Ūkininkai tą laikmetį prisimena liūdnai: jie negalėjo savo derliaus parduoti nei vidaus rinkoje, nei Lenkijoje, kur tąsyk už toną rusiškų ar ukrainietiškų grikių mokėta po 150–170 eurų. Lietuviai kantriai tylėjo, tačiau daug kas nusprendė kitais metais grikių nesėti.

Statistika rodo, kad 2019 metais deklaruoti grikių pasėliai sumažėjo beveik perpus. Dėl to atitinkamai sumažėjo ir atsargos, kurių skurdūs likučiai dabar kelia kainas. Apskritai, anot I. Jankausko, grikių likučių Lietuvoje niekada nebuvo daug. Tikėtina, jog dabartinė „astronominė“ grikių kaina išsilaikys tik iki grikiapjūtės, tačiau tikrai nebus mažesnė, negu prieš metus, juolab kad ir pasėlių gerokai mažiau.

Pasiūla be pertekliaus

Kalbėti apie šiųmetį grikių derlių ir juolab būsimas kainas anksti, nes ši kultūra daug kur Lietuvoje dar žydi ir bus pradėta kulti nebent apie rugsėjo vidurį ar dar vėliau, tačiau, I. Jankausko nuomone, bent kol kas nėra priežasčių ūkininkams tikėtis menkesnio derliaus už pernykštį, nes šios kultūros vegetacijos laikotarpiu šiemet nebuvo nei didesnių šalnų, nei lietaus pertekliaus, juolab kad grikis – bene mažiausiai lepi kultūra Lietuvoje.

„Būtų blogiausia, jei per grikių kūlę užlytų. Tada ūkininkams jau tikra drama“, – sako LGAA administratorius.

Vienas pagrindinių konkurencijos dėsnių yra pasiūlos ir paklausos santykis, nuo jo tiesiogiai priklauso ir kaina: kuo tos pačios rūšies prekių ar paslaugų daugiau, tuo jos pigesnės. Ir atvirkščiai. Grikių rinkoje šiemet atsitinka „atvirkščiai“. Bent kol kas Lietuvoje grikių trūksta, tad pasiūla aiškiai per maža. Vadinasi, pokyčių derėtų laukti ir mažmeninės prekybos įmonių kainoraščiuose.

Grikių augintojams vilčių gali teikti tai, kad šią kultūrą augina vis mažiau ūkių, o grikių sėklos atsargos, ŽŪIKVC duomenimis, per metus sumažėjo keturis kartus – šių metų birželį jų buvo laikoma 3,6 tūkst. tonų, palyginti su 14,9 tūkst. t praėjusių metų birželį.

Varėnos rajono ūkininkas Vytautas Raulonis augina 62 ha grikių, palyginti su 160 ha 2018 metais, daugiausia sėklai, į kurią orientuojasi ne pirmus metus. Kol kas šios kultūros derliaus jis nedrįsta prognozuoti, kaip ir dauguma ūkininkų, kurie derlių vertins rudenį.

Pasaulio rinkoje nedalyvauja

Pasak I. Jankausko, Lietuvoje užauginti grikiai pasaulio rinkoje nedalyvauja, todėl ir pasaulinės rinkos kainos didelės įtakos čia nedaro. „Tarptautinėje grikių rinkoje labai aktyvūs lenkai, o lietuviai savo grikius parduoda daugiausia vietos rinkoje. Mat suformuoti 30 tūkst. tonų laivo krovinį, kuris būtų gabenamas į tolimesnes šalis, mums būtų sudėtinga ir per brangu“, – sako LGAA administracijos vadovas.

Vis dėlto, anot jo, nuo užsienio prekybos kartais kenčia ir Lietuvos grikių augintojai, nes dalį derliaus jie parduoda Lenkijai, o iš jos žaliavos nusiperka ir mūsų grikių perdirbėjai. Šios kultūros kaina Lenkijoje daug priklauso nuo grikių derliaus Rusijoje ir Ukrainoje.

Nepaisant to, Lietuvoje augintus grikius beveik visada superka šalies grikių produktų ir kruopų gamintojai. Jie ne kartą sakė, kad lenkiški grikiai ir pigesni, ir didesni, tačiau vis lieka prie savų augintojų“, – sako LGAA direktorius. Anot jo, Lietuvos rinkai grikių reikia mažai, nors juos ūkininkai augina ne tik Dzūkijoje, bet ir pietinėje Prienų rajono dalyje, Šiaurės Rytuose (apie Uteną, Švenčionis, Biržus, Zarasus). Ten žemės kiek geresnės, todėl ir derliaus rodikliai kitokie. Varėniškių derliai „liesesni“, užtat ir pajamos skurdesnės.

I. Jankauskas teigia pastebįs, jog grikiais sklypus kartais apsėja ir derlingo Kėdainių krašto ūkininkai, nes tai genėtinai patogus augalas sėjomainoms, gražiai derantis su kitais javais.

Jokios „chemijos“

Grikis yra lokali Lietuvoje auginama kultūra, auginama sveikai, netaikant jokių cheminių priemonių, apsaugančių nuo piktžolių ir kenkėjų.

Jis yra išskirtinė kultūra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, nors, kaip „Ūkininko patarėjui“ teigė Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus patarėja Raimonda Grigaitė, ši prekė labai mėgstama visoje Europoje. Ji mažai derlinga, todėl auginama mažai kur, o ir kaina palyginti menka. Tai jau smarkiai kertasi su konkurencijos dėsniais, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu bent prekybos centruose už grikius mokėsime gerokai daugiau, nei dabar, juolab kad tai visiškai švarus, sveikatai nežalingas ir netgi daugybe žmogaus organizmui naudingų medžiagų pasižymintis augalas. Apsaugos priemonių grikių augintojai nenaudoja ne dėl to, kad būtų draudžiama, o todėl, kad nėra didelio jų pasirinkimo.

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėjos dr. Romos Semaškienės, ir grikiams, ir kitiems augalams leidžiama naudoti tik tas apsaugos priemones, kurios yra patvirtintos tyrimais ir oficialiai registruotos kaip tinkamos tam augalui.

„Grikiams registruotų apsaugos priemonių yra labai mažai, bet tai ne tik Lietuvos problema. Šis augalas yra lokalus, jo daugiau auginama tik Šiaurės Europoje. Daug produktų nėra registruota ir kai kurioms naujesnėms grūdinėms kultūroms, pavyzdžiui, avinžirniams“, – sako mokslininkė. – Augalui negalima naudoti bet ko. Kiekviena priemonė turi būti patikrinta, įvertinta. Dėl to ir neregistruojama daugiau priemonių, kad per mažai tiriama. Grikis – mažai auginamas augalas, o ir kenkėjų nėra daug, todėl nėra tikslo tų priemonių tirti. Kovojant prieš piktžoles, reikia priemonę parinkti labai atsakingai, kad nebūtų pakenkta pagrindiniam augalui.“ Mokslininkės žiniomis, didelio augalų apsaugos priemonių pasirinkimo neturi ir daržininkai, sodininkai.

Panašiai ŪP teigė ir R. Grigaitė, t. y. kad grikiai auginami tik šiaurinėje žemyno dalyje. Jų auginama mažai, tad didiesiems institutams, gaminantiems augalų apsaugos priemones, galimai neapsimoka tirti grikių apsaugos produktų. Anot jos, kai tyrimų neatliekama, yra nustatoma mažiausia leistina koncentracijos reikšmė, o ji grikiams veikiausiai netiktų. „Javuose tas pačiais medžiagas galima ekstrapoliuoti iš vieno javo į kitą, o grikio fiziologija yra kitokia, todėl tiesiogiai ekstrapoliuoti negalima. Tam reikia atskirų tyrimų“, – aiškino R. Grigaitė.

Pasak I. Jankausko, iki 2019 metų Lietuvoje nebuvo registruota nė vienos grikių apsaugos priemonės, o naudoti pesticidus grikių augintojams apskritai uždrausta. Jo nuomone, viena iš galimų priežasčių, kodėl auginant grikius yra uždrausta naudoti cheminius preparatus, yra tai, kad ši kultūra labai lėtai skyla, todėl neišvengiama apsaugos priemonių (glifosato) likučių. Tai, kaip minėta, buvo pagrindinė iš trečiųjų šalių importuotų pigių grikių problema.

Jis vėl pažymi, kad grikiai yra vietinė kultūra, ūkininkui galinti būti vertinga pirmiausia tuo, kad jos auginimo savikaina nedidelė. Deja, nedidelis ir derlingumas, todėl, pasak I. Jankausko, iš jos didelio pelno neišspausi, kad ir kiek investuosi, nors jie sėjami laukuose, kuriuose investuoti išvis neapsimoka. Vis dėlto, jo nuomone, investicijos į šią kultūrą gali būti pelningos, ypač esant dabartinėms kainoms, kurios išties patrauklios.

Superka tik perdirbėjai

Anot I. Jankausko, Lietuvoje yra aktyvios grikių perdirbimo įmonės, superkančios lietuviškus grikius. Tik nedidelė dalis Lietuvoje užaugintų grikių išvežama į Lenkiją ar Latviją, tačiau Lietuvoje grikių kaina stabili, netgi šiek tiek auganti, todėl stabilumo siekiantiems nederlingų žemių savininkams grikius auginti apsimoka.

Varėnos rajono ūkininkas V. Raulonis džiaugiasi: „Labai gerai, kad grikių kainos šoko. Vadinasi, bus brangesnė ir sėkla, juo labiau kad ji visada kainuoja daugiau, negu kruopos, – kalbėjo jis ŪP. – Apsaugos priemonių, be abejo, nenaudoju, nes jų nėra. Naudoti cheminių trąšų grikiams irgi neleidžiama, bet tręšti vis tiek reikia. Dirvą papildau azotu, nes be jo joks augalas neišgyvens. Tręšti vis tiek reikia, kaipgi kitaip. Kiekvienas augalas mėgsta sotesnę žemę. Pabarstau mėšlo, ir to užtenka.“

Kainos laukia rudens

Kainų lyginimo portalas „Pricer.lt“ nurodo, kad grikių kainos kol kas nekyla, nes prekybos tinklai pardavinėja seną produkciją. Visgi tik laiko klausimas, kada grikių krizę pajus ir pirkėjai.

Jeigu kalbėtume apie žaliavą, brangimas artėja prie šimto procentų. Aišku, kils pigiausių grikių kainos. Dabar eurą kainuojantys grikiai brangs iki dviejų. Lėčiau kils logotipiniai, kurie galės amortizuoti apie 30 procentų. Dabar yra kilimo pikas, bet procesas dar nenusistovėjo. Supirkimo kaina didėja kas savaitę.

Supirkėjų prognozės yra kur kas nuosaikesnės: esą kainos galbūt ir padidės, bet augimas bus palyginti nedidelis – 10–15 procentų. Be to, ekspertai pastebi tendenciją, kad vis mažiau ūkininkų nori parduoti nevalytų grikių atsargas. Jie tikisi, kad kainos kils dar labiau.

Kazimieras ŠLIUŽAS

ŪP korespondentas