Lietuvos ūkininkai: ir mes turime teisę gyventi!

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę bei Seimo Kaimo reikalų komitetą dėl šalies valdžios požiūrio į strateginę Lietuvos ekonomikos šaką – žemės ūkį, kuriam keliami ypač dideli uždaviniai kovoje su klimato kaita, tačiau deramo mūsų šalies politikų dėmesio nesulaukia. Jo neskiriama ir Vyriausybės parengtame integruoto plano projekte „Naujos kartos Lietuva“, kuris yra pateiktas visuomenei derinti.

Algimanto SNARSKIO piešinys

„Europos Komisijos (EK) žemės ūkio komisaras Janušas Voiciechovskis (Janusz Wojciechowski) jau ne kartą viešai yra pasakęs, kad valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose EK nori matyti priemones stiprinti žemės ūkį. „Tai buvo mano asmeninė iniciatyva planuojant Europos Sąjungos (ES) atsigavimo fondą, kad žemės ūkis privalomai būtų įtrauktas į šalių narių rengiamu Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planus. Į pagalbą sektoriui atremti keliamus iššūkius turi būti pasitelkti visi įmanomi fondai, nukreipiami sustiprinti žemės ūkį. Ypač tai svarbu sektoriui įgyvendinant žaliojo kurso strategijos „Nuo lauko iki stalo“ iškeltus uždavinius, perorientuojant vietos rinką“, – taip dar kartą balandžio 22 d. akcentavo ES žemės ūkio komisaras vienos didžiausių žemdirbių organizacijų COPA-COGECA, kurios nare yra LŪS, narių vadovų susirinkime, pridurdamas, kad Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) fondo tikrai neužteks ambicingiems ES tikslams, kurie iškelti žemės ūkio sektoriui, pasiekti ir pereiti sektoriui reikalingą transformaciją“, – teigiama LŪS kreipimesi, kurį pasirašė LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Anot jo, kreipdamasi į šalies valdžią LŪS nori priminti, kad Lietuvos BŽŪP fondas yra vienas mažiausių ES, o visuomenės reikalavimai griežtėja tokiu pat mastu, kaip ir visoje ES. Su kiekvienu finansiniu laikotarpiu vis didesnė BŽŪP dalis yra nukreipiama ne ekonomikos šakai plėtoti ir vystyti, bet ir aplinkosaugos problemoms spręsti. Naujuoju 2023–2027 metų finansiniu laikotarpiu Lietuvos kaimo plėtros fondas, kuriame „užkoduojamos“ žemės ūkio šakos modernizavimo kryptys ir paskatos, sumažintas 15 proc., o 40 proc. jo turės būti nukreipta aplinkos apsaugai.

„Nors dar neturime Lietuvos vertinimų, kaip žaliojo kurso strategijos „Nuo lauko iki stalo“ ir „Bioįvairovės strategija“ įtakos Lietuvos ekonomiką, turime labai aiškias užsienio atskirų institucijų indikacijas, kad žaliojo kurso reformos atneš didelius ekonomikos nuostolius visos ES žemės ūkyje“, – aiškina R. Juknevičius.

LŪS nuogąstauja, kad neskiriant deramo dėmesio žemės ūkio sektoriui, kuris yra pagrindinis darbdavys kaime, socialinė atskirtis tarp miesto ir kaimo gyventojų tik didės. Jau šiandien, Eurostat duomenimis, lyginant ES ir Lietuvos ūkininkų gaunamas vidutines pajamas, Lietuvos ūkininkų pajamos sudaro tik trečdalį vidutinių ES ūkininkų pajamų. LŪS nuomone, norint, kad Lietuvos žemės ūkyje įvyktų proveržis, būtų sėkmingai vykdoma žalioji ir skaitmeninė transformacija plačiąja apimtimi, neeliminuojant nei vieno dydžio žemės ūkio subjektų, būtina naudoti visų turimų fondų deramą dalį, kaip  to LŪS reikalavo 2020 m. gruodžio 10 d. priimtoje LŪS suvažiavimo rezoliucijoje. Esą naivu tikėtis, kad savaime įvyks fantazuojamos permainos be paskatų ir atsparumo didinimo įrankių.

LŪS teigimu, Lietuvos žemės ūkio ekonomika ir visa ūkininkų bendruomenė taip pat nori laiku pasirengti ateičiai, jos laukiantiems iššūkiams: būti atspari, pažangi ir konkurencinga. O tam EK, Europos Parlamentas ir ES vadovai susitarė dėl ekonomikos gaivinimo plano. Tai esą yra biudžetas, pritaikytas ne tik prie šiandienos realijų, bet ir rytojaus neapibrėžtumo. Tai plataus masto finansinė parama reformoms ir investicijoms. Naujai paskirto fondo tikslas – sušvelninti ekonominį ir socialinį koronaviruso pandemijos poveikį ir pasiekti, kad Europos ekonomika ir visuomenė būtų tvaresnės, atsparesnės ir geriau pasirengusios žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos iššūkiams ir galimybėms. „Ar Lietuvos žemės ūkio ekonomika ir bendruomenė jau pasirengusios jų laukiamoms permainoms? Ar jau atsparios svyravimams ir gali garantuoti tvaraus, saugaus maisto užtikrinimą šaliai?“ – retoriškai klausiama LŪS kreipimesi.

Pasak R. Juknevičiaus, klaidinga manyti, kad žemės ūkio sektorius nenukentėjo nuo COVID-19 pandemijos ir jo transformacijos žaliajai pertvarkai pakaks tik BŽŪP fondo su minimaliu galimu nacionaliniu prisidėjimu. LŪS vadovo pastebėjimu, pralaimėdama konkurenciją su kitų ES šalių ūkininkais vien dėl mažiausių gaunamų tiesioginių išmokų, kurios yra pajamų palaikymo įrankis, Lietuva velkasi „uodegoje“ ir toliau atiduoda savo maisto pramonės rinką kitų šalių žaliavos ir perdirbtų produktų gamintojams. Šalims, kurios intensyviau remia savo žemės ūkio ir maisto pramonę, skiria maksimalias galimas nacionalines dotacijas prie visų ES fondų. Tad mūsų šalyje sparčiai traukiasi pieno ūkiai, Lietuva neapsirūpina reikiamais mėsos, daržovių produktais, yra visiškai priklausoma nuo importo. „Šokiruoja Lietuvos Vyriausybės pasirinktas prioritetas – atsigavimo fondo lėšomis finansuoti pelkių atstatymą ir visiškai ignoruoti ženklią pridėtinę vertę kuriantį, pajamas šalies biudžetui generuojantį sektorių“, – tvirtina R. Juknevičius.

Pasak jo, pelkių atstatymas nepadarys šalies ekonomikoje jokio proveržio, jei ir toliau bus leidžiama užsienio kapitalui naikinti Lietuvos iškasenas – durpynus, kurių, deja, nėra begalybė, dideliais kiekiais eksportuojant durpes. Matomos smulkmenos – ūkininkų atsakingai prižiūrimos pievos, kurias užsimota paversti nenaudingomis žemės naudmenomis jas užliejant, tačiau užsimerkiama prieš didelių verslų daromą žalą Lietuvos ekologijai – intensyviai naudojami būtent sovietmečio melioracijos nusausintų pelkių durpynai, taip atrakinant anglies dioksidą. Dėl neegzistuojančios perspektyvos pelkininkyste galės užsiimti vos sauja subjektų ir nebus jokio ekonominio proveržio, nebus padidintas ir sektoriaus atsparumas. Paprasčiausiai, bus dar labiau pablogintos konkurencinės sąlygos, nors reikalingas sveikas visų ramsčių – ekonominio, socialinio ir aplinkosaugos – balansas.

LŪS kreipimesi atkreipia šalies valdžios dėmesį į tai, jog Lietuvoje miškai taip pat plėsis žemės ūkio paskirties žemės sąskaita. Be to, vyksta urbanizacijos procesai, žemės ūkio naudmenų plotai mažėja ir dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams plečiant susisiekimo infrastruktūrą. Tuo tarpu žemdirbiams keliamas reikalavimas pagaminti daugiau turint mažiau būtinųjų įrankių, tarp jų ir svarbiausio – žemės. Tad žemės ūkiui neišvengiamai reikalingi naujos, inovatyvios kartos sprendimai.

Kaip teigiama LŪS kreipimesi į šalies valdžią, naujas ES požiūris į ES ekonomikos gaivinimą yra svarbiausia galimybė Lietuvai prisitaikyti prie 2030 ir 2050 m. klimato ir energetikos tikslų, pasinaudoti žaliosios ir skaitmeninės transformacijos perėjimo nauda. Lietuvos žemės ūkiui tikslai iškelti labai dideli. Jei nebus įtrauktų ilgalaikių ir transformuojančių investicijų į žemės ūkį, tai turės rimtų neigiamų pasekmių ateinančiam dešimtmečiui ir vėliau bus neišnaudota unikali galimybė stumtelėti strateginę Lietuvos ekonomikos šaką didesnio konkurencingumo ir atsparumo link, padedant jai pasinaudoti naujosiomis sąlygomis plačiąja aprėptimi, išlaikyti ir kurti darbo vietas regionuose, tokiu būdu mažinant atotrūkį tarp miesto ir kaimo, kuriant gerovės valstybę.

„Nederėtų pamiršti, kad ES visuose strateginiuose dokumentuose kalbama apie tvarią plėtrą: tvarią gamybą ir vartojimą, tvarias maisto sistemas, tvarų ekonomikos augimą. Tačiau, atrodo, pamirštama, kokią plačią reikšmę turi pati sąvoka. Lietuva nesiekia atliepti pagrindinio ES tikslo – visapusiškos, tvarios plėtros. Tvarumas nėra tik aplinkos apsauga, tai – balansas – subalansuota socialinė, ekonominė, kultūrinė ir ekologinė plėtra. Tuo tarpu viename iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo priemonių dokumente eliminuojamas žemės ūkis, kuris realiai atliepia visas tvarios plėtros dimensijas“, – teigiama LŪS kreipimesi į šalies Vyriausybę, Seimo Kaimo reikalų komitetą.

ŪP informacija

2021-04-27