Lietuvos žemės ūkio taryba: vadovai keičiasi, strategija nesikeičia

Vakar, pirmadienį, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis perdavė Tarybos vadovo regalijas Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) pirmininkei Danutei Karalevičienei.

Laukiantys iššūkiai

„LŽŪT itin atsakingai vertina šiuo metu susidariusią sudėtingą situaciją žemės ūkyje ir su nerimu žvelgia į ateitį, kuri vykstančių didelių reformų ES bendrojoje žemės ūkio politikoje ir COVID-19 pandemijos akivaizdoje išlieka labai neaiški, – perduodamas įgaliojimus kalbėjo J. Vilionis. – Lietuvos žemės ūkis susidurs su milžiniškais, precedento neturinčiais iššūkiais įgyvendinant žaliąjį susitarimą, trumposios maisto grandinės „nuo lauko iki stalo“ ir biologinės įvairovės atgaivinimo strategijas, taip pat Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją.“

Didžiąją dalį šalies žemdirbių vienijančią LŽŪT sudaro 12 asociacijų: Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Lietuvos pieno gamintojų asociacija, LNŽNA, Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija, Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacija, Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacija, Lietuvos arklių augintojų asociacija, Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacija ir Lietuvos uogų augintojų, perdirbėjų ir prekybininkų asociacija. LŽŪT pirmininko pareigos yra rotuojamos – metus pirmininkauja vienos asociacijos vadovas. Nuo įsteigimo LŽŪT vadovavo Jonas Talmantas, Petras Puskunigis, Aušrys Macijauskas, nuo praėjusių metų spalio iki šių metų lapkričio – J. Vilionis. Per šį laikotarpį (nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn.) suorganizuota 18 LŽŪT narių posėdžių, pasitarimų. Kiekvienas renginys buvo planuotas siekti rezultato – ir tai pavyko. 2020 m. gruodžio 10 d. vyko posėdis kartu su LSMU Veterinarijos akademijos bei VDU ŽŪA mokslininkais. 2021 m. balandžio 6 d. vyko pasitarimas su Švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene, kuriame dalyvavo ir mokslo institucijų atstovai. Balandžio 23 d. vyko išplėstinis pasitarimas su Žemės ūko ministerijos (ŽŪM) ir žemės ūkio kooperatyvų atstovais. Birželio 21 d. LŽŪT su VDU ŽŪA organizavo diskusiją „ES žaliasis kursas Lietuvos žemės ūkiui: iššūkiai ir galimybės“, kurioje pagrindinį pranešimą skaitė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, dalyvavo EP nariai Bronis Ropė, Juozas Olekas, Seimo Kaimo reikalų komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkai Viktoras Pranckietis ir Mykolas Majauskas.

Rugpjūčio 5 d. organizuotas specializuotas pasitarimas su ŽŪM, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba ir kitų institucijų atstovais dėl veislininkystės klausimų.

Rugsėjo 2 d. vyko nuotolinis pasitarimas dėl galimybės teikti teisinį ieškinį ES dėl nevienodų BŽŪP tiesioginių išmokų, kadangi LŽŪT buvo priėmusi sprendimą esant galimybei kreiptis į Europos Teisingumo teismą. Pastaruoju metu vyksta konsultacijos su teisininkais, rengiami dokumentai.

Spalio 21 d. vyko LŽŪT išplėstinis narių posėdis dėl nepasitikėjimo žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, posėdyje dalyvavo apie 200 žemdirbių.

Klausimai liko be atsakymų

Pasak J. Vilionio, pagrindiniai posėdžiuose diskutuoti klausimai – dėl Ateities ekonomikos DNR, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių (RRF), skirtų žemės ūkiui, dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo, dėl taikomųjų mokslinių tyrimų, dėl žemės ūkio specialistų rengimo, dėl mokesčių ir lengvatų žemdirbiams pakeitimo, dėl žemės ūkio strateginio plano ir reikalavimų po 2023 m.

2021 m. aktyviai vyko susitikimai su valdžios institucijomis. Kelis kartus buvo bandyta kalbėtis su ŽŪM ministru
K. Navicku, Aplinkos ministru Simonu Gentvilu, liepos 14 d. vyko susitikimas su abiem ministrais, bet aiškių atsakymų į iš anksto pateiktus klausimus nebuvo sulaukta.

Lietuvos žemės ūkio tarybos vairą iš Jono Vilionio perima Danutė Karalevičienė

J. Vilionio teigimu, LŽŪT narių atstovai susitiko beveik su visomis LR Seimo frakcijomis – buvo pristatyta padėtis žemės ūkyje ir vis blogėjanti situacija.

LŽŪT atstovai du kartus dalyvavo susitikime su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte. Spalio 6 d. susitikime jai buvo įteiktas pareiškimas dėl LŽŪT nepasitikėjimo žemės ūkio ministru K. Navicku.

Lapkričio 19 d. LŽŪT atstovus priėmė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak J. Vilionio, per metus LŽŪT atstovai dalyvavo beveik visuose LR Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdžiuose, o rugsėjo 13 d. išvažiuojamajame KRK posėdyje LŽŪT pirmininkas skaitė pranešimą apie situaciją Lietuvos ir ES pieno rinkose.

LŽŪT atstovai buvo deleguojami į įvairias ŽŪM ir kitų institucijų darbo grupes. Per praėjusį 2020 m. spalio–2021 m. lapkričio laikotarpį LŽŪT teikė daug pasiūlymų dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo, Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, dėl mokesčių žemdirbiams keitimo, akcizų įstatymo, dėl LR žemės ir maisto ūkio bei kaimo plėtros įstatymo pakeitimo, kitų teisės aktų.

Žodžiu, LŽŪT per metus nuveikė milžinišką darbą visų šalies žemdirbių, viso agro sektoriaus labui. Pažymėtina, kad visa tai ji padarė be jokios finansinės paramos.

Sunkiausia – įveikti biurokratus

„Sunkiausia buvo įtikinti biurokratus nacionalinio žemės ūkio sektoriaus reikšme ir prasme, – kalba J. Vilionis, – mėsos, pieno gamybos kaštai – kaip ES šalyse „senbuvėse“, o žaliavos supirkimo kainos, tiesioginės išmokos – gerokai mažesnės. O reikalavimai verslui – patys griežčiausi. Susidaro įspūdis, jog mūsų valdininkai savo perdėtu „stropumu“ pralenkia Briuselio kolegas. Kaip tada konkuruoti bendroje ES rinkoje?“

Pasak J. Vilionio, ŽŪM ir jos padaliniuose dirba apie 3,5 tūkst. tarnautojų, kurių „prievolė“ – žemdirbį tik kontroliuoti, drausti ir bausti. „Žemdirbiai pasigenda bendradarbiavimo, – sako J. Vilionis, – į ūkininką, socialiai atsakingą gėrybių kūrėją, žvelgiama kaip į linkusį prasikalsti ir niekur kitur netinkantį kaimietį.“

Praėję metai LŽŪT nariams buvo įtemptas didelių darbų laikotarpis. Reikėjo dorotis su praėjusios kadencijos politikų paliktomis kliautimis, pavyzdžiui, dviejų ministrų pasirašytu įsakymu dėl mėšlo tvarkymo. LŽŪT iniciatyva įvyko kelios nuotolinės konferencijos dėl aukštojo mokslo prieinamumo regionų abiturientams. Verslo atstovų siūlymu buvo įsteigtas paramos ir labdaros fondas, skirtas paremti norinčius agrarinius mokslus studijuoti kaimo jaunuolius. Prasidėjus diskusijoms dėl naujojo ES finansinio laikotarpio, LŽŪT nariai su keliolikos probleminių klausimų paketu lankėsi Seime, Vyriausybėje, Prezidentūroje. Ne vienas renginys inicijuotas dėl ES RRF, kitos paramos (ir draudimų) šalies žemės ūkiui. LŽŪT nariai diskutavo su Žemės ūkio ir Aplinkos ministrais K. Navicku ir S. Gent­vilu, galiausiai buvo pareikštas nepasitikėjimas K. Navicku.

Naujoji LŽŪT pirmininkė D. Karalevičienė ketina tęsti J. Vilionio pradėtą aktyvią veiklą plėtojant žemdirbių savivaldą ir diskutuojant su valdžios struktūromis, pirmiausia – su Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų vadovais (dabartiniais ar būsimais). Pasak D. Karalevičienės, apmaudu, kad ministerija finansuoja tariamus „socialinius partnerius“ (Žemės ūkio rūmus), kurie galimai imituoja veiklą ir pasisavina visuomeninės LŽŪT nuopelnus. Į viešąją erd­vę paskleidžiama žinia, esą žemdirbiai pešasi dėl ES „pyrago“.

Aulinių batų akcija prie ministerijos

„Šiandien miestiečių šaldytuvai pilni, – kalba J. Vilionis, – tačiau kai ūkininkų tvartuose nebeliks kiaulių, karvių, ne ministrus kaltins valgytojai, o žemdirbius, kurie tylėjo, kai žemės ūkio sektorius guldytas į Prokrusto lovą pagal ES reglamentus. Kaimas tuštėja, jaunimui nepatraukli gyvulininkystė.“

Buvęs LŽŪT pirmininkas J. Vilionis ir regalijas perėmusi D. Karalevičienė akcentuoja, jog labiausiai žemdirbiams šiandien reikia vienybės. Kiekvienas turi tą suvokti ir visi kartu bendrai dirbti dėl savo ateities ir gerovės. Vienas lauke ne karys, taip pat ir LŽŪT bus stipri, su ja bus skaitomasi tol, kol visi kartu aktyviai dirbs, rinksis į posėdžius, spręs, diskutuos ir tarsis. LŽŪT atvira visoms Lietuvos žemdirbiškoms organizacijoms.

Naujoji LŽŪT pirmininkė D. Karalevičienė primena, jog kitą savaitę Briuselyje ES bendrijos žemdirbiai renkasi į protesto akciją. Lietuviai joje išsakys savo priekaištus dėl nevienodų tiesioginių išmokų, perteklinių, nacionalinėms vyriausybėms primestų įsipareigojimų, pieno sektoriaus žlugdymo. Gruodžio mėnesį, kai Lietuvos ūkiuose siautės dėl mėšlo laukuose ir geros agrarinės apinkosauginės būklės tikrinimo įsijautę valdininkai, LŽŪT rengia taikią ir tylią protesto akciją Vilniuje: prie ŽŪM savo ūkius likvidavę žemdirbiai išrikiuos dešimtis tūkstančių purvabridžių aulinių batų.

2021-12-01

ŪP korespondentas Justinas ADOMAITIS

Eimanto BIČIAUS nuotrauka

LŽŪT, Jonas Vilionis, Danutė Karalavičienė, Gitanas Nausėda, Kęstutis Navickas, ŽŪM, pirmininkas, Eimantas Bičius, Justinas Adomaitis, nariai, asociacijos, Ūkininko patarėjas