Likimo simfonija cepelinams

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos (ŠKŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius visuose susitikimuose, posėdžiuose atkak­liai ieško atsakymo į ūkininkams aktualų klausimą – kodėl dėl Rusijos embargo maistinių bulvių augintojams nenumatyta skirti paramos? Pirmininkas stebisi, jeigu Europos Komisija skiria paramą pomidorų, obuolių, kopūstų, morkų augintojams, tai kodėl pamiršo bulvių augintojus? Daugelis jų svarsto, ar ateinančiais metais verta sodinti bulves. Antrąją duoną – taip lietuviai vadina bulves – gali tekti atsivežti iš kaimyninių šalių.
Kas padės bulvių augintojams, kaip vaisių ir daržovių, atsitiesti nuo sunkumų ir bent iš dalies gauti paramą dėl patirtų nuostolių?

Sunku parduoti bulves
Šiaulių r. Ginkūnų seniūnijos ūkininkas Alvydas Jankauskas bulves auginti pradėjo prieš dvidešimt metų. Tai – šeimos verslas. Bulvėms paskyrė 20 ha. Kol rinkoje nebuvo jokių apribojimų, A. Jankauskas bulves parduodavo pirkėjams iš Rusijos, daugiausia jų išveždavo į Kaliningrado sritį, pirkėjai – į Jungtinę Karalystę bei Rumuniją. Ūkininkas beveik visas bulves laiko saugyklose, pardavė tik 5 proc. užauginto derliaus. Kartais atvažiuoja perpardavinėtojai, kurie jo bulves veža į turgų, dar šiek tiek parduoda nuolatiniams klientams, ir viskas. Iš saugyklų bulves parduoda tik po 20-30 ct/kg.
– Apie 4 hektarus bulvių rudenį užariau, nes sandėliai buvo pilni, neturėjau kur pilti. Ir dabar nežinia, kur ir kam reikės parduoti. Ne tik aš vienas, bet ir daugelis ūkininkų skundžiasi, kad esame atsidūrę sudėtingoje situacijoje, patiriame didžiulių nuostolių, bet valdžia jokios kompensacijos mums neskiria. Jeigu pavasarį būtume žinoję, kad dėl politinių sprendimų rinkoje bus tokia sumaištis, tikrai nebūtume sodinę tiek bulvių, geriau grūdines kultūras auginti. Esame įvaryti į kampą, – „ŪP“ aiškino A. Jankauskas.
Didelio daugiašakio ūkio savininkas Edas Sasnauskas iš Gruzdžių seniūnijos irgi stebisi, kodėl Europos Sąjunga bulvių augintojams neskiria paramos, juk dėl embargo nuostolių patyrė ne tik morkų ar obuolių augintojai. Ūkininkas ironizavo, jog gali susiklostyti tokia padėtis, kad taip lietuvių mėgstamus cepelinus (tarkuotų bulvių didžkukulius) teks virti iš lenkiškų bulvių, nes Lenkijos Vyriausybė skiria paramą savo šalies bulvių augintojams.
Keletas skaičių: Lietuvoje bulvių 2014 m. deklaruota 15 901 ha, 910 ha mažiau negu pernai. Sumažėjo ir bulvių eksportas, kaina mažesnė 40 proc. Šiaulių rajone daugiausia bulvių augina ūkininkai Edas Sasnauskas, Antanas Baliutavičius, Alvydas Jankauskas.
Rajone sumažėjo bulvių plotai, o daržovių – padidėjo: 2013 m. buvo 352 ha, 2014 m. – 372, 36 ha.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. sausio ir spalio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu, bulvių supirkta 14,2 proc. mažiau.
Smulkaus ūkio šeimininkė Laima Ivaškevičienė iš Sutkūnų bulves ir kitas gėrybes – medų, kopūstus, morkas, svogūnus, česnakus – veža parduoti į ūkininkų turgelį Šiauliuose. Ji planavo plėsti bulvių plotus, bet kol rinkoje ne itin palanki situacija, teks atsisakyti sumanymų. Nedidelio ūkio savininkė ketina užsiimti ekologine žemdirbyste, nori saugoti ir tausoti žemę. Beje, Laima yra teisės magistrė, studijas baigė Vilniaus universitete. Žemės trauka jai buvo stipresnė negu teisininkės karjera. Ūkininkauti svajoja ir vienintelis Ivaškevičių sūnus Marius.

Paramos nėra, o reikalavimai dideli
Pasak ŠKŪS pirmininko R. Juk­nevičiaus, bulvių, palyginti su daržovėmis, auginama gana daug, todėl kompensacijoms prireiktų didelės sumos pinigų, be to, bulvė yra ne daržovė. Tai nurodyta teisės aktuose, reguliuojančiuose ES paramą, todėl automatiškai šias nuostatas ES komisija pritaikė embargo nuostoliams kompensuoti.
Požiūris biurokratiškas. R. Juk­nevičiaus manymu, teisinga būtų atlyginti visiems proporcingai už faktiškai patirtus nuostolius dėl embargo, neskirstant į žemės ūkio sektorius. Dabar specializuotiems ūkiams sudėtinga padėtis: veiklai plėtoti ir ūkiams modernizuoti jie gavo ES fondų finansinę paramą, todėl privalo vykdyti priimtus įsipareigojimus, negali nutraukti veiklos, nors ir gana sudėtinga padėtis rinkoje susiklostė. „Tokia padėtis – peilis po kaklu“, – sako pirmininkas.
Šiaulių r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Emilija Rimeikienė apgailestavo, kad ES bulvės priskirtos augalininkystei, jos traktuojamos ne kaip daržovė. Neginčytina, kad dėl Rusijos embargo nuostolių patyrė ne tik morkų, kopūstų, svogūnų, vaisių, bet ir bulvių augintojai. Vedėjos nuomone, reikia remti ne tik vaisių ir daržovių, bet ir bulvių augintojus. Specializuoti ūkiai turi įsigiję bulvių sodinimo ir kasimo kombainus, įsirengę modernias saugyklas, yra investavę dideles sumas, kad galėtų toliau sėkmingai veikti. Tokie ūkiai priversti tęsti veiklą, todėl sunkmečiu jiems reikalinga parama. Bulvių augintojams keliami dideli reikalavimai: turi būti registruoti fitosanitariniame registre, privalo tirti žemę, kurioje augina bulves, yra dar daug kitų reikalavimų.
– Bulvė turėtų būti priskirta daržovių grupei, – tvirtino E. Rimeikienė. – Patirti nuostoliai dėl Rusijos embargo turėtų būti kompensuojami kaip ir už kitas daržoves. Lietuvių ir svečių iš užsienio mėgstami bulvių patiekalai – cepelinai ir kugelis.

Zofija CIRONKIENĖ

Zofijos Cironkienės, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės, komentaras:

– Maistinės bulvės yra viena iš nedaugelio ES žemės ūkio produkcijos rūšių, tad ir neturi bendrojo rinkos reguliavimo reglamentavimo, nėra remiamos. 1992 ir 1995 metais EK bandė bulves įtraukti į vaisių ir daržovių bendrosios rinkos reglamentavimą, bet tam nepritarė Europos Taryba. Copa-Cogeca vaisių ir daržovių darbo grupėje bei EK konsultacinėje grupėje naujosios šalys narės bandėme vėl kelti šį klausimą, bet buvo atsakyta, kad į vaisių ir daržovių BRO bulvių negalima įtraukti todėl, kad: 1) tam nėra lėšų; 2) bulvių sektorius yra susistygavęs ir bet kokia reforma gali jį destabilizuoti, pvz., gamintojų organizacijos ims statytis pakavimo stotis, o ES jų yra pakankamai.
Taigi nėra jokio maistinių bulvių ES rėmimo mechanizmo, išskyrus tai, kad nuo 2004 m., į ES įstojus naujosioms šalims narėms, bulvių augintojai galėjo gauti tiesiogines išmokas už jų pasėlius. Reformuojant BŽŪP, nuo 2005 m. pradėta

mokėti tiesiogines išmokas už bulvių pasėlius. Tad galiu patarti, kad bulvių sektorius gali pasinaudoti parama įvairioms reklamos ir vartojimo skatinimo programoms, ieškant naujų rinkos galimybių.

Aldona SIREIKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.