Metas pradėti tręšti augalus

Klaidinga manyti, kad augalų mityba pakanka rūpintis tik pavasarį ar vasarą augimo-derėjimo metu. Išgyventi ilgą, šaltą žiemą mūsų sodui reikia ne mažiau jėgų. Sudėtingą laikotarpį turi ištverti daugiamečiai dekoratyvieji augalai. Tręšimas veikia ne tik derlių, bet ir palaiko augmenijos imunitetą. Ypač svarbus kalis, fosforas ir mikroelementai. Rudeninis tręšimas prasideda jau rugpjūtį.


Elena SURVILIENĖ

Kauno miškų kolegijos docentė

rudeninis tręšimas

Kada ir ką tręšti

Augdami ir derėdami augalai sunaudoja daug maistinių elementų žiedams, vaisiams, uogoms, tad po intensyvaus sezono juos būtina patręšti. Svarbu atkurti mitybos balansą, kad augalai pasiruoštų žiemai. Trąšos didina jų atsparumą ligoms ir paruošia kitiems metams.

Rudeninis tręšimas prasideda rugpjūtį ir trunka iki rugsėjo pabaigos, spalio pradžios. Per šį laikotarpį nurinkite vaisius ir pradėkite sodo paruošimo žiemai darbus. Dirvožemį apie augalus praturtinkite maistinėmis medžiagomis: tiek mineralinėmis, tiek organinėmis trąšomis, priklauso nuo dirvožemio sudėties ir norimų rezultatų.

Pagrindiniai rudeninio tręšimo akcentai:

  • Nuo rugpjūčio neturėtų būti naudojamos azoto turinčios trąšos. Jos gali sukelti ilgalaikį ūglių augimą. Tai gerokai sumažina vaiskrūmių ir medžių atsparumą šalčiui.
  • Rudeninei augalų mitybai reikalingi pagrindiniai elementai: kalis ir fosforas.
  • Tinkamos trąšos rudenį: kompleksinės mineralinės, organinės (durpės, kompostas, mėšlas, pelenai, sideratai).

Fosforas ir kalis

Fosforas reikalingas pumpurams formuotis, šakniavaisiams ir žydėjimui, jis atsakingas už šaknų augimą, svarbus augalų medžiagų apykaitos procesuose. Ypač jam jautrios jaunų augalų šaknys, kurios neišauga, nepaima maisto medžiagų, todėl prastai auga ir antžeminė augalo dalis.

Fosforo trąšos įterpiamos į dirvą arčiau šaknų augimo zonos. Sunkiau fosforą pasisavins augalai rūgščiuose arba šarminiuose (pH mažiau 5,5 ir daugiau 7,5), mažai organikos turinčiuose dirvožemiuose. Pagrindinės fosforo trąšos: superfosfatas / dvigubas superfosfatas, amofosas, diamofosas, kaulų miltai, kompleksinės mineralinės trąšos.

Kalis – vienas iš svarbiausių mitybos komponentų, augalams reikalingas visą sezoną. Be kalio vaiskrūmiai neduos derliaus, uogos smulkėja ir praranda skonį. Šis elementas didina derliaus kokybę. Dėl kalio augalai tampa atsparesni ligoms, šalnoms, sausroms, gėlių žiedai būna ryškesni ir aromatingesni.

Dažniausiai sodo sklypuose naudojamos kalio trąšos: kalio sulfatas, kalio chloridas, kalio nitratas, kompleksinės mineralinės trąšos. Kalio turi ir organinės medžiagos: mėšlas, humusas, kompostas, medžio pelenai, sideratai. Sodo, dekoratyvieji augalai jautrūs chlorui, todėl ne visus tinka tręšti kalio chlorido trąšomis.

Mineralinės ir kompleksinės trąšos

Iš mineralinių trąšų populiarios: superfosfatas (paprastas su 20 proc. fosforo ir dvigubas su 42–49 proc. fosforo kiekiu), kalio magnezija (11–18 proc. magnio), kalio fosfatas, kalio monofosfatas (34 proc. kalio ir 52 proc. fosforo).

Rudeniniam tręšimui rinkitės trąšas, kuriose azoto kiekis nedidelis (ne daugiau kaip 5 proc.).

Trąšos įterpiamos į žemę iki 7–10 cm gylio.

trasos, agrochema, agrokoncernas

Medžio drožlių mulčias ilgainiui virsta trąša.

Organinės trąšos

Augalus naudinga tręšti humusu ir kitomis organinėmis trąšomis: mėšlu (mėšlo granulėmis), durpėmis, kompostu, medžio pelenais, sideratais.

Biohumusas – sliekų perdirbtų organinių medžiagų junginys, kuriame gausu makro- ir mikroelementų, vitaminų, antibiotikų, fermentų, aminorūgščių ir naudingos mikrofloros. Tai 10 kartų veiksmingesnė nei mėšlas trąša. Biohumuso organinės ir mikrobiologinės medžiagos gerina dirvos struktūrą, greitai atkuria natūralų jos derlingumą.

Sideratai – organinė trąša, naudojama visų tipų dirvožemiuose. Sėjami kelis kartus per sezoną, nupjaunami, kompostuojami, iš jų daromos vandeninės ištraukos, apkasami su dirvožemiu, naudojami mulčiui. Sideratus galima palikti per žiemą, jie natūraliai sunyks ir pavasarį apkasti su viršutiniu dirvožemio sluoksniu. Jų šaknys gilios ir gerai supurena žemę. Pagal maistinių medžiagų kiekį visiškai pakeičia mėšlą.

Sideratai sėjami rugpjūtį ir rugsėjį. Apkasti, kai augalai užauga iki 15–20 cm. Šios priemonės padeda išsaugoti humuso sluoksnį, išlaikyti drėgmę. Taip paruošta žemė tinka pavasariniam sodinimui, sėjai.

Šiai žaliajai trąšai tinka smėlyje ir prie­smėlyje augantys grikiai, vikiai, siauralapiai lubinai, geltonžiedžiai lubinai, daugiamečiai lubinai, aliejiniai ridikai, pašarinės pupos, seradėlės, facelijos, saulėgrąžos; priemolyje augantys žieminiai rapsai, aliejiniai ridikai, dobilai, baltosios garstyčios, saulėgrąžos, vikiai, facelijos; priemolį ir molį mėgstantys barkūnai, baltieji dobilai, saulėgrąžos, facelijos, vikiai.

Medžio pelenai – daugelio mineralinių junginių (kalcio, kalio, cinko, natrio, boro ir magnio) šaltinis. Šie elementai didina augalų imunitetą ligoms ir kenkėjams, gerina dirvožemio kokybę. Pelenai yra veiksminga trąša, kai reikia mažinti dirvožemio rūgštingumą. Galima sumaišyti su humusu, kompostu.

Pjuvenos ilgam suteikia žemei augalų šaknims reikalingo purumo ir birumo. Sunkias dirvas pjuvenos palengvina, jos būna ne tokios grumstuotos, o lengvoms dirvoms leidžia ilgiau išlaikyti drėgmę. Pjuvenose nėra užsilikusių piktžolių sėklų.

Maistingosiomis savybėmis pjuvenos prilygsta durpėms, jose daug ląstelienos, įvairių mikroelementų, dervų, eterinių aliejų. Naudojamos perpuvusios ir iš dalies perpuvusios pjuvenos (šviežias reikia tinkamai apdoroti). Jų beriama maždaug 3–5 cm sluoksniu. Toks mulčias tinka vaiskrūmiams, avietėms, daržovių lysvėms.

Vaismedžių tręšimas

Rudeninis tręšimas sode yra atsakingas darbas. Nepaisant to, kad vaisiai ir uogos jau surinkti, svarbu pasirūpinti kitu sezonu. Laiku ir tinkamai atlikus šiuos darbus, augalai atsidėkos dideliu derliumi.

Kiekvienam vaismedžių tipui taikomos savos tręšimo normos. Trąšos įterpiamos medžio lajos perimetre, bent 2 cm gylyje.

Labai tinka mineralines trąšas derinti su organinėmis. Trąšų normos paprastai nurodomos ant pakuočių, reikia vadovautis tręšimo rekomendacijomis.

Kriaušėms ir obelims tręšti naudojamas 200 g kalio sulfato ir 300 g magnio, superfosfato mišinys.

Slyvos, abrikosai ir vyšnios geriausiai pasisavina maistinių medžiagų iš vandeninių tirpalų, kurie paruošiami ištirpinant 3 šaukštus superfosfato ir 2 šaukštus kalio sulfato 10 l vandens. Norint aprūpinti augalą maistinėmis medžiagomis žiemai, kiekvienam medžiui reikalingi keturi kibirai tirpalo.

Persikams tręšti naudojamas kalio druskos ir superfosfato mišinys (santykiu 1:2).

kada tresti

Įterpę trąšų, dirvą supurename.

Trąšos uogakrūmiams

Daugeliui uogakrūmių galite paruošti trąšų mišinį, kurį sudaro 4–5 kg komposto, 10–15 g kalio sulfato ir 20–30 g superfosfato (skaičiuojama suaugusiam krūmui). Šį mišinį geriau paruošti prieš dvi savaites, kad jis nusistovėtų, subręstų. Trąšų mišinys įterpiamas po krūmu šaknų zonoje, apkasant 8–10 cm gylyje.

Pagerinti braškių derlių kitą sezoną padės fosforo ir kalio trąšos, kurios tiesiog įterpiamos tarp eilučių: 1 kv. m reikia 30 g fosforo ir 15 g kalio. Iš organinių trąšų braškėms tręšti galite naudoti granuliuotas gyvulių, paukščių mėšlo trąšas, taip pat srutas, paruoštas iš 1 l mėšlo ir 8 l vandens.

Rudeniniam uogakrūmių (aviečių, agrastų, serbentų, sausmedžių) tręšimui tinka:

  • Humusas – iki 10 kg po kiekvienu krūmu, perkasti su žeme.
  • Pelenų tirpalas – 300 g vienam vandens kibirui – po kiekvienu krūmu. Padaryti įdubą aplink krūmo perimet­rą ir užpilti, tada perkasti su žeme.
  • Kaulų miltai, sumaišyti su kompostu – 10 kg komposto 1 kg miltų.
  • Kalio ir fosforo mineralinės trąšos: 40 g superfosfato, 30 g/kv. m kalio sulfato.

Visžalių tręšimo ypatumai

Jauniems krūmams svarbu šaknyno vystymasis ir stiprumas, todėl reikalingas fosforas. Rudenį tinka humusas ir medžio pelenai.

Visžalių augalų (nykštukinės pušys, Kanados eglė, tuja, kadagys, kiparisas) priežiūra ir tręšimas yra gana specifiškas. Spygliuočiai pirmiausia išeikvoja visą jėgą ir maistines medžiagas šaknų sistemai stip­rinti, tik tada augina žaliąją masę. Todėl pirmuosius 2–3 metus būtina augalus papildyti kaliu ir fosforu.

Kompostą rekomenduojama naudoti kartą per dvejus metus. Jeigu po kompostavimo spygliai pradėjo gelsti, viršutinį dirvožemio sluoksnį šalinkite, o į jo vietą pilkite smėlio. Turėtumėte dažniau laistyti, kad pašalintumėte azotinių medžiagų likučius.

Visžaliai dekoratyviniai augalai nenumeta spyglių, todėl azotas nebūtinas naujiems lapams, spygliams atauginti. Pagrindinės trąšos yra kalio ir fosforo trąšos:

  • kalimagnezija, kurioje yra magnio, svarbaus visžaliams krūmams, – 20 g išbarstyti aplink krūmą ir palaistyti;
  • dolomitmilčiai, kuriuose taip pat yra magnio, – 500 g jauniems augalams ir 1 kg suaugusiems, apkasti su viršutiniu žemės sluoksniu;
  • superfosfatas ir kalio sulfatas – po 40 g/kv. m.

Pradedantiesiems patariama ištirti dirvožemio sudėtį, kad būtų galima pasirinkti mišinius pagal krūmų augimo sąlygas.

 

2022-08-26

Susijusios temos – skaitykite: rudeninis tręšimas, daržovių trąšos, gėlių trąšos, trąšos