„Metų ūkis 2015“ – pripažinimas pelnytas rankomis ir širdimi

Laiko ratas, sakytum, per daug sparčiai baigia apsukti dar vienus žemdirbio metus, praėjusį savaitgalį tradiciškai priminęs, kad vis dėlto yra graži proga bent trumpam stabtelėti ir drauge pasidžiaugti tais, kieno darbai šiemet pasiekė naują ūkininkavimo pakopą, tais, kas įgyvendino netikėtą agroverslo idėją ar įdiegė pažangią mokslo inovaciją. Kitaip tariant, pagerbti darbščius ir talentingus kaimo žmones – jau 22-ąjį kartą Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) organizuoto konkurso „Metų ūkis 2015“ nugalėtojus.

Konkurso „Metų ūkis “ rezultatų apibendrinimas ir nugalėtojų pagerbimo ceremonija tradiciškai vyksta baigiantis metams kaip simbolinės žemdirbiškų darbų ciklo ir rajoninių žemdirbių švenčių pabaigtuvės. Kauno kultūros centro „Girstutis“ salė ir šiemet sunkiai talpino visus renginio dalyvius bei jų pasveikinti susirinkusius asmenis. Į konkurso „Metų ūkis 2015“ laureatų apdovanojimo ceremoniją atvyko Lietuvos Respublikos Minist­ras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, žemės ūkio ministrė Virginija Balt­raitienė, Europos Parlamento narys Bronis Ropė, grupė Seimo narių, Žemės ūkio ministerijos ir kitų valstybinių, mokslo įstaigų, rajonų savivaldybių vadovų bei laureatų kolegų iš įvairių žemdirbių savivaldos organizacijų. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, skelbdamas renginio pradžią, pastebėjo, kad konkursas „Metų ūkis“ – tai ilgiausias tradicijas turintis žemdirbių konkursas, nuo 1994 m. išlaikęs savo esminius principus. „Per visą atkurtos Lietuvos dvidešimt penkerių metų gyvavimo laikotarpį keitėsi valdžios, žemės ūkio politikos kryptys, keitėsi ir mūsų ūkininkai. Daugelis pradėję ūkininkauti plikame lauke ir neturėdami kuo dirbti žemės, šiandien pagrįstai gali didžiuotis, jog savo atsidavimu, darbu, ryžtu rizikuoti pasiekė labai daug. Lietuvoje sukurta tokių modernių ir išmanių ūkių, kokių mums pavydi netgi senoji Europa. Laimingi tie, kurių ūkius jau perima vaikai“, – kalbėjo J. Talmantas, pasidžiaugdamas, kad šiemet tarp konkurso laimėtojų taip pat yra keletas ūkininkų, dirbančių drauge su savo atžalomis. Tai pirmos vietos laimėtojas – amžiumi vyriausias konkurso dalyvis Stanislovas Antanas Jurkus, Rietavo savivaldybėje ūkininkaujantis drauge su sūnumis Ramūnu ir Stasiu. Jurkų šeimos ūkis – kooperatyvo „Pieno gėlė“ narys, o pats Stanislovas Antanas yra vienas šio kooperatyvo steigėjų. Ūkininkai užsiima ir edukacine veikla – priima vaikų ekskursijas, visus besidominčiuosius supažindina su naujausiomis pieno gamybos technologijomis. Ūkyje organizuojamos ir lauko dienos. Atsakingai puoselėjamu ūkiu, pasak J. Talmanto, pagrįstai gali didžiuotis ir varėniškiai pirmos vietos laimėtojai Daiva ir Česlovas Petruškevičiai, ūkininkaujantys drauge su sūnumi Povilu. „Sunkiai, bet vis labiau įsibėgėja naujasis 2014–2020 metų finansinis laikotarpis. Deja, ne viskas mums sekėsi ir sulaukėme kaip niekada daug pasipriešinimo iš Žemės ūkio ministerijos, kad mūsų pastabos nėra esminės, kad mūsų siūlymai tik svarstytini... Jau įvykusių paraiškų gauti paramą rinkimai parodė, kad LŪS pastebėjimai buvo teisingi. Mūsų nariai niekada nesutiko, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu kaip prioritetinės šakos būtų išskirta gyvulininkystė, daržininkystė ir sodininkystė. 2007–2013 metais nė vienos prioritetinės šakos nebuvo, tiesiog augalininkystės ūkiai daugiau naudojosi parama, todėl šiandien ir atrodo, kad tik jiems buvo skirtos visos lėšos. Iš tiesų visų šakų ūkiams buvo sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos gauti paramą“, – kalbėjo J. Talmantas. Pasak jo, šiandien akivaizdu, kad prioritetu nors ir įvardijus gyvulininkystę, pieno ūkiai išgyvena ypač sunkų metą. „Ar tokiomis sąlygomis šie ūkiai bepajėgs atitikti visus keliamus reikalavimus gauti paramą?“ – klausė jis, pastebėdamas, kad atsisakius pieno ūkio ar gyvulininkystės, pagal naujus pasėlių deklaravimo reikalavimus, arti daugiamečių ganyklų negalima. O tai akivaizdžiai rodo, kad biurokratai nesvarsto savo priimtų sprendimų pasekmių, dėl to ūkininkai pakliūva į tų sprendimų spąstus, gud­riai paslėptus po reglamentų ir teisės aktų reikalavimais, iš kurių taip paprastai neištrūksi. „Atstovaudamas LŪS, klaidžiuose valdžios koridoriuose vis nugirstu, kad ūkininkai yra tik veltėdžiai ir valdžios išmaldos prašytojai, jie esą ir taip gerai gyvena, užsieniuose atostogauja ir dar drįsta prašyti paramos... Jeigu jau tie kritikai tokie protingi, tai kodėl nė vienas nepabando tapti ūkininku, o vis ieško šiltesnės valdininko kėdės? Ar ne tokių valdininkų „dėka“ tiek daug mūsų šalyje painių įstatymų, kurių prasmės nesupranta ne tik ūkininkai, bet ir kvalifikuoti teisininkai? Ar ne dėl tokių valdininkų kaltės Lietuvoje vis dar tiek apleistų žemių, kurias deklaruoja neaišku kas?“ – neieškodamas švelnesnių žodžių rėžė LŪS pirmininkas. Sveikinimo žodį žemdirbiams taręs Ministras Pirmininkas A. Butkevičius visų pirma atitarė J. Talmanto žodžiams, kad šalies ūkininkus, prikūlusius rekordinį 5,5 mln. t derlių, nevalia pavadinti veltėdžiais. Priešingai – premjeras pasidžiaugė, kad žemdirbiai nepalūžo sudėtingoje geopolitinėje situacijoje ir kad Europos Komisijos prognozės, esą mūsų šalies bendrasis vidaus produktas dėl Rusijos embargo gali nukristi net 4,4 proc., nepasitvirtino (šis nuokrytis yra tik 0,6 proc). Kalbėdamas apie šalies žemės ūkio perspektyvą, premjeras pasidžiaugė išsikovotu leidimu eksportuoti lietuviškus mėsos produktus į JAV (iš visos ES tokia teisė suteikta tik Lietuvai ir Airijai), kartu ragindamas sektorių sparčiau kooperuotis. „Norint užtikrinti eksporto didėjimą JAV kryptimi, būtina kooperacija tiek gamybos, tiek perdirbimo grandyse. Be kooperacijos neįstengsime būti konkurencingi ir milžiniškoje Kinijos rinkoje, kuri lietuviškiems pieno produktams, tikėkimės, taip pat netrukus atsivers“, – kalbėjo A. Butkevičius, padėkos raštus įteikęs Vilkaviškio rajono ūkininkams Kristinai ir Ramūnui Čėsnoms, Skuodo rajono ūkininkams Ingridai ir Kęstučiui Palčiauskams bei Rietavo ūkininkui Stanislovui Antanui Jurkui. Kooperaciją kaip vieną svarbiausių Lietuvos žemės ūkio prio­ritetų savo kalboje akcentavo ir Europos Parlamento narys Bronis Ropė, pasidžiaugdamas aktyviu bendradarbiavimu su šalies žemdirbių savivaldos organizacijomis bei įteikdamas padėką LŪS pirmininkui J. Talmantui. Į tribūną kopusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, tardama sveikinimo žodį, kartu vis dėlto priminė ir nuoseklią ministerijos nuostatą, kad gyvulininkystei prioritetas bus skiriamas, o parama bus teikiama diferencijuotai, pirmenybę teikiant gyvybingiems, perspektyviems ūkiams, bet ne lygiavos principu. LŪS sprendimu, konkursas gali būti organizuojamas visose Lietuvos savivaldybėse, tačiau į respublikinę apdovanojimo šventę organizatoriai pasiliko sau teisę kviesti tik veiklą vykdančių rajoninių LŪS skyrių bei mažų savivaldybių laimėtojus. Šiemet konkurse dalyvavo 410 ūkių iš 41 šalies savivaldybės. Išrinktas 121 laimėtojas: 41 pirmos, 41 antros ir 39 trečios vietos (trečios vietos nėra Birštono ir Šiaulių rajono savivaldybėse). Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, tarp laimėtojų vyrauja gyvulininkystės ir mišrūs ūkiai – tokių yra 67. Ūkininkaujančių laimėtojų am­žiaus vidurkis – 47 metai. Jauniausias amžiumi tarp jų – 25-erių metų trečios vietos laimėtojas A. Stulginskio universiteto absolventas Tadas Micikevičius, drauge su žmona Justina ūkininkaujantys Biržų r. Ūkininkai 173 ha plote vysto augalininkystę. Šiemet tarp pirmos vietos laimėtojų yra du itin stambūs augalininkystės krypties ūkiai. Tai Kretingos r. ūkininkų Vilijos ir Alvydo Šetkų, dirbančių 1 000 ha, ir Šakių r. ūkininkų Albinos ir Antano Blockių, dirbančių 1 240 ha, ūkiai (pirmos vietos laimėtojų vidutinis ūkis siekia 329 ha). Tarp laimėtojų vis daugiau yra ūkių, kuriuose dirbamos žemės nedaug, tačiau iš auginamos produkcijos sukuriama itin aukšta pridėtinė vertė ir reikia nemažai darbo rankų. Tarp pirmos vietos laimėtojų toks yra Tauragės r. ūkininkaujančių Vidos ir Raimondo Beskių uogininkystės ūkis, užimantis 13 ha plotą, kuriame auginamos braškės. Didžiausio apdovanoto gyvulininkystės ūkio šeimininkai šiemet yra pirmos vietos laimėtojai šilutiškiai Virginija ir Kazimieras Gudžiūnai, ekologiškai laikantys 256 galvijus ir dirbantys 437 ha. Tarp pirmos vietos laimėtojų yra ir žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas su žmona Ingrida, turintys nemažą 500 ha mišrų ūkį Lazdijų r., kuriame laikoma 220 galvijų ir 20 arklių. Antros vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis – 160 ha. Iš jų didžiausias – Lazdijų r. ūkininkaujančių Almos ir Redo Rutkauskų 535 ha mišrus ūkis, kuriame užsiimama augalininkyste, daržininkyste bei gyvulininkyste, auginama 230 kelių veislių galvijų. Nedaug atsilieka ir Šakių r. Gustainiškių kaime gyvenančių Romos ir Raimundo Masevičių 500 ha augalininkystės ūkis. O plotu mažiausias, bet gana didelis savo auginamų švelniakailių gyvūnų skaičiumi yra Utenos r. ūkininkaujančio Alvydo Barsteigos 1,61 ha šinšilų ūkis, kuriame auginama 1 200 šių kailinių žvėrelių. Tarp antros vietos laimėtojų yra du paukštininkystės ūkiai – Kaišiadorių r. Mariaus Steponavičiaus ūkis, kuriame laikoma 35 tūkst. vištų ir Panevėžio r. ūkininkų Emilijos ir Algirdo Bielinių ūkis, kuriame auga 50 tūkst. vištų ir 500 žąsų. Abu ūkiai deklaruoja po 3 ha žemės. Didžiausias gyvulininkystės ūkis tarp antros vietos laimėtojų – Skuodo r. ūkininkaujančių Aušros ir Vytauto Gadeikių. Jie laiko 100 melžiamų karvių ir 175 vienetus prieauglio, dirba 225 ha žemės. Tarp antros vietos laimėtojų Pasvalio r. ūkininkaujantys Inga ir Gintautas Aglinskai vieninteliai tarp visų šiųmečių laimėtojų užsiima ir pieno perdirbimu. Ūkininkai iš 40 melžiamų karvių pieno gamina sūrius ir juos parduoda. Trečios vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis – 180 ha, o didžiausias jų yra Prienų r. ūkininkų Ingos ir Jono Aliukonių, valdančių 900 ha. Mažiausias – Zarasų r. ūkininkaujančių Majos ir Daliaus Barzdų daržininkystės ūkis, nesiekiantis nė 6 ha. Jame jau apie 17 metų auginamos daržovės ir gėlės. Didžiausias gyvulininkystės ūkis tarp trečios vietos laimėtojų yra netradicinis. Jo šeimininkas – Šilalės r. ūkininkaujantis Stasys Eitutis laiko 140 tauriųjų elnių ir 110 danielių.

Rasa PRASCEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Laimučio BRUNDZOS nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.