Mokslininkų diskusijoje – efektyvios Europos žaliojo kurso įgyvendinimo priemonės

LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas.

Įgyvendinant Europos žaliojo kurso, apimančio ir ES strategiją „Nuo lauko iki stalo“, reikalavimus, žemės ūkio ir miškų sektoriai susiduria su sunkumais. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) šiandien rengia nuotolinę diskusiją „ES strategija „Nuo lauko iki stalo“ – iššūkiai ir galimybės agrosektoriui“, kurioje pateikiami siūlymai, kad Europos žaliasis kursas būtų įgyvendintas efektyviau.

Optimizuota maisto tiekimo grandinė

Klimato kaita ir jos švelninimo priemonės tiesiogiai susijusios ne tik su gamyba, bet ir su vartojimu. Todėl už Europos žaliojo kurso strategijos įgyvendinimo sėkmę esame atsakingi kiekvienas. „Įvairiuose maisto gamybos, laikymo ir vartojimo etapuose iššvaistoma iki 40 proc. maisto. 1 kcal maisto iš užsienio (~1 000 km atstumu) pristatyti į prekybos centrą sunaudojamos net 4 kcal. Šios problemos aktualumą paryškino COVID-19 pandemija, dėl jos stringa logistika, kenčia pristatomo maisto kokybė. Taigi, Lietuva turi kuo daugiau apsirūpinti maisto produktais pati, plėtodama trumpąsias maisto tiekimo grandines“, – teigia LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas.

Dirvožemio būklės ir trąšų naudojimo stebėsena

Kad gebėtume apsirūpinti maistu ir užtikrinti iki šiol sėkmingai plėtojamą žemės ūkį, būtina gerinti dirvožemio kokybę. Tikslinga inicijuoti neariminės žemdirbystės, padedančios didinti dirvožemio derlingumą, anglies sankaupas jame, taikymo galimybių analizę šalyje, įvertinant aplinkosaugos ir ekonominius aspektus. Be to, svarbu kaupti sunaudojamų sintetinių mineralinių bei organinių trąšų duomenų statistiką šalyje. Be abejo, svarbu grįžti prie dirvožemio saugos įstatymo svarstymo, kuris reglamentuotų pateiktų priemonių įgyvendinimą.

Mokslo ir verslo galimybių plėtra

Mokslininkai siūlo daugiau dėmesio skirti agromiškininkystei, kuri gali prisidėti prie anglies kaupimo augaluose bei dirvožemyje ir kartu mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išlakas. Pavyzdžiui, daugiamečiuose žolynuose įrengti medžių ir krūmų gojelius, žemės ūkio naudmenų pakraščiuose – medžių ir krūmų juostas. Taip pat skatinta inicijuoti ŠESD, ypač N2O, išlakų tyrimus skirtingoje žemėnaudoje, skirtingo intensyvumo ir tikslumo agrotechnologijų plotuose. Be to, būtina daugiau dėmesio skirti integruotajai kenksmingųjų organizmų kontrolei (IKOK) ir išnaudoti augalų genetinį potencialą – kurti augalų veisles, efektyviau naudojančias dirvožemio maisto medžiagas ir atsparesnes augalų ligoms bei kitiems nepageidautiniems veiksniams. Pasiūlyta galimybė skatinti ar pritraukti į šalį verslo subjektus, gaminančius ilgalaikius produktus ne tik iš miško žaliavų, bet ir iš žemės ūkio biomasės. Toks verslas prisidėtų prie Europos žaliojo kurso strategijos įgyvendinimo ir didesnės pridėtinės vertės produktų kūrimo bei bioekonomikos plėtros šalyje.

LAMMC informacija

 

Ardo KAVALIAUSKO nuotrauka

2021-01-26