Natūralus ir gamtiškas Velykų dekoras

Floristės Alina Ramanauskaitė ir Rita Bagdzevičiūtė kasmet ieško naujų kūrybinių sprendimų.

Kartu su pavasariu ateina ir Velykos, o su jomis į namus įsiveržia sprogstančios beržo šakelės, visžaliai augalai, pavasariniai žiedai, dekoratyviniai zuikiai ir, žinoma, margučiai. Kaip nepasimesti dekoracijų ir augalų gausoje, kaip atsirinkti, kas geriausiai tiks puošti šventiniam stalui? Ir, kaip nepasiduoti pirkimo manijai kai nuėję į prekybos centrą pieno, nejučia į krepšelį įsidedame ir tris sintetinio pūko viščiukus ar kiniškos kilmės zuikį.  „Svarbiausia, kad namų papuošimas teiktų džiaugsmo ir keltų šventinę nuotaiką! Ir derėtų su interjeru. Jeigu kaimo sodyboje ant stalo atsiras auksinė lėkštė su ryškiais perlamutriniais kiaušiniais, jie atrodys mažų mažiausiai keistai“, – tvirtina gėlių studijos „Idealistė“ floristė Rita Bagdzevičiūtė.

Giedrė RYMEIKYTĖ

 

Turime daug didesnį pasirinkimą puošiant namus, nei turėjo mūsų seneliai. Lengvai galime gauti žydinčių gėlių, dekoratyvinių dirbinių, spalvotų staltiesių ir indų. Vis tik, kas liko nuo seno?

Iš senųjų pagoniškų papročių iki mūsų laikų išliko gamtos atbudimo šventė, kurios pagrindiniai akcentai – gaivi žaluma, medžių šakelės ir kiaušinis, simbolizuojantis kosmosą, naują gyvybę ir vaisingumą. Sulig krikščionybe pagoniška gamtos prisikėlimo šventė pasipildė ir Kristaus prisikėlimu, bet pagrindiniai simboliai išliko. Juk Didįjį šeštadienį ir Velykų rytą į bažnyčią nešame šventinti margučius.

Dabar paplitę zuikelių simboliai nėra būdingi mūsų kultūrai – jie atėję iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur išpopuliarėjo per vokiečių imigrantus. Šie sekdavo pasaką apie zuikį, geriems vaikams į pintus krepšelius atnešantį dovanų kiaušinių. Ilgainiui zuikis tapo triušiu, o tada kaip dekoro elementas išplito po pasaulį.

Mūsų krašte istoriškai paplitę paukštelių atvaizdai. Paukščiai vaizduojami ir kituose lietuviškuose etniniuose raštuose – audiniuose ar drožiniuose. Seniau margindavo ne tik vištų, bet ir ančių, ir žąsų kiaušinius, kokius tik turėjo. Paukščiai ir kiaušiniai, kaip atgimimo simboliai, Lietuvoje naudojami labai seniai.

Ir, be abejo, Velykoms būtini pavasarį pranašaujantys visžaliai augalai arba sužaliavusios medžio šakelės.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Per Kalėdas lengva – pastatei eglutę, ją papuošei, ir viskas, niekas nepasakys, kad tavo namai nedekoruoti. O kaip per Velykas?

Tarp kitko, senovėje mūsų kraštuose būdavo ir Velykų eglutė, pagaminta iš tiesios šakos, aptaisyta eglišakėmis ir lizdeliais su margučiais – dažniausiai devyniais arba dvylika, mat šie skaičiai laikyti laimingais.

Šiandien žaliuojančios medžių šakelės ir papuoštas margučių indas tikriausiai bus kiekvienuose namuose. Seniau to užtekdavo. Ant tų šakelių kartais dar kabindavo išpūstus kiaušinių lukštus arba nertus spalvotus kiaušinius. Dubenį su margučiais puošdavo visada žalių pataisų vainikėliais, samanomis, plunksnomis. Tačiau dabar pataisai yra saugomas augalas – jais puošti negalima.

Laimė, kad gamtos skriausti ir nebereikia. Mūsų laikais dekoruoti namus gerokai paprasčiau – nebūtina eiti į miškus ieškoti ko nors žalio. Prekybos centruose arba gėlių salonuose galima įsigyti galybę įvairiausių papuošimų arba skintų bei vazoninių gėlių. Visada gausus pasirinkimas svogūninių gėlių, kurios besiskleisdamos sustiprina bundančios gamtos įspūdį. Laukdamas pirmojo prasikalančio svogūnėlio, tą gamtos atgimimą pajunti ir pats.

Margučių indui puošti galima naudoti ir dirbtines gėles, nors pas mus tai nėra populiaru. Deriname dirbtinius hiacintus ar narcizus su gyvais svogūnėliais, juos įkomponuojant tarp dirbtinių žiedų ne tam, kad augtų, o kaip dekorą. Dar naudojami maži dirbtiniai putpelių kiaušinukai, jei komponuojant gėles nepatogu įdėti tikrų.

Kai norime per žiemą išsiilgtos žalumos – paprasčiausia samana puikiai tinka. Galima stiklinėje lėkštėje ar dubenyje iš anksto pasisėti kviečių želmenų arba tiesiog žolių sėklų – joms sudygus, kiaušinius sudėsite kaip į pievelę. Galima sėti be jokių žemių, o, pavyzdžiui, tiesiai ant maišinio audinio, į jį pridėjus nemažai žolių sėklų, po apačia patiesus polietileną ir nuolat drėkinant. Taip sudygusi žolė atrodo kaip kilimas, kurį galima nešioti ir net karpyti. Žolių sėklos, jei sąlygos tinkamos, išdygsta per porą savaičių.

 

 

 

 

 

 

 

 

Daugelis galvoja, kad floristinis dekoras velykiniu laikotarpiu yra skirtas tik įmonėms. Prašome sugriauti šį mitą!

Tai tikrai mitas. Velykinis įmonių puošimas Lietuvoje nėra paplitęs. Ši šventė pirmiausia švenčiama namuose, tik paskui margučiais keičiamasi su kaimynais ar kolegomis!

Kavinės ir parduotuvės labiau linkusios puoštis pavasario sutikimui negu Velykoms. Kartais šiek tiek velykinių akcentų prieššventiniu laikotarpiu pridedama prie esamo dekoro, tačiau pavasaris ir gaivių svogūninių augalų kompozicijos įmonių puošyboje akcentuojama pirmiausia. Žmonės būna ištroškę pavasario, todėl užsisako tai, ką nori matyti. O kai viskas sužaliuoja, įmonės puošiasi vasariniais augalais – ryškiais, žydinčiais arba lengviau prižiūrimais sukulentais.

Dažnai prekybos centruose įsigytos velykinės dekoracijos namuose nepritinka, neatrodo taip gražiai, kaip tikėtasi. Ar yra kažkoks receptas, kaip skoningai papuošti namus? Ko vengti?

Būtent pigiomis dekoracijomis iš prekybos centrų patarčiau labai nesižavėti. Ten jų didžiuliai kiekiai patraukia ryškiomis spalvomis. Tačiau parsinešus namo vieną, dažniausiai nusiviliama – ji atrodo prastai, nykiai ir nedžiugina. Visada geriau namus puošti žydinčiais ar žaliais augalais, derinant juos su namų stiliui tinkančiais indais, įvairiomis zuikučių ar paukštelių figūrėlėmis. Galima dekoruoti patiems ar kreiptis į specialistus – tada švenčių stalas bus gaivus ir nuotaikingas. Juk bundanti gamta suteikia tiek daug galimybių kuriant mielas ir šiltas kompozicijas!

Ar savo floristinių gudrybių arsenale turite kokių nors įdomesnių sprendimų?

Vienas mėgstamų velykinių kompozicijų pagrindų – mūsų pačių pagamintos kiaušinio lukšto imitacijos, į kurias sodiname žydinčius ir žaliuojančius pavasario šauklius. Tam naudojame gipsinius tvarsčius – juos karpome gabaliukais ir ant baliono formuojame didelį nuskeltą kiaušinio lukštą. Kad toks lukštas taptų atsparus vandeniui, reikia jį įmerkti į karštą parafiną. Tai mūsų įmonės paslaptis (juokiasi).

Dar gaminame indus iš parafino. Galime įlieti įvairių augalėlių, kurie persišviečia ir įdomiai atrodo. Tokiuose induose sodiname pavasarinius augalus arba sėjame pievelę margintiems kiaušinukams. Klientai mėgsta ir mūsų velykinius vainikus, kurių viduje jaukiai įsikurs margučiai.

Ar galėtumėte pateikti pavyzdžių, kaip papuošti namus, kad pajustume šventę dar prieš daužiant pirmąjį margutį?

Negalima pamiršti, kad dekorą reikia derinti prie namų interjero – juk kas puikiai tinka medinėje kaimo sodyboje, moderniame interjere gali atrodyti tiesiog juokingai.

Derinant kompozicijas prie interjero, pirmoji pagalba yra ne augalai, o indai. Pavyzdžiui, skandinaviško interjero namuose gyvus augalus, velykinį vainiką ar žaliuojančias šakeles reikėtų įkurdinti paprastų formų baltoje, pilkoje, juodoje keramikoje.

Jei namų interjeras laisvo ir spalvingo boho stiliaus – net ant vieno stalo indai gali būti skirtingų spalvų, formų, puošti įvairiausiais raštais. Šiam stiliui tiks kompozicijos, gausiai dekoruotos plunksnomis.

Kaimiško stiliaus namuose labai derės molinės puodynės, mediniai ar medžio žievės vazonėliai, keraminiai zuikučiai ir moliniai kiaušinukai.

Greta klasikinio stiliaus – orchidėjų ir krištolinių šviestuvų – velykinės dekoracijos puikiai atrodytų metalo spalvos vazonuose, stiklo induose. Šios kompozicijos turėtų būti švelnesnių, šviesesnių pastelinių spalvų. Tokiame interjere ryškios kaimiškos našlaitės tikrai netiks.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ar yra velykinio dekoro paletė, kuri laikytina klasika ir su ja niekada „neprašausi“, kaip su kalėdiniais raudonais ir auksiniais eglutės žaisliukais?

Spalvos turėtų būti derinamos pirmiausia prie namų ir nuotaikos. Gamintojai kartais siūlo skirtingas dekoracijų paletes. Tačiau čia kaip ir Kalėdų atveju – sunkiai prigyja tai, kas nedera prie visumos. Tradiciškai margučiai buvo dažomi juoda ir raudona spalva. Dekoro prasme Velykų klasika gal galėtume laikyti ir žalią – bundančios gamtos spalvą, geltoną – saulės, kurios taip pasiilgome per žiemą, spalvą. Orientuojantis ne į tradicijas, o į pavasarišką atmosferą visada mėgstamos gaivios pavasarinių žiedų spalvos.

Ar egzistuoja dekoro elementas, kurį gaminant galima būtų įtraukti ir vaikus?

Kai namai papuošti Velykų laukimui, ateina svarbiausias darbas – kiaušinių dažymas! Čia mielai prisijungia ir vaikai.

Tradiciškai kiaušiniai dažomi vašku arba skutinėjami, tačiau šie būdai vaikams nebus labai saugūs – yra pavojus nusideginti karštu vašku, įsipjauti, sukulti kiaušinius, be to, rezultatas nėra greitas – nusibosta. Su mažaisiais galima kiaušinius apvynioti augalais ir dažyti svogūnų lukštais, burokėlių, raudonųjų kopūstų, mėlynių sultimis, medžio žieve, vynioti į margaspalvio šilko skiautes.

Su dukromis labai mėgstame vaikams saugų dekorą – teptuku tepant išplaktą kiaušinio baltymą, klijuoti ant kiaušinių servetėlių gabaliukus, kaip dekupaže. Nesiūlau tam naudoti klijų – pirma, vaikai išsiteps, antra, klijai jau yra chemija, jos nesinori ant kiaušinio, kuris vėliau bus valgomas. Klijais galima klijuoti ant išpūstų kiaušinių lukštų, kurie bus kabinami ant Velykų medelio, o kiaušiniai, kurie bus naudojami maistui, verčiau lieka natūralesni.

Kaip puošite savo Velykų stalą ir namus?

Prieš porą savaičių iki švenčių pasimerksiu šakelių, kad pradėtų skleisti lapelius. Klasika yra beržai, tačiau labai gražiai atrodo laukiniai ožekšniai. Jie gana greitai išleidžia smulkučius lapelius. Žinoma, galima merkti forsitijų, obelų, vyšnių šakeles, bet reikia būti atidžiam – jei šie augalai pražys anksčiau, per Velykas nebebus dekoratyvūs. Štai lapeliai, net jei ir išsprogs anksčiau, sulauks švenčių ir papuoš namus.

O toliau, kaip ir kasmet – daug mažų pavasarinių gėlyčių (raktažolių, našlaičių, derintų su žydrėmis) ir koks nors rankų darbo dubuo su tradiciniais žolėmis ir svogūnų lukštais dažytais margučiais.

Gėlių studijos „Idealistė“ nuotraukos

2021-03-24