Naujasis agrarinės aplinkosaugos planas – akibrokštas žemdirbiams

Pavasarį žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ir aplinkos ministro Simono Gentvilo pasirašytas agroaplinkosaugos memorandumas pradėjo megzti pirmuosius vaisius – parengtas Europos Sąjungos (ES) naujosios bendrosios žemės ūkio politikos „žaliosios architektūros“ planas Lietuvai. Šalies žemdirbių bendruomenės lyderius jis šokiravo.

Ekspertai nebuvo įvardyti

Algimanto SNARSKIO piešinys

Pakalbinti žemdirbių atstovai „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad juos šokiravo jau tai, kaip nepagarbiai socialiniai partneriai buvo sukviesti į tokio svarbaus klausimo pristatymą – nepalikta laiko pasiruošti, aptarti. Mat informacija elektroniniu paštu buvo išplatinta išvakarėse, darbo dienos pabaigoje, o pasitarimas – jau kitą dieną iš pat ryto. Tarsi žemdirbių atstovai būtų klerkai, kurie per dieną sėdi prie kompiuterių ir neturi daugiau jokių reikalų. O juk daugelio asociacijų vadovai dirba visuomeniniais pagrindais, triūsia savo ūkiuose.

Šokiravo ir tai, kad kuriant „žaliosios architektūros“ viziją dalyvavo ekspertai, kurie nebuvo įvardyti. Tik paaiškėjo, kad žemės ūkio specifiką išmanantys žmonės į darbo grupę pakviesti nebuvo. Nebuvo ir jokio pirminio derinimo su žemdirbių asociacijomis.

Pasiūlymus ir pastabas dabar pasiūlyta pateikti per dvi savaites. Tai dar vienas akibrokštas. Ar įmanoma pateikti pastabas nelabai suprantamų idėjų kratiniui? Juk jau daugiau negu pusmetį nerandama sutarimo dėl gerokai mažesnės apimties dokumento – naujos redakcijos mėšlo tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų aprašo, jis vis dar nepasirašytas.

Nubudus pirma mintis

„Nuo 2023 metų žemdirbiams ruošiasi uždėti pavalkus“, – pristatytas naujoves komentuoja Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) pirmininkė Danutė Karalevičienė. Jos žodžiais, pirmoji ūkininko mintis turės būti apie tai, kad tik kur nors neprasižengtų, – idant jam nebūtų pritaikytos kokios nors sankcijos.

Pagal pasiūlytą schemą norint naudotis ES parama bus privalomi valdymo ir geros agrarinės būklės reikalavimai, kurių numatoma daugiau nei dabar – devyni. Dauguma panašūs į dabartinius žalinimo reikalavimus, bet griežtesni. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) paaiškino, kad naujoji paramos sąlygų sistema turėtų prisidėti prie klimato kaitos ir vandens užterštumo mažinimo, dirvožemio, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo, maisto saugos ir gerovės bei tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo tikslų.

Vienas iš naujųjų geros agrarinės būklės reikalavimų planuojamas įgyvendinimas nuo 2024 metų – durpynų ir šlapynių apsauga. Tokius plotus bus draudžiama arti (leis tik tiesioginę sėją), sausinti ir pan. Nederlingų žemių ūkininkė pastebi, kad šlapynių stebėtinai padaugėjo deklaravimo žemėlapyje jau šiemet. Yra net kuriozinių pavyzdžių, kai „šlapynė“ atsirado net ant kalvų. D. Karalevičienė svarsto, kad kažkam tai, matyt, naudinga, tačiau ką turės daryti ūkininkas, nebegalėdamas arti. Juk visi iki šiol sukomplektuoti žemės dirbimo padargai bus nebetinkami.

Projektuojami privalomieji valdymo reikalavimai – taip pat su ūkių veiklai nepalankiu „įdaru“. Bloga žinia, jei kažkur kaimynystėje yra vertinga pripažintos rūšies buveinė, tarkime, niūriaspalvio auksavabalio – aplink ją maždaug 60 ha plote numato drausti beveik viską – arimą, tręšimą ir kt.

LNŽNA pirmininkė Danutė Karalevičienė.

LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Didysis ekoschemų pyragas – su razina

Idėja yra gera – ūkininkams siūlyti savanoriškai pasirinkti papildomas agroaplinkosaugines priemones, už gerus darbus gamtai skatinti papildomomis išmokomis. Tai didysis ekoschemų pyragas. Dalis jo (327 mln. Eur) bus atriekta ekologiniams ūkiams, o kita dalis (426 mln. Eur) – tiems, kurie pasirinks papildomas veiklas. Naudingiau bus prisiimti kuo daugiau papildomų įsipareigojimų. Preliminariame kompleksinės eskoschemos veiklų sąraše yra dvylika punktų: kraštovaizdžio elementų priežiūra; pievų ir šlapynių priežiūra ekstensyviai ganant gyvulius; pievų ir šlapynių priežiūra šienaujant gamtai palankiu būdu bei kt. Tačiau kompleksinės ekoschemos pyragas – su ypatinga razina. Plano kūrėjai sumanė pasinaudoti Nyderlandų pavyzdžiu ir būsimųjų pareiškėjų indėlį į aplinkosaugą vertinti taškų sistema.

„Taškų sistema skatina siekti didesnio aplinkosauginio efekto: surinkus daugiau nei minimalus reikalaujamas taškų skaičius, skiriama didesnė išmoka. Taškų „laiptai“ – bronza, sidabras arba auksas“, – teigiama Aplinkos ministerijos (AM) pristatyme. Tačiau sumanymas Lietuvai pritaikyti Nyderlandų modelį žemdirbius pribloškė.

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis „Ūkininko patarėjui“ pastebėjo, kad valdžia nori pritaikyti olandišką modelį, tik pamiršo pritaikyti olandiškas išmokas. „Pirmiausia tegul pasako, ką gaus ūkininkas, atsisakydamas įprastinės gamybos praktikos“, – pareiškė J. Vilionis.

Nesutinka su tokia „architektūra“

Kalbai pasisukus apie tai, kokias iš tiesų išmokas galės gauti konkretus ūkis, aiškėja, kad ši „žaliosios architektūros“ vieta yra silpniausia.

„Mūsų supirkimo kainos ir išmokos – mažiausios. Kodėl mes, negaudami tokių išmokų kaip kitose ES šalyse, turime vykdyti visus gamtosauginius reikalavimus? Kaip tai turime padaryti?“ – piktinasi J. Vilionis ir stebisi biurokratų noru visur būti pirmiems, kuo labiau prispausti ūkininkus, nors to daryti tikrai nereikėtų žvelgiant į tų pačių Nyderlandų pavyzdį, nes ten žemės ūkio gamyba keleriopai intensyvesnė, kaip ir tarša bei įtaka klimato kaitai. Panašiai samprotauja LNŽNA pirmininkė D. Karalevičienė. Jos nuomone, jeigu AM lygiomis dalimis su ŽŪM kuria ūkininkams reikalavimus, tai ji turėtų bent 10 proc. prisidėti prie bendro finansavimo paketo.

Pirmasis pokalbis su platesne žemdirbių bendruomene apie artėjančius naujus agroaplinkosauginius iššūkius penktadienį įvyko Varėnoje. Aplinkos ministras S. Gentvilas susitiko su rajono žemdirbių, LNŽNA, LŽŪT atstovais. Itin jautri tema paragino į Varėną vykti ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinį direktorių Joną Sviderskį, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininką Raimundą Juknevičių. Paprasti Dzūkijos žemdirbiai, kaip ir daugelis kitų Lietuvos ūkininkų, iki šiol nė nenujautė, kaip smarkiai jų veiklą pakeis dviejų ministerijų rengiami nauji reikalavimai. Dar rusena viltis, kad į žemdirbio logiką bus atsižvelgta. Šią savaitę LŽŪT nariai susitiks su abiem ministrais.

Norai – gražūs

Skatindama draugiškesnį gamtai ūkininkavimą, AM paskelbė ūkininkams siūlanti sudaryti galimybę pasirinkti iš ne mažiau kaip 12 gamtai palankių veiklų. Ūkiams sudarant sąlygas lanksčiai rinktis, kokias priemones jie gali įgyvendinti ir kokiuose plotuose, sudaryta Kompleksinė ekoschema. Toks mechanizmas esą padėtų ūkininkų veiklą suderinti su aplinkosaugos tikslais ir spręsti klimato bei aplinkos apsaugos problemas žemės ūkyje. Manoma, kad ūkininkams leidus derinti savo veiklą su aplinkosaugos tikslais žemės ūkio srityje – klimato, dirvožemio, vandens, bioįvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo – esą būtų galima pasiekti rimtų agroaplinkosauginių pokyčių visos šalies mastu.

„Ūkininkas gali pats rinktis, kokią tvarią ūkininkavimo priemonę, tinkamiausią pagal jo ūkio specifiką, įdiegti ir už tai gauti pinigus. Jeigu aplinkai palankių papildomų veiklų jis neįgyvendintų, jokios sankcijos nebūtų taikomos, prievartos nėra, tik jis negautų tiesioginių išmokų dalies, skirtos atlyginti už dalyvavimą ekoschemoje“, – instrumento principą apibūdina AM Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.

Ekoschemos yra privalomos ES šalims. „Darbo grupė rengia Strateginio plano priemonių sąrašą ir rekomendacijas šiose srityse – biologinės įvairovės, ekosistemų, buveinių ir kraštovaizdžio apsaugos. Kartu kalbama ir apie priemones, susijusias su klimato kaita. Dabar prašome socialinių partnerių pateikti pastabas ir jas įvertinę suformuosime galutinę abiejų ministerijų poziciją, kokias žemės ūkio srities aplinkosaugos sąlygas ir priemones taikysime iki 2027 metų“, – pažymi darbo grupės narys, aplinkos viceministras Danas Augutis.

Kompleksinės ekoschemos veiklų sąrašas (preliminarus):

  • kraštovaizdžio elementų priežiūra;
  • pievų ir šlapynių priežiūra ekstensyviai ganant gyvulius;
  • pievų ir šlapynių priežiūra šienaujant gamtai palankiu būdu;
  • tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje;
  • papildomos vandens telkinių apsaugos juostos, apsėtos daugiametėmis žolėmis;
  • neariminė žemdirbystė / seklusis žemės dirbimas;
  • trumpaamžių medingųjų augalų juostos;
  • daugiamečių pupinių žolių mišiniai;
  • sėjomaina (aukštesnio standarto);
  • daugianarių pasėlių auginimas / įsėlis;
  • sertifikuotos sėklos naudojimas;
  • sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

Redakcijos nuotraukos

 

Ekspertai pristatė ES bendrosios žemės ūkio politikos naujoves

Žemės ūkio (ŽŪM) ir Aplinkos ministerijų (AM) bei joms pavaldžių institucijų ekspertų darbo grupė ūkininkus vienijančioms organizacijoms ir aplinkosaugos nevyriausybinėms organizacijoms pristatė viziją, kaip naujoji Europos Sąjungos (ES) bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) „žalioji architektūra“ turėtų pakeisti žemės ūkį Lietuvoje. Su socialiniais partneriais aptartos 2023–2027 metų agrarinės aplinkosaugos naujovės.

Pasak žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, ES aplinkosaugai ir klimato kaitos švelninimui skirs dar daugiau dėmesio nei iki šiol – ketvirtadalis visos paramos žemės ūkiui teks su tuo susijusioms priemonėms.

Būtent dėl to ŽŪM ir AM sudarė bendrą darbo grupę, kuri pasiūlytų ūkininkams patrauklių ir kartu veiksmingų priemonių, padėsiančių išsaugoti biologinę įvairovę, natūralias buveines ir mums įprastą kaimo kraštovaizdį.

„Į ŽŪM rengiamą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą turi būti įtrauktos pačios efektyviausios agrarinės aplinkosaugos priemonės. Priimdami galutinius sprendimus, atsižvelgsime ir į darbo grupės įžvalgas, ir į argumentuotus socialinių partnerių pasiūlymus“, – pabrėžia viceministras D. Dudutis.

Iki šiol ūkininkai galėjo savo noru pasirinkti kaimo plėtros (BŽŪP II ramstis) priemones, kuriomis siekiama klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo tikslų, ir gauti už jas kompensacines išmokas. Norintieji gauti tiesiogines išmokas (BŽŪP I ramstis) turėjo privalomai laikytis žalinimo ir kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų.

Nuo 2023 metų ūkininkai savo noru galės pasirinkti ne tik II ramsčio aplinkosaugos priemones, kurioms turėtų būti skirta ne mažiau kaip 342 mln. Eur ES lėšų, bet ir I ramsčio naujovę – ekologines schemas. Pastarosioms turėtų būti skirta ne mažiau kaip 25 proc. viso šaliai numatyto tiesioginių išmokų voko – Lietuvos atveju tai yra 753 mln. Eur. Iš jų 327 mln. Eur yra numatyti ekologiniams ūkiams, o kitoms pagal ūkio specifiką pasirenkamoms aplinkosaugos veikloms – 426 mln. Eur.

Planuojama, kad kiekvienas Lietuvos ūkis, dalyvaujantis ekologinėje schemoje, turėtų įnešti bent minimalų indėlį įgyvendindamas visus aplinkosauginius BŽŪP tikslus.

2023–2027 metų laikotarpiu ūkininkų laukia ir patobulinta paramos sąlygų sistema, kuri bus privaloma visiems, norintiems gauti ES paramą. Ši sistema – tai vienas iš kertinių BŽŪP „žaliosios architektūros“ elementų. Ji apima valdymo reikalavimus bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus. Visi jie nustato sąlygas, kurias privalomai turės įgyvendinti kiekvienas ūkininkas pagal ūkio specifiką. Naujoji paramos sąlygų sistema yra nukreipta į klimato kaitos ir vandens užterštumo mažinimo, dirvožemio, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo, maisto saugos ir gerovės bei tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo tikslus.

Socialiniai partneriai kviečiami iki liepos 23 dienos (imtinai) pateikti savo pastabas ir komentarus darbo grupės pasiūlymams.

ŽŪM finformacija

2021-07-13

 

 

 

 

 

 

Kęstutis Navickas, aplinkosauga