100 svarbiausių 2023 metų Lietuvos ekonominių įvykių

Sausis

6 d. Šiaurės investicijų bankas Estijos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos bendrovei „Enefit Green“ paskolino 100 mln. eurų vėjo parkų Lietuvoje ir Suomijoje bei fotovoltinės energijos gamybos pajėgumam Estijoje statybai.

12 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) galutinai nutarė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) privalo sumokėti 20 mln. eurų baudą už 2008 metais išardytą Rengės ruožą iš Mažeikų į Latviją.

18 d. Lietuvos daiktų interneto prietaisų gamybos grupė „Teltonika IoT Group“ ir Taivano Pramonės technologijų tyrimų institutas Vilniuje pasirašė 14 mln. eurų vertės sutartį dėl pasidalijimo puslaidininkių lustų technologijomis.

25 d. Baltijos šalyse veikianti žiniasklaidos grupė „TV3 Grupė“ pranešė pasirašiusi „M-1“ valdomų radijo stočių įsigijimo sutartį.

Vasaris

1 d. Vyriausybė pritarė tolesnei komercinių saulės parkų plėtrai viršijus 2 gigavatų (GW) ribą, tačiau su tam tikrais apribojimais.

1 d. Konkurencijos taryba leido Šiaulių bankui netiesiogiai įsigyti bendrovės „Invalda INVL“ mažmeninius investicinių fondų valdymo ir pensijų fondų valdymo verslus Lietuvoje bei „INVL Life“ gyvybės draudimo verslą trijose Baltijos šalyse ir perimti vienvaldę šių verslų kontrolę.

15 d. Skelbimų portalus Baltijos šalyse valdanti bendrovė „Baltic Classifieds Group“ tapo trečiuoju Lietuvos „vienaragiu“.

23 d. Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje pradėta statyti Nyderlandų holdingo „Pon Holdings“ valdomos didžiausios pasaulio dviračių gamintojos „Pon.Bike“ gamykla.

24 d. Lietuvos paštui pradėjo vadovauti Rolandas Zukas.

24 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovu paskirtas Marius Švaikauskas.

Kovas

1 d. Bendrovei „Telia Lietuva“ pradėjo vadovauti Giedrė Kaminskaitė-Salters.

6 d. Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ iš dalies atnaujino trąšų gamybą, sustabdytą 2022 metų gruodį.

21 d. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė dvejus metus rengtos mokesčių pertvarkos paketą.

23 d. Nepatenkinti nukritusiomis žaliavinio pieno supirkimo kainomis ir valdžiai neskiriant 40 mln. eurų paramos, daugiau nei 1 tūkst. žemdirbių Vilniuje prie Seimo surengė protesto akciją.

24 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė „Gintarinės vaistinės“ ir ją valdančios „Limedikos“ skundus dėl Konkurencijos tarybos joms skirtų 16,7 mln. ir 7,4 mln. eurų baudų už neleistinus susitarimus.

29 d. Nerijaus Numos (buvęs Numavičius) kontroliuojama Kipro bendrovė „Bertona Holdings Limited“ iš Vlado Numavičiaus įsigijo visas su „Vilniaus prekyba“ susijusių įmonių akcijas. Baigus sandorį visų jų galutiniais naudos gavėjas tapo N. Numa ir Ignas Staškevičius. Tuo metu V. Numavičius iš N. Numos ir jo valdomų bendrovių įsigijo visus akcijų paketus jo kontroliuojamose bendrovėse.

30 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paskelbė 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursą.

Balandis

4 d. Teisėsauga teismui perdavė bylą, kurioje buvęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir buvęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius kaltinami korupciniais nusikaltimais.

7 d. LVAT atmetė bendrovių „Benu vaistinė Lietuva“, „Tamro“, „Eurovaistinė“ skundus dėl Konkurencijos tarybos joms skirtų baudų.

18 d. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) su Taivano tarptautiniu bendradarbiavimo ir plėtros fondu paskolino Vilniaus miestui iki 38,23 mln. eurų 91 naujo troleibuso pirkimui.

19 d. „Ignitis gamyba“ pasirašė apie 150 mln. eurų vertės sutartį su Austrijos ir Vokietijos įmonių „Voith Hydro“ konsorciumu dėl 110 megavatų (MW) galios penktojo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) agregato statybos.

20 d. Seime žlugo žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui surengta interpeliacija.

22 d. „Litgrid“ atliko šalies elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, kurio metu Lietuvos elektros tinklas apie 10 val. buvo atjungtas nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos ir pirmą kartą istorijoje veikė savarankiškai.

24 d. Rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus 680 mln. eurų jūrinio kabelio tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ sąmatą, abiejų šalių perdavimo sistemų operatorės nutraukė jų konkursus.

Gegužė

2 d. Darbą pradėjo naujoji Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė.

3 d. Bendrovei „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pradėjo vadovauti Justas Plankis.

5 d. Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonės „Grigeo“ generaliniu direktoriumi paskirtas Tomas Jozonis.

9 d. Seimas priėmė „žaliųjų“ kuro akcizų paketą, numatantį didesnius taršaus kuro akcizus, papildomus taršos mokesčius, lengvatų atsisakymą bei palaipsninį dyzelino ir benzino akcizų suvienodinimą.

9 d. Seimas įteisino laikiną bankų solidarumo įnašą, surinktas lėšas numatant skirti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.

10 d. Europos Komisija išmokėjo Lietuvai pirmąją 542,3 mln. eurų išmoką iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF).

11 d. „Klaipėdos nafta“ ir Pietų Korėjos verslo korporacijos „SK Group“ energetikos įmonė „SK E&S“ pasirašė susitarimą (angl. Framework Agreement) kartu plėsti tarptautinį SGD verslą.

12 d. Žaliosios energetikos grupė „Gren“ pranešė už neskelbiamą sumą įsigijusi įmonę „Šiluma miestams“, valdančią šilumos gamybos ir tiekimo įmones Akmenėje, Trakuose, Vilniuje ir Visagine.

15 d. Vilniaus savivaldybė, bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ ir Čekijos „Škoda“ pasirašė 52,3 mln. eurų vertės sutartį dėl 91 troleibuso įsigijimo.

16 d. „Amber Grid“ ir Vokietijos energijos birža „European Energy Exchange“ (EEX) pasirašė dujų biržos „GET Baltic“ 6,5 mln. eurų vertės 66 proc. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.

24 d. Darbą pradėjo nauja Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ laikinoji administratorė – bendrovė „Valnetas“.

31 d. Vyriausybė antrajam pusmečiui pratęsė kompensacijas buitiniams vartotojams už gamtines dujas, tačiau panaikino subsidijas už elektrą.

Birželis

5 d. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad 2022 metų gegužę atidarytame strategiškai svarbiame Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės. Atlikusi vidinį tyrimą „Amber Grid“ dėl to kreipėsi į prokuratūrą, ši pradėjo ikiteisminį tyrimą.

7 d. Pranešta, kad viena didžiausių Baltijos šalyse ekologinių produktų gamintojų „Auga Group“ parduoda sriubų ir konservuotų produktų gamybos padalinį „Grybai LT“ grupės „Linas Agro Group“ valdomai bendrovei „Kauno grūdai“.

7 d. Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 1,25 mlrd. eurų išleidusi 10 metų trukmės euroobligacijų emisiją.

13 d. Lietuva laimėjo ginčą dėl investicijų bendrovės „Braitin“ (buvusi „Lewben Investment Management“) teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).

21 d. „LTG Link“ pranešė iš Šveicarijos traukinių gamybos koncerno „Stadler Rail“ antrinės įmonės Lenkijoje „Stadler Polska“ už 226,5 mln. eurų įsigysianti 15 naujų elektrinių ir baterijomis varomų traukinių.

27 d. „Ignitis renewables“ iš Lietuvos energetikos grupės „E energija“ įsigijo dvi iki 300 megavatų (MW) galios vėjo parką Kelmės rajone vystančias įmones. Investicijos turėtų siekti apie 550 mln. eurų.

30 d. Finansų ministerija Europos Komisijos paprašė daugiau nei 1,8 mlrd. eurų paskolos investicijoms iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo.

Liepa

5 d. Dėl Vilniaus atliekų tvarkymo bendrovės „Ekobazė“ pažeidimų ir apie 21 mln. eurų žalos aplinkai Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į prokuratūrą. Gruodžio 11 dieną pirmos instancijos teismas nutarė, kad AAD sprendimas dėl įmonės pažeidimo ir žalos aplinkai yra neteisėtas.

10 d. Paskelbta pirmojo 700 megavatų galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso nugalėtoja – „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su „Ocean Winds“ – jos pasiūlė 20 mln. eurų vystymo mokestį.

5 d. „LTG Cargo“ pranešė pirksianti elektrinių lokomotyvų, į kuriuos žada investuoti apie 100 mln. eurų.

14 d. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ vadovu paskirtas Jonas Sakalauskas.

20 d. Didelių finansinių problemų patirianti Švedijos srautinių transliacijų grupė „Viaplay Group“ (buvusi „Nordic Entertainment Group“, NENT), valdanti platformą „Viaplay“, pranešė nutraukianti veiklą Lietuvoje ir kitose rinkose bei atleisianti apie 25 proc. darbuotojų.

25 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos ministrai susitarė bendrai siekti Baltijos šalių sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais ne vėliau kaip 2025 metų vasarį.

Rugpjūtis

1 d. Iš Klaipėdos uosto bendrovės „Bega“ išvežtas sunkiausias krovinys, kada nors vežtas Lietuvos keliais – reaktorius, skirtas didžiausiam „Orlen Lietuvos“ gamyklos rekonstrukcijos projektui. Jis kelionės tikslą pasiekė rugpjūčio 21-ąją.

2 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės „Litgrid“, AST ir „Elering“ pasirašė susitarimą sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa 2025 metų vasarį.

3 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo iki 2025 metų vasario sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa,

16 d. Lietuvos oro uostams pradėjo vadovauti Simonas Bartkus.

24 d. VMG grupė atidarė naują korpusinių baldų gamyklą Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje – į ją investuota 82 mln. eurų, bus sukurta apie 500 naujų darbo vietų.

24 d. „Luminor“ Lietuvos padaliniui pradėjo vadovauti Jonas Urbonas.

30 d. Pranešta, kad Seime šiais metais nebus skubama priimti mokesčių reformos.

Rugsėjis

8 d. „Klaipėdos nafta“ pranešė, kad laivo-saugyklos „Independence“ operatore penkerius metus nuo 2024 metų pabaigos bus Norvegijos „Hoegh LNG“ įmonė Lietuvoje „Hoegh LNG Klaipėda“, vėliau jį išpirks „Klaipėdos nafta“.

11 d. Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) ir buvusi buvusi jos biokuro bloko rangovė restruktūrizuojama Lenkijos statybų bendrovė „Rafako“ Stokholmo arbitraže pasiekė taikos susitarimą, pagal kurį VKJ numatyta beveik 30 mln. eurų kompensacija, iš kurių apie 15 mln. eurų „Rafako“ išmokės dalimis per penkerius metus.

18 d. Statybų bendrovė „Naresta“ ir investicijų bendrovė „BaltCap“ pasirašė 79,2 mln. eurų (be PVM) vertės rangos sutartį dėl nacionalinio stadiono pirmojo etapo statybų.

19 d. Konkurencijos taryba neleido grupės „TV3 Grupė“ įmonei „All Media Lithuania“ įsigyti po 100 proc. trijų bendrovių, valdančių radijo stotis M-1, „M-1 plius“, „Lietus“, „Laluna“, „Raduga“, bei įmonės „Reklamos ekspertai“ akcijų.

21 d. Seimas priėmė įstatymą, nuo 2027 metų Lietuvoje uždraudžiantį kailinių žvėrelių verslą.

28 d. Lietuvos „vienaragis“ „Nord Security“ pranešė pritraukęs naują 100 mln. JAV dolerių investiciją iš JAV privataus kapitalo įmonės „Warburg Pincus“ ir padidinęs vertę iki 3 mlrd. JAV dolerių.

28 d. Alytaus šaldytuvų gamybos bendrovę „Snaigė“ už 500 tūkst. eurų įsigijo didžiausia jos kreditorė – Lietuvos skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ kontroliuojama įmonė „EDS Invest 3“.

Spalis

2 d. Ignalinos atominei elektrinei pradėjo vadovauti Linas Baužys.

3 d. „Achema“ atnaujino ilgiau nei metus sustabdyto antrojo amoniako gamybos cecho veiklą.

3 d. Nacionalinio transliuotojo LRT generaline direktore perrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

5 d. Pranešta apie Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos buvusios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ Stokholmo arbitraže pradėtą procesą prieš Lietuvos elektros perdavimo bendrovę „Litgrid“ ir Latvijos AST bei Estijos „Elering“.

16 d. Didžiausia Europoje Vokietijos nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros įmonė „Apleona“ įsteigė Lietuvoje filialą.

19 d. „Klaipėdos nafta“ pranešė, kad nuo 2024 metų sausio 10 dienos keičia pavadinimą į „KN Energies“.

23 d. Įsigaliojo draudimas šalyje prekiauti pridėtinio kvapo ar skonio kaitinamojo tabako gaminiais.

24 d. Valstybės kontrolė paskelbė, kad visi šalies vartotojai bendrovei ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų ir , kad šios sumos grąžinimas iki 2036-ųjų yra nustatytas be aiškių kriterijų.

26 d. Seimas priėmė Gamtinių dujų įstatymo pataisas, kuriomis į Lietuvą uždraustas bet koks rusiškų suskystintų gamtinių dujų importas, krova ir išdujinimas visuose įrenginiuose.

27 d. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai vadovauti pradėjo Audronė Mikalauskienė.

27 d. Atidaryta pirmoji atnaujinta „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos atkarpa – 6 kilometrų ruožas Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėse, darbai kainavo apie 56 mln. eurų.

30 d. „Sodrai“ pradėjo vadovauti Kęstutis Čereška.

30 d. Vyriausybė pakeitė ekonomikos gaivinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, nuo kurio priklauso RRF lėšų gavimas. Planą sudaro 2,3 mlrd. eurų europinės dotacijos bei 1,55 mlrd. eurų paskolos.

30 d. Technologijos įrangos prekybos grupė „Euronics“ įsigijo Lietuvos mažmeninės prekybos tinklą „Avitelos Prekyba“, valdantį „Avitelos“ ir „ElektroMarkt“ parduotuves.

Lapkritis

9 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinai nusprendė, kad Lukšių pieninės bankrotas paskelbtas neteisėtai ir turi būti nutrauktas.

10 d. Lietuvos teismas galutinai atmetė verslininko Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ skundą dėl Vyriausybės 2021 metų kovo 17 dienos sprendimo blokuoti jos plėtrą Vilniaus oro uoste.

14 d. Didžiausias Vokietijos komercinis bankas „Deutsche Bank“ svarsto Lietuvoje atidaryti paslaugų centrą, BNS patvirtino keli šaltiniai.

22 d. Lietuvos apeliacinis teismas nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (buvusi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje, daliai jų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

24 d. Pranešta, kad vienas didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“ svarsto įsteigti filialą Lietuvoje ir dirbti tik su verslo klientais. Tai BNS patvirtino keturi šaltiniai.

30 d. Užbaigtas 41,8 mln. eurų vertės investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės „Invalda INVL“ ir Šiaulių banko mažmeninių verslų sujungimo sandoris.

30 d. Teisėsauga pareiškė įtarimus dėl savivaldybės narių išmokų Jonavos merui ir Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovui Mindaugui Sinkevičiui.

Gruodis

1 d. Stokholmo arbitražas perskelbė, kad Prancūzijos energetikos koncernas „Veolia“ ir jo valdomos „Vilniaus energija“ Vilniaus savivaldybei ir ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) turi grąžinti daugiau nei 83 mln. eurų vertės turto ir lėšų. Savo ruožtu savivaldybė ir VŠT kitai pusei turės išmokėti 26,9 mln. eurų.

1 d. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pasirašė sutartį su Europos Komisija dėl 1,75 mlrd. eurų naujų investicijų iš RRF plano: 1 mlrd. eurų skiriama paskoloms bei kitoms finansinėms priemonėms verslui ir daugiau nei 550 mln. eurų – elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai.

1 d. Pranešta, kad investicijų valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ perka „Technopolio“ biurų kompleksą Vilniuje. Pasak žiniasklaidos, tai gali būti didžiausias komercinio nekilnojamojo turto sandoris Baltijos šalyse – jo vertė gali siekti 250 mln. eurų.

5 d. Seimas priėmė 2024 metų valstybės biudžetą. Jo deficitas sieks 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir yra viršutinė riba pagal Mastrichto kriterijų.

12 d. „Modus Group“ anksčiau valdyta įmonė „Pavilnių saulės slėnis 14“ Pasaulio banko Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centro (ICSID) arbitraže Vašingtone pralaimėjo investicinį ginčą su Baltarusija dėl maždaug 9 mln. JAV dolerių kompensacijos už neįgyvendintą viešbučio komplekso statybų prie Minsko oro uosto projektą.

12 d. Teismui galutinai nurodžius vertinti miškų kirtimo poveikio reikšmingumą „Natura 2000“ teritorijoms, Valstybinė miškų urėdija paskelbė stabdanti kirtimus jose.

13 d. Pranešta, kad „Ignitis renewables“ su Danijos investicijų įmonės „Copenhagen Infrastructure Partners“ fondu „Growth Markets Fund II“ laimėjo jūrinio vėjo parko konkursą Estijoje.

13 d. Didžiausio kelionių organizatoriaus Baltijos šalyse „Novaturo“ grupei pradėjo vadovauti Kristijonas Kaikaris.

13 d. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė 2024 metų valstybės biudžeto įstatymą.

13 d. Investicijų bendrovė „BaltCap“ pranešė, kad daugiau nei 100 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono Vilniuje statyba iš esmės sustabdyta – ją tikimasi atnaujinti, kai bus baigtos derybos dėl kainos indeksavimo.

14 d. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdyba sustabdė dėl teisėsaugos įtarimų sulaukusio LSA prezidento, Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus įgaliojimus.

14 d. Seimas nutarė, kad medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras bus galima naudoti naktinius taikiklius. Prezidentas Gitanas Nausėda gruodžio 22 dieną vetavo šias pataisas.

18 d. Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai Vilniuje pasirašė planą dėl Bundesvero brigados dislokavimo.

19 d. Europos Komisija (EK), Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija pasirašė politinę deklaraciją dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa iki 2025 metų vasario, kurioje taip pat numatyta jūrinio kabelio tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ sausumos jungties alternatyva.

21 d. Tomui Balžekui, Martynui Basokui, Gabrielei Burbienei ir Tomui Bindokui priklausanti holdingo įmonė „4 Bees“ tapo vienintele „15min“ akcininke, 60 proc. akcijų už neskelbiamą sumą įsigijusi iš Estijos įmonės „Postimees Grupp“.

27 d. Bendrovė „LTG Link“ pradėjo tiesioginių traukinių reisus iš Vilniaus į Rygą.

27 d. Pranešta, kad ESO permoką gyventojams (57,1 mln. eurų) siūloma grąžinti nuo 2024 metų balandžio, o komerciniams vartotojams (99 mln. eurų) – nuo 2026 metų vidurio (iki tol – 1,6 mln. eurų). Jei tokius terminus VERT sausio 4 dieną patvirtins, buitiniams vartotojams skola būtų grąžinta iki 2026 metų vidurio, o įmonėms – iki 2031 metų pabaigos.

Autoriai: Roma Pakėnienė, Valdas Pryšmantas, Giedrius Gaidamavičius, Erika Alonderytė-Kazlauskė, Goda Vileikytė / BNS

ŪP redakcijos archyvo nuotr.: tarp svarbiausių metų įvykių – kovo 23 d. prie Seimo surengta žemdirbių protesto akcija