Mažųjų svarstymai nenuimto derliaus galulaukėse

Praradimai ir kitos patirtys

Buvo sutarta: susitiksime su ūkininkais prie lauko – nenupjauto, neįvažiuojamo. Pievos dar nenušienautos, rapsai, kviečiai, žirniai – nenukulti. O juk šis derlius jau seniai turėtų būti po stogu – ir pagal brandą, ir pagal terminus, ir pagal laiką, ir pagal senas kaimiškas tradicijas, juk po Žolinės.

Deja, iki darbų pabaigtuvių dar toli. Ne visi laukų šeimininkai suspėjo, galėjo skirti laiko plotų apžvalgai, nes saulėtos dienos ir valandos šiuo metu tokios retos, kad yra aukso vertės. Nelijo, nuo Kupiškio marių pakilęs rūkas netruko išsisklaidyti, bet iki vidurdienio laukuose nepamatėme jokios dirbančios technikos, kombainai sausesniuose laukuose pasirodė tik po vidurdienio. „Visada taip, reikia palaukti, kol nakties drėgmė, rasa nueis, vėjas kiek prapūs javus“, – kalbėjo vėliau šnekinti ūkininkai.

Alizavos seniūnijoje ūkininkaujanti Sigitos ir Mindaugo Stančikų šeima mišriojo ūkio darbus yra pasidaliję: Sigitos rūpestis – 30 melžiamų karvių, o Mindaugas darbuojasi Daukučių žemės ūkio bendrovėje, taigi jam tenka pašarų, pasėlių priežiūra. Apie 50 ha ūkio javų dar laukia kombainų. Javus nuima bendrovės technika visiems akcininkams, savo technikos jie neturi, taigi tenka laukti. Nukulti tik rugiai, žieminiai kviečiai nenupjauti, tebestovi, bet didžiausi plotai išgulę, liūtys priplakė prie žemės.

Stabtelėjome prie lauko Laičių kaime, čia galėjo būti puikus derlius.

„Vyras jau planavo, kad šiemet byrės gal ir po 9 t/ha, gražiai atrodė, kol neišguldė visko, nepermerkė kiaurai. Vienas laukas sėtas po pernykščių rapsų, kitas po žirnių, tinkama sėjomaina. Dar kas keleri metai patręšiam mėšlu, nes turim savo organikos. Ir neatsilaikė, graudu žiūrėti“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo moteris.

Dar pavažiavome iki Rudikų k. – čia irgi išguldyti kviečiai. Tolėliau ganėsi piendavių banda. Pasak S. Stančikienės, ši vasara tapo rimtu išbandymu ir gyvulininkams – tiek jų kantrybei, tiek pačių gyvulių ištvermei.

„Kasdien perkilnodavau aptvarus, pergindavau į naują ganyklą. Nebuvo kitos išeities, nes kasdien lijo, pieva pavirsdavo purvo baseinais, gyvuliams vargas ir žolė sugadinta. Užtat primilžius išsaugojau, mano karvutės duoda po 8–10 t pieno, neblogai“, – kad ir mažą pasidžiaugimą turėjome prie išgulusių javų lauko.

Skapiškio seniūnijoje ūkininkaujantis ir pieno ūkį turintis Romualdas Tviskus atvažiavo prie Kupiškio–Rokiškio kelio, kad palydėtų mus iki savo užlietų pievų. Jis pasakojo turintis tokių rūpesčių, kokių per dešimtmečius nepatyręs. Neįvažiuoja į ganyklas, nenupjauta vienur 4 ha, kitur – 8 ha, dar kitur iš viso nepravažiuojami laukai.

„Nuo pavasario negaliu įeiti į pievą. Buvo bebrai melioracijos griovį užtvenkę, paprašiau talkos, išgriovė užtvanką, nespėjo vandens perteklius susigerti, prasidėjo liūtys. Kitas laukas, palei Kupos upę, po liūčių patvino, neįvažiuojamas, klimpsta  technika. O yra šienavimo terminai, beviltiška ką nors padaryti“, – nusiminęs kalbėjo ūkininkas. Jis turi apie 50 ha pasėlių, įvairių javų pašarams ir pardavimui, bet niekas dar nenuimta, šlapi laukai. Savo sandėlių ir džiovyklų neturi.

„Miežius bandėme pjauti, vakar vežiau parduoti vienam supirkėjui Kupiškyje. Nepriėmė, nes per drėgni, viršijo 15 proc., reikėtų džiovinti, esą, trūksta talpų, dabar kviečius visi veža. Sutariau su Rokiškio Audrupio paukštynu, rytoj vešime“, – aptarėme ir tokius kasdieniškus javapjūtės rūpesčius.

Nėra gerų perspektyvų ir pieno reikalams. 40 melžiamų ūkio karvių lyg ir duotų pajamų, bet... Pats ūkininkas nebeturi sveikatos darbuotis, o pasamdyti kaime nėra ką, tik pensininkai ir turintieji savo užsiėmimus. Perduoti ūkio šeimoje nėra kam, taigi planuoja palaikyti iki pavasario, o tada bandą parduos. Gal dar javus augins kurį laiką.

Maži ar didesni – bėdos tos pačios

Jau gerokai sušilus, įdienojus, pasižvalgėme po laukus šalia Kupiškio–Rokiškio kelio.

Laima Jozonienė jau anksčiau seniūnijai buvo pranešusi apie žirnių nuostolius, kai lauką užkliudė kruša. Prasiautė ji rugpjūčio 3 d. Kas liko, kartu pasižiūrėjome, kai ūkininkė tiesiai per lauką atburzgė su sūnaus vairuojamu keturračiu.

„Mes labai smulkūs, su vyru gal 20 ha pasėlių deklaruojame, šito žirnių lauko nupjauta apie pusė, gal per 2 t prikūlė iš to, kas buvo likę. Kitas plotas nenupjautas, buvo dalis apsemta, kitur ledukai iškūlė“, – tikrai suradom dirvoje pabirusių žirnių, sunykusių ankščių.

Ūkininkas Bronius Sliekas ne iš mažųjų ūkininkų, bet ir jo vargai tokie patys: rapsų laukas neįvažiuojamas, bandyta vieną ratą apsukti, bet įklimpus kombainui teko užbaigti darbus. Šiemetę javapjūtę jis pavadino tragedija, o derliaus supirkėjų taktiką – nesąmonėmis.

„Pabandėme žieminius kviečius kulti. Nuvežėme supirkimo bendrovei Kupiškyje, kad bent rodiklius galėtume palyginti, savo ūkyje gal ne visai tiksliai nustatome. Saiko svorio trūksta – niekada nebuvo tokių dalykų. Grūdas, atrodo, byra gerai, bet labai lengvas. Drėgmė apie 16 proc., klasė – 4. Paskaičiavus džiovinimo išlaidas, išgirdus supirkimo kainą – 140 Eur – nebežinia, ką sakyti. Nuvežei ir tiesiog padovanojai savo visų metų darbą...“

Ūkininkas turi sudaręs pardavimo sutarčių keliems šimtams tonų derliaus, bet dabar sakė bandysiąs laukti, ūkyje džiovinti, laikyti, gal kas pasikeis, gal kokia prošvaistė atsiras.

Kitaip nebus

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugpjūčio 19 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.