20 humanitarinių krizių, kurių pasaulis negali ignoruoti 2023 m., ir ką su jomis daryti

Daugiau nei 100 mln. žmonių šiandien bėga nuo konfliktų ir nelaimių. Prognozuojama, kad 2023 m humanitarinės pagalbos reikės 340 mln. pasaulio gyventojų – šis skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo keturis kartus.

2023 m. stebimų šalių, kurių sąrašo viršuje Somalis, Etiopija ir Afganistanas, simbolizuoja iššūkius, su kuriais susiduria nestabilios ir nuo krizės nukentėjusios bendruomenės visame pasaulyje.

Ginkluoti konfliktai, klimato krizė ir ekonominė suirutė vis daugiau pasaulio mažumos gyventojų stumia į gilėjančią krizę. Šiose šalyse gyvena tik 13 proc. pasaulio gyventojų, jos sukuria tik 1,6 proc. pasaulio BVP, tačiau jos sudaro 81 proc. priverstinai perkeltų asmenų, 80 proc. krizės pasekmes ar katastrofišką maisto stygių patiriančių žmonių ir 90 proc. pasaulinio humanitarinės pagalbos poreikio.

Klimato kaita sparčiai gilina ekstremaliąsias humanitarines situacijas, nes daugėja sausrų, potvynių ir kitų gaivalinių nelaimių. IRC stebėjimo sąraše esančios šalys generuoja tik 1,9 proc. viso pasaulyje išmetamo CO2 kiekio, tačiau susiduria su kai kuriais blogiausiais klimato kaitos padariniais.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kilusi ekonominė krizė ir ilgalaikis COVID-19 pandemijos poveikis sutraukė tiekimo grandines, tarptautinę prekybą ir maisto bei degalų kainas, o tai lemia maisto stygių visame pasaulyje, ypač stebimų šalių sąrašo šalyse.

Stebėjimo sąrašo šalys ginkluotus konfliktus patiria vidutiniškai 12 metų. Konfliktai niokoja infrastruktūrą, pragyvenimo šaltinius ir paslaugas, gyvybiškai reikalingas bendruomenėms. Klimato krizė ir rekordinė sausra yra pagrindinės priežastys, kodėl Somalis ir Etiopija yra stebimų šalių sąraše, tačiau dabar jos atsidūrė sąrašo viršuje, nes ilgus metus trukęs konfliktas sužlugdė abiejų šalių gebėjimą atlaikyti šoką.

Suprasti krizes ir ką nors su jomis daryti

Stebimų šalių sąrašas nėra vien atskiros tragedijos. Visos 20 šalių kartu gali padėti mums suprasti, kodėl humanitarinei krizei buvo leista tapti nekontroliuojamai. Matome, kaip visame pasaulyje silpnėja ar net visiškai žlugdomi „apsauginiai atitvarai“, kuriais siekiama užkirsti kelią tam, kad humanitarinės krizės netaptų nekontroliuojamos: regioninė, nacionalinė ir vietos politika bei mechanizmai, skirti sumažinti krizių poveikį nukentėjusioms bendruomenėms, pradedant socialinės pagalbos tinklais ir baigiant JT rezoliucijomis.

2022 m. buvo pavienių pavyzdžių, kaip krizę galima sušvelninti apsauginėmis priemonėmis. Tarpininkaujant JT dėl sudarytų šešių mėnesių paliaubų žuvusiųjų Jemene skaičius sumažėjo 86 proc., tačiau pasibaigus paliauboms grėsmė vėl atsinaujinusi. Investicijos į pakrančių apsaugos sistemas Bangladeše išgelbėjo tūkstančius gyvybių, kai spalio mėnesį šalį užklupo ciklonas „Sitrang“. Ukrainos grūdų susitarimas leido per Juodąją jūrą eksportuoti daugiau nei 12 mln. t maisto produktų – tai gelbėjimosi ratas šalims, kenčiančioms dėl globalios maisto krizės. Nė vienas iš šių pavyzdžių nepadėjo užbaigti krizių, tačiau jie užkirto kelią katastrofai.

Konfliktų, klimato kaitos ir ekonominės suirutės mastas bei pobūdis apėmę per daug vietų, krizės lieka neišspręstos.

Mūsų atsakas į krizes

Reikia spręsti apsaugos priemonių erozijos problemą.

Mums reikia naujo mąstymo apie tai, kaip kovoti su žmonių kančių priežastinis. 2023 m. stebimų šalių sąrašas rodo, kad reikia drastiškai pakeisti tai, kaip mes reaguojame į humanitarines krizes ir kovojame su pasaulinėmis grėsmėmis. Norėdami sumažinti humanitarinių kančių mastą visame pasaulyje turime skatinti valdančiuosius rinktis katastrofą stabdančius sprendimus.

1.Nutraukti humanitarinių krizių ciklą

Ciklo nutraukimas reiškia, kad reikia iš naujo paleisti sužlugdytą tarptautinį atsaką į bado krizę, atgaivinti JT Generalinio Sekretoriaus aukšto lygio darbo grupę bado prevencijos klausimais. Tai reiškia, kad reikia investuoti į nacionalinius atsakus, pirmenybę teikiant atkūrimui pagrindinių paslaugų, tokių kaip švietimo ir sveikatos sistemos.

2.Apsaugoti civilius gyventojus konfliktų metu

Labai svarbu, kad atkurtume civilių gyventojų teisę į pagalbą įsteigdami nepriklausomą organizaciją, pvz., Humanitarinės pagalbos teikimo skatinimo organizaciją, kuri galėtų kalbėti tiesą valdžiai. Civilių gyventojų apsauga reiškia kovą su nebaudžiamumu už masinius žiaurumus, Saugumo Tarybos veto teisės sustabdymą masinio žiaurumų atveju.

3.Kovoti su bendra pasauline krize

Norint kovoti su bendra pasauline rizika, reikia spręsti klimato kaitos pasekmių humanitarinėse zonose problemą, įvykdyti ilgai atidėliotą pažadą besivystančioms šalims kovai su klimato kaita finansuoti skirti 100 mlrd. JAV dolerių per metus, 50 proc. lėšų skirti prisitaikymui prie klimato kaitos. Pasaulis turi būti atsparus pandemijai, tam reikia sukurti Pasaulinę grėsmių sveikatai tarybą, kuri sutelktų globalias pastangas siekiant užkirsti kelią kitai pandemijai, jai pasirengti ir į ją reaguoti. Be to, tai reiškia, kad reikia sudaryti naują susitarimą priverstinai perkeltiems asmenims, didinti finansavimą pabėgėlius priimančioms valstybėms, kurios įsipareigoja pabėgėliams suteikti galimybę dirbti, mokytis ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

IRC duomenys išryškino šalis, kurioms kyla didžiausia rizika, kad ateinančiais metais pablogės humanitarinis poreikis, tačiau tai neturi būti iš anksto padaryta išvada.

2023 m. stebimų šalių sąrašas yra ne tik įspėjimas, bet ir kaip veiksmų planas, kaip galime nuspręsti sustiprinti apsauginius atitvarus, apriboti krizių poveikį bendruomenėms, užkirsti kelią humanitarinių krizių plitimui.

Šaltinis: IRC

123rf nuotrauka