Pieno taryba: kas mokės už tyrimus?

Posėdyje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pasiūlė keisti Pieno supirkimo taisykles, stiprinant žalio pieno kokybės kontrolę, sutankinant bendro bakterijų skaičiaus ir pieno užšalimo temperatūros tyrimus. Taip pat vyko diskusija dėl galimų priemonių, kurios padėtų mažinti bendrą bakterinį užterštumą žaliame piene. Konkrečių sprendimų posėdyje nepriimta, diskusijos bus tęsiamos kituose Pieno tarybos posėdžiuose, atlikus išsamesnę statistinių duomenų analizę.

Šiemet rugsėjį pieno supirkimo kaina buvo 429,16 Eur/t, palyginti su rugpjūčiu ji padidėjo 10,1 proc., o, palyginti su praėjusių metų rugsėju, ji buvo 22,1 proc. didesnė. Spalio mėnesį numatomas žalio pieno kainų augimas apie 13 proc., prognozuojama kaina - apie 487 Eur/t (pagal pateiktus įmonių duomenis).

Tačiau ne viskas taip gražu, kaip atrodo iš oficialių pranešimų.

Štai Pieno tarybos posėdyje dalyvavęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis specialiai „Ūkininko patarėjui“ sako, jog „nieko gero nenutarėme“: „Jie čia nori padidinti pieno užšalimo temperatūros tyrimų skaičius ir bakterinį užterštumą, nes laikoma, jog dabar nukenčia pieno kokybė. Mes klausiame, kiek visa tai kainuos ir kas mokės? Žodžiu, žemės ūkio ministerija nori įvesti naujas taisykles...“.

Kokia LPGA pozicija dėl siūlomų Pieno supirkimo taisyklių pakeitimų?

„Na, mūsų pozicija aiški – smulkieji ūkininkai gauna labai mažas išmokas už savo pieną, vos po 15-17 centų, o kita vertus, patys perdirbėjai nežiūri į tą kokybę, - sako J. Vilionis. – Žinoma, jeigu ūkininkas neturi šaldytuvų, tai geros pieno kokybės jis užtikrinti negali. Jeigu yra kooperatyvai, tai šiuo klausimu jie kažkiek gelbsti. O šiaip paėmus, tai nekokybiško pieno būna apie 4-5 procentai, kiti dar ir vandenio ten įpila, nes galvoja, kad daugiau pinigų gaus... Bet juk kaina faktiškai priklauso nuo pieno riebumo ir baltymų kiekio. Kita vertus, kai lauke yra karšta, tuomet karvės geria daug vandens, daug druskos laižo ir pieno sudėtis kinta, o tyrimai rodo, kad ten yra vandens, todėl vien tik ūkininkams šios nuodėmės negalima priskirti...“.

Jonas Vilionis: "Nekokybiško pieno būna apie 4-5 procentai, kiti dar ir vandenio ten įpila, nes galvoja, kad daugiau pinigų gaus... Bet juk kaina faktiškai priklauso nuo pieno riebumo ir baltymų kiekio".

Kalbant apie ministerijos bandomą įvesti naujovę įpareigoti ūkininkus vykdyti tyrimus, J. Vilionis skeptiškas: „O kam aš turiu mokėti? Dabar jau štai vyriausybės kancleris svarsto, gal jie užmokės už tuos tyrimus... Nes sąlygos juk nevienodos, ypač smulkiesiems ūkininkams toks įpareigojimas būtų papildoma našta, nors jų pajamos ir taip yra menkos, kiti net nuostolingai dirba. Anksčiau buvo reikalavimai, kad pienas turi būti superkamas tik atšaldytas, tačiau dabar atidėjo ir tų šaldytuvų nereikia. Dabar ūkininkas pasimelžia ir veža pieną bidonėliais į supirkimo punktą, kooperatyvas pats atšaldo, tačiau kol atveža pieną iš ganyklos, kol pristato, ta pieno kokybė tikrai nukenčia – šiltame piene bakterijos labai sparčiai dauginasi, bidonėliuose galima laikyti ne ilgiau nei dvi valandas... Žinoma, reikia tos kokybės laikytis, aš nieko nesakau, tačiau kai tik pieno reikia, tuomet niekas tos kokybės nežiūri, vadinai, ir tie tyrimai tampa beprasmiai. Kita vertus, supirkėjai turi mokėti gerą kainą – dabar kai ūkininkėlis gauna 15 centų už litrą, vadinasi, jis atiduoda dykai, kai kiti didesnieji gauna po 40 centų. Iš ko jam apmokėti tuos tyrimus? Todėl taip ir gaunasi, kad visi turi sumokėti savo dalį: ir ūkininkai, ir vyriausybė, ir perdirbėjai, tik čia reikia rasti balansą“.

Parengė Ričardas Čekutis