2027-ųjų energetinė bomba

Didins kainas

Po dvejų metų dyzelino, benzino transporto poreikiams ar gamtinių dujų namų šildymui pardavėjai turės įsigyti tiek taršos leidimų, kiek išmetama CO2, tą kurą sudeginus. Tai vadinamoji ETS II sistema. Taršos leidimus pardavėjai pirks valstybiniuose aukcionuose, o pinigus jiems nupirkti surinks iš dyzelino, benzino ar gamtinių dujų pirkėjų, padidinę kuro kainą.

BloombergNEF patikslino tų taršos leidimų kainos prognozę, atsižvelgiant į numatomą aukcionuose parduodamų taršos leidimų kiekį ir numatomą taršos leidimų paklausą (prognozuojamus degalų ir kuro poreikius).

Kuo daugiau ES pirks dyzelino ir dujų, tuo didės taršos leidimų paklausa, tuo aukštesnė bus taršos leidimų kaina. BloombergNEF prognozuoja, kad taršos leidimo kaina 2027 m. sieks apie 79 Eur/t. Konvertavus į dyzelino kainą, tai būtų +25 ct/l (su PVM). 2030 m. taršos leidimas kainuos 122 Eur/t (arba +39 ct/l (su PVM), o 2027–2030 m. laikotarpiu – vidutiniškai 99 Eur/t (+33 ct/l dyzelino). BloombergNEF taip pat atliko skaičiavimus, kaip keistųsi kaina, jei 2027–2030 m. būtų padidinta taršos leidimų pasiūla ir į rinką patektų daugiau leidimų. Tokį siūlymą šiuo metu palaiko kelios ES šalys, o šių metų pavasarį prie jų prisijungė ir Lietuva. Šalys, teikiančios šį siūlymą, baiminasi, kad brangstantys degalai ir kuras turės didelę neigiamą socialinę įtaką gyventojams, net ir įvertinus tai, kad visos pajamos iš parduotų taršos leidimų būtų skirtos socialiniams poreikiams.

Taigi, BloombergNEF savo studijoje skaičiuoja, kad tokio pasiūlymo įgyvendinimas sumažintų vidutinę taršos leidimo kainą nuo 99 Eur/t (+34 ct/l dyzelnio) iki 78 Eur/t (+25 ct/l dyzelino). Bet tokiu atveju, BloombergNEF vertinimu, nebus pasiekti CO2 išmetimų ir degalų bei kuro vartojimo mažinimo tikslai. Ką BloomberNEF siūlo? Apie trečdalį lėšų, gautų iš taršos leidimų pardavimo (įskaitant visas pajamas už papildomai į rinką patiektus leidimus, kai padidinamas jų kiekis), siūloma skirti papildomoms transporto ir namų šildymo dekarbonizacijos subsidijoms. Taip pat planuojama dar labiau sugriežtinti pastatų ir transporto standartus, skatinant verslą ir gyventojus mažinti iškastinio kuro vartojimą. Tokiu atveju CO2 išmetimai sumažėtų tiek, kiek numatyta, o vidutinė taršos leidimo kaina 2027–2030 m. kristų nuo 99 Eur/t (+34 ct/l dyzelino) iki 45 Eur/t (+14,5 ct/l dyzelino).

Aktuali tema

UAB „Saurida“ marketingo vadovė Jolita Vaitkevičienė „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad jei taršos leidimų kaina augs, tai natūraliai atsispindės ir degalų kainose. Vartotojas tai pajus degalinėje – net keli papildomi centai už litrą per metus virsta reikšminga suma. Tai taps kasdiene realybe tiek vairuotojams, tiek namų ūkiams, kurie šildosi iškastiniu kuru. Kaip įmonės ketina prisitaikyti prie būsimų kainų pokyčių ir kaip tai gali paveikti veiklą? „Mes galvojame apie efektyvesnius sprendimus tiek savo veikloje, tiek paslaugų pasiūloje klientams. Tikėtina, kad reikės daugiau dėmesio skirti energijos taupymui, alternatyviems sprendimams, kad kainų augimo poveikis būtų kuo mažiau juntamas. Kartu suprantame, kad konkurencinė aplinka neleis visko paprastai perkelti ant kliento pečių“, – redakcijai sakė J. Vaitkevičienė. Jos teigimu, taršos leidimų kainų kilimas automobilio savininkui reikš brangesnį kilometrą, o šeimai, šildančiai namus, – didesnes sąskaitas žiemą. Net keliolika eurų per mėnesį gali būti reikšminga suma, ypač mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms. „Mes galvojame, kad ši tema bus aktuali ne tik energetikos sektoriui, bet ir visai visuomenei“, – atkreipė dėmesį į problemą UAB „Saurida“ marketingo vadovė.

Buvo mažai šviečiami

Pasak LR Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nario Bronio Ropės, kad taršos leidimų kainos augs, buvo aišku jau prieš keletą metų. Jau nuo 2027 m. įsigalioja iškastinio kuro taršos leidimai – jie galios visoje ES, tad, laimei, ir kaimyninėse šalyse situacija bus panaši, taigi konkurencinės sąlygos neturėtų išsikreipti. „Problema ta, kad Lietuvoje šia tema gyventojai buvo itin mažai šviečiami. Net iš mokesčių mokėtojų lėšų išlaikomos nacionalinės žiniasklaidos priemonės, mano akimis, mieliau renkasi kalbėti apie protestus ar valdžios blogybes, o ne apie tai, kad norim ar nenorim, reikia ruoštis taršos leidimų brangimui. Džiaugiuosi, kad ŪP analizuoja šią tikrai svarbią temą – atliksite reikšmingą misiją, padėdami žmonėms pasiruošti, juk tam beliko metai laiko“, – kalbėjo parlamentaras. Kaip galėtume pasiruošti šiam brangimui? Kaip teigė B. Ropė, visų pirma, savivaldybės turėtų atsisakyti iškastinio kuro, organizuodamos centrinį šildymą. Džiugu, kad didelė dalis Lietuvos savivaldybių šildymui jau ir dabar naudoja biokurą ar atliekas. Gyventojai, patys besišildantys individualius namus, taip pat turėtų suskubti pasikeisti iškastinį kurą deginančias sistemas į naudojančias atsinaujinantį kurą – tam reikalingas tiek gyventojų informavimas, tiek dar geresnės finansinės paskatos naujoms, mažiau taršioms šildymo sistemoms įsigyti. Įsigyjant naują automobilį, taip pat vertėtų rinktis mažesnės galios, mažesnių sąnaudų, gal varomą elektra ar hibridinę transporto priemonę. „Akivaizdu, kad nuo taršos leidimų nepabėgsime, ir, tikėtina, su laiku jie tik brangs. Kuo geriau tam pasiruošime, tuo mažesnė našta guls ant žmonių pečių. Lietuvoje pragyvenimas ir taip brangus, labai svarbu neapkrauti gyventojų dar labiau“, – sakė ŪP pašnekovas.

Panašus scenarijus

LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narys Ignas Vėgėlė ŪP sakė, kad numatomas taršos leidimų kainų augimas turės neigiamą įtaką. Šiais metais Lietuva jau patyrė mokestinių nuostolių dėl padidinto akcizo dyzelinui. Dėl šio neapgalvoto mokesčių kėlimo Lietuva vien per pirmą 2025 m. pusmetį prarado daugiau nei 30 mln. Eur mokestinių pajamų, skaičiuojant dyzelino akcizą kartu su už dyzeliną sumokėtu pridėtinės vertės mokesčiu. „Maža to, tai buvo itin nuostolinga gyventojams: dėl padidėjusio akcizo stipriai pabrango dyzelinas gyventojams, tačiau valstybė iš to neuždirbo, bet prarado milijonus. Esmė ta, kad daug dyzelino perkantys verslai, pavyzdžiui, pervežimo bendrovės, dyzeliną ėmė piltis kaimyninėse Lenkijoje ar Latvijoje, kur jis buvo pigesnis. Bendras paveikslas išėjo toks: dyzelinas gyventojams brango, verslai dėl per brangaus dyzelino ėmėsi jį pirkti užsienyje, dyzelino pardavimai Lietuvoje reikšmingai krito, valstybė prarado dešimtis milijonų eurų mokestinių pajamų. Geresnio pavyzdžio apie neapgalvotą ir nuostolingą valstybės mokesčių politiką nė nesugalvosi“, – neabejojo I. Vėgėlė. Jis teigė, kad panašus scenarijus bus įvedus brangius taršos leidimus. Tąsyk dyzelinas pabrangs 25 ct/l, o 2030 m. – net 39 ct/l. Lietuvai toliau taikant ydingą mokestinę politiką degalams, nuostolių patirs ir biudžetas, ir gyventojai. Maža to, tai palies daug platesnę gyventojų grupę – ir tuos, kurie naudoja dujas šildymui. Taip ketinama surinkti daugiau mokesčių ir kartu didinti perskirstymą per biudžetą. „Šis siūlymas ydingas dar ir todėl, kad visa kova su CO2 emisija jau patiria tarptautinę kritiką, kaip moksliškai nepagrįsta. Ekologai jau seniai abejojo „žaliojo kurso“ nauda bei realia CO2 įtaka klimato kaitai. Prieš kelias dienas JAV prezidentas Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) asamblėjoje pranešė stabdantis šią politinę darbotvarkę, neturinčią nieko bendra su realiu rūpesčiu mūsų planetos ekologija. Lietuvos Vyriausybė neįsiklauso ir tesugeba kopijuoti ydingus Briuselio pasiūlymus bei dokumentus“, – teigė parlamentaras.

Padės sumažinti naštą

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. spalio 7 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.