Būsimą derlių „nurinko“ šalnos

Šiemet šalnos – stichinis reiškinys

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, tokią vasarišką šilumą į Lietuvą įnešusią pietų pernašą trečiojo dešimtadienio pradžioje išstūmė šiauriniai srautai.

Skandinaviško anticiklono rytine dalimi įsiveržęs arktinis oras staigiai sumažino oro temperatūrą: aukščiausia temperatūra kai kuriose šalies vietovėse per parą nukrito 5–8 laipsniais, o per balandžio 22–25 d. šis skirtumas išaugo iki 10–15 laipsnių: pvz., Alytuje balandžio 22 d. buvo 26,3 °C, o balandžio 25 d. teliko 13,5 °C, atitinkamai Švenčionyse iš 25,5 °C liko 11,9 °C ir pan. Ši oro masė buvo ne tik šalta (1,5 km aukštyje oro temperatūra nuo +12 °C nukrito iki –6 °C), bet ir sausa, todėl naktimis žemutinis atmosferos sluoksnis nebuvo pridengtas debesimis ir tai sudarė geras sąlygas ankstyvoms šalnoms, kurios greitai iš pavojingo reiškinio peraugo į stichinį. Be abejo, šalnų susidarymui labai didelę įtaką turi mikroklimatinės sąlygos, reljefas, dirvožemio tipas, vandens telkiniai.

LHMT duomenimis, balandžio 25-osios naktį šalnos daugiausia registruotos šiaurės vakarinėje šalies dalyje, ypač prie žemės paviršiaus (5 cm aukštyje). Žemiausia temperatūra šiame aukštyje užfiksuota Skuode – čia ji nukrito iki –3,5 °C. Balandžio 26 d. pati žemiausia oro temperatūra registruota taip pat Skuode – siekė –4,1 °C, o prie žemės paviršiaus žemiausia temperatūra buvo Varėnoje – nukrito iki –9,8 °C. Balandžio 27 d. šalčiausia buvo Alytuje (–5,2 °C), o Utenoje prie žemės paviršiaus užfiksuota net –10,0 °C. Balandžio 28 d. Varėnoje oro temperatūra krito iki –5,5 °C, o prie žemės paviršiaus – iki –9,6 °C.

Laikotarpis su pavienėmis šalnomis Lietuvoje stebėtas gegužės 1, 3 ir 5 dienomis. Pati žemiausia temperatūra ore (1,5 m aukštyje) ir prie žemės (5 cm aukštyje) gegužės 2 d. užfiksuota Molėtuose (–3,0 °C ir –6,2 °C), o pati žemiausia temperatūra 5 cm aukštyje buvo Anykščiuose (–3,9 °C).

„Pirmasis gegužės dešimtadienis išsiskyrė savo vėsuma, nes jau buvome pripratę prie šiltų orų, o temperatūra registruota 4 laipsniais vėsesnė, nei įprasta, – ŪP pasakojo D. Valiukas. – Vėsesni gegužės pirmieji dešimtadieniai buvo tik 1962, 1965, 1980 ir 1999 metais. Bet šiųmetės šalnos išsiskyrė apimama teritorija, nes jei anksčiau jos būdavo labiau lokalios, tai gegužės 2 d. ir 4 d. apėmė didesnę Lietuvos dalį. Primenu, kad šalnų metu temperatūra dirvos paviršiuje būna 4–5 laipsniais žemesnė nei 1,5 m aukštyje. Tad jeigu orų prognozėje teigiama, kad bus 0 °C, tai žemės paviršiuje gali būti keliais laipsniais mažiau. Labai priklauso nuo debesuotumo – kuo giedriau, tuo skirtumas bus didesnis. Įtakos turi ir dirvožemis – jeigu jis smėlingas, skirtumas gali būti dar didesnis.“

Daržininkai stebi situaciją

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas ŪP teigė, kad dabar tik stebima, kokią žalą šalnos padarė daržininkams.

„Dalis bulvių ir kitų daržovių derliaus jau tikrai yra prarastas, – kalbėjo P. Andriejavas. – Šalnos kažkiek pakenkė ankstyvųjų veislių bulvėms, bet Lietuvoje jų nėra daug sodinama. Ir didžioji dauguma auginančiųjų ankstyvąsias bulves turi laistymo sistemas, kurios apsaugo nuo šalnų. Todėl sunku pasakyti, kiek to derliaus gali būti prarasta. O kaip bus su morkų ir burokėlių pasėliais, paaiškės vėliau – pamatysime, kiek jų išeis į žyduolius. Todėl dabar mes, daržininkai, esame tik stebėtojai.“

Gudelių k. (Šeimenos sen., Vilkaviškio r.) ūkininkaujantis Darius Matijošaitis augina bulves ir burokėlius 400 ha plote, derlių parduoda vietos rinkai ir eksportui. Koks šiemet užaugs derlius, ūkininkas irgi dar gali tik spėlioti.

„Stebime, šiandien dar tik pirma diena, kai atšilo, – kalbėjo D. Matijošaitis. – Juokaujant galima sakyti, kad žmogus po operacijos pirmą dieną irgi nežino, kaip bus, tai paaiškės tik po savaitės ar dviejų. Aišku, nukentėjome, kaip ir visi. Labai ankstyvų veislių, kaip kiti kolegos, neauginame, bet ir mūsų vėlyvesnės kažkiek nukentėjo. Žala padaryta viskam – nuo grūdinių kultūrų iki daržovių. Komentuoti dar ankstoka. Visa Lietuva nukentėjo.“

D. Matijošaitis vadovauja ir uždarajai akcinei bendrovei „Šaka“ (Tarpučių I k., Kudirkos Naumiesčio sen., Šakių r.), kurioje auginamos sėklinės bulvės. Anot jo, situacija ir ten panaši. „Dar –4 °C buvo užvakar. Pamatysime, kaip pasėliai atsigaus, kai atšils orai, o derliaus nuostolius skaičiuosime tik rudenį“, – teigė ŪP pašnekovas.

Versliniams sodams – liūdniausios prognozės

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gegužės 16 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.