Lietuvoje vieningos augalų apsaugos produktų (AAP) pakuočių surinkimo ir tvarkymo sistemos vis dar nėra. Tik gamintojų ir importuotojų iniciatyva sėkmingai įgyvendinamas bandomasis projektas, o žengti į priekį skatina europiniai įsipareigojimai ir visuomenės lūkesčiai. Esama padėtis, gerieji tarptautiniai pavyzdžiai ir problemos atskleisti Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) surengtoje konferencijoje.
Diskutuoja LAAA direktorė Zita Varanavičienė, „CropLife Europe“ konsultantas Steven Byrde ir aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.Ypatinga „pyrago“ dalis
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė pasidžiaugė, kad iniciatyvos imasi pats verslas. AAP pakuotės, pasak viceministrės, sudaro nedidelę, bet labai svarbią plastiko atliekų „pyrago“ dalį, nes yra prilyginamos pavojingoms atliekoms. Nors ūkininkui svarbiausia, kad ūkyje susidarančios pakuočių atliekos nekeltų jam galvos skausmo – būtų surenkamos. Tačiau problema sudėtingesnė, priklauso nuo skirtingų interesų grupių bendradarbiavimo, gamintojų atsakomybės principo įgyvendinimo, politikos formuotojų.
Pagal europinius dokumentus, privalo būti įdiegtas ne tik visuotinis AAP pakuočių atliekų surinkimas, bet ir žiedinis perdirbimas – toks, kai naujiems gaminiams panaudojama kone pusė perdirbto plastiko. Jau po dešimties metų tik tokie gaminiai galės būti tiekiami į rinką. 10 metų verslui yra trumpas laikas, namų darbai nelaukia, nes reikia galvoje turėti visą produkto kūrimo ciklą, nuo pakuotės dizaino iki galutinio gyvavimo etapo.
Tyrimai patvirtina, kad tinkamai išskalautų AAP pakuočių užterštumas pesticidų likučiais tesiekia 0,01 proc. Vis dėlto toks plastikas negali keliauti į bendrą krūvą, jo antrinis panaudojimas specifinis. Europos šalyse jau yra ne vienas tokio plastiko antrinio panaudojimo pavyzdys. Rumunijoje jis panaudojamas plastikiniams kelio atitvarams gaminti, kitur – specifinės paskirties laidų ir kabelių apvalkalams, plastikinėms tūtoms ir pan.
Globalesniu žvilgsniu
Kaip praktiškai yra įgyvendinamas gamintojo atsakomybės principas tvarkant AAP pakuotes, kokie tarptautiniai gerosios praktikos pavyzdžiai? Juos pristatė „CropLife Europe“ (Europos augalų apsaugos asociacijos, apimančios ir skaitmeninį bei tikslųjį ūkininkavimą, augalų biotechnologijų inovacijas ir biopesticidus) konsultantas, Pasaulinio plastikų aljanso (Global Plastics Alliance) atstovas Steven Byrde.
Lietuvos svečias pateikė vaizdinę medžiagą su išsamiais paaiškinimais, iš kurių akivaizdu, kad AAP pakuočių tvarkymo sistemos diegiamos visame pasaulyje, neišskiriant ir kai kurių Afrikos šalių. Žinoma, pažangos lygis labai nevienodas. AAP pakuočių atliekų tvarkymo sistema veikia daugiau nei 50 valstybių, kai kuriose – daugiau nei 30 metų. Kita grupė šalių, tarp jų – ir Lietuva, daro pažangą, tačiau dar nėra pasirinkusi visuotinės tvarkymo sistemos (tarptautinėje praktikoje egzistuoja bent keletas modelių). Žvelgiant globaliai, šios srities lyderė yra Lotynų Amerika, jai ant kulnų lipa Europa.
Pasak S. Byrde, pažangą labiausiai lemia protinga reglamentavimo bazė. Prancūzijoje AAP pakuočių surinkimo lygis jau didesnis nei 90 proc., jų tikslas – per artimiausią dešimtmetį pasiekti 100 proc., o Lietuvos tikslas galėtų būti bent 75 proc. „Reikia laiko „įsibėgėti“, negalima labai greitai didinti rodiklių“, – teigė S. Byrde. Kita vertus, pasitaiko ir išimčių. Bulgarija 80 proc. surinkimo lygį pasiekė per trejus metus. Viena vertus, tai lėmė didelė surinkimo operatoriaus motyvacija, kita vertus – tenykštė ūkių struktūra: Bulgarijoje vyrauja stambūs ūkiai.
Trūksta tik mažos kibirkštėlės
2022.11.21
Irma DUBOVIČIENĖ
ŪP korespondentė
Susijusios temos – skaitykite: LAAA, Zita Varanavičienė, Raminta Radavičienė, pakuočių surikimo ir tvarkymo sistemos, konferencija