Abrikosai: pavasarį laukiame žydėjimo, vasarą – vaisių

Į Lietuvą atkeliavo iš Azijos

Kultūrinės abrikosų veislės yra kilusios iš paprastojo abrikoso (Armeniaca vulgaris, syn. Armeniaca vulgaris). Tai vidutinio dydžio, 5–7 m aukščio, medžiai su plačia ir tankia lapija, išplitę Vidurinėje Azijoje ir Kinijoje.

Lietuvoje abrikosai pradėti auginti XX a. pradžioje. Pirmiausia šiltnamiuose ir oranžerijose, vėliau – sodinant lauke prie pietinės pastato sienos.

Sodininkas Rokas Amšiejus pasakoja, kad Lietuvoje didžiausią darbą atliko selekcininkas doc. Albinas Urbonas, Vilniaus ir Kauno botanikos soduose tyrinėjęs ir propagavęs abrikosų auginimą, parengęs auginimo technologijas. Iš mokslininko selekcionuotų abrikosų palikuonių dabar auginama veislė ‘Kaunas’. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto medelyne Babtuose atrinktas derlingas ir šalčiui atsparus paprastojo abrikoso sėjinukas ir kiti „vaikai“ paplitę visoje šalyje.

VDU Žemės ūkio akademijos pomologiniame sode yra išlikusi ir toliau dauginama doc. Vilhelmo Paukštės atrinkta paprastojo abrikoso forma Nr. 27–27–10. Jos sodinukų galima įsigyti specializuotuose medelynuose.

Nuostabieji vaisiai

Dr. Algirdo Amšiejaus medelyno sodininko nuomone, abrikosai patrauklūs ne tik sodriai žalia lapija ir ankstyvu žydėjimu, bet ir burnoje tirpstančiais, kvapniais saulės spalvos vaisiais. Abrikosų pumpurai išsivysto lapų pažastyse, grupėmis po 2–3. Dviejų pumpurų grupėje yra vienas žiedinis ir vienas vegetatyvinis, o trijų žiedų grupėje – vidurinis vegetatyvinis, kraštiniai – žiediniai. Pradėję skleistis žiedai būna rožiniai, bet išsiskleidę tampa beveik balti arba balti. Taurėlapiai raudoni arba žalsvai raudoni.

Sužydėjus šiems kaulavaisiams, sodas tampa pati gražiausia sodybos vieta, nenuostabu, kad norisi kuo daugiau laiko praleisti grožintis šia žiedų magija. Antrą kartą vaismedžiai verčia vis dažniau juos lankyti, pradėjus nokti pirmiesiems vaisiams.

Jie dažniausiai rutuliški, su išilgine vagute vienoje pusėje. Vaisių paviršius paprastai lygus, bet gali būti tarsi su spuogeliais. Odelė geltona, gelsvai oranžinė, saulėtoje pusėje rausva, raudona ar net purpurinė, dažnai padengta trumpais, tarsi aksomas plaukeliais. Bet suprantama, mus labiausiai vilioja tai, kas slypi po ja: standus, aromatingas, saldus ir sultingas minkštimas.

Derlingos ir šalčiui atsparios veislės

‘Early Orange’ – ankstyva, labai derlinga abrikosų veislė, kilusi iš JAV, deranti nuo liepos vidurio. Vaisiai vidutinio dydžio (30–45 g), apvalūs, taisyklingos formos, tamsiai oranžiniai, padengti neryškiu raudonu skaistalu. Veislė savidulkė.

‘Harcot’ – ankstyva labai derlinga, iš Kanados kilusi veislė, deranti liepos pabaigoje. Vaisiai 35–50 g, ovalūs, taisyklingos formos, šviesiai oranžiniai, padengti ryškiu raudonu skaistalu. Prinokę ilgai išsilaiko ant vaismedžio. Veislė yra kryžmadulkė, reikalingas kitas, panašiu laiku žydintis abrikoso medis.

‘Beste’ – ankstyva, labai derlinga vengriška abrikosų veislė, deranti liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje. Vaisiai apie 50 g, padengti aksomine odele, intensyviai geltona su rausvu šonu. Minkštimas tvirtas, sultingas, saldus, puikaus skonio. Veislė savidulkė, pasižymi dideliu atsparumu šalčiams.

‘Goldrich’ – vidutinio ankstyvumo, labai derlinga savidulkė abrikosų veislė, kilusi iš JAV ir deranti liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje. Vaisiai 60–70 g, ovalūs, šiek tiek pailgi, taisyklingos formos, šviesiai oranžiniai, padengti neryškiu raudonu skaistalu.

‘Mordeno ankstyvasis’ – ankstyva, labai derlinga savidulkė kanadietiška veislė, deranti liepos pabaigoje. Vaisiai 35–50 g, kiaušinio formos siaurėjančiu galu, šviesiai oranžiniai, padengti raudonais taškeliais.

‘Šiaurės triumfas’ – viena derlingiausių ir šalčiui atspariausių, savidulkių veislių, išvesta Rusijoje. Dera nuo liepos vidurio. Vaisiai apie 55 g ir daugiau, ovalūs, geltonai oranžiniai, iš pietinės pusės padengti raudoniu. Minkštimas tankus, sultingas, šiek tiek primenantis apelsinus, malonaus saldaus skonio, aromatingas.

Yra ir žemesnių medelių

Pasak R. Amšiejaus, abrikosai dažniausiai dauginami vegetatyviškai – skiepijimu, bet dalis sodininkų jų pasidaugina ir sėklomis. Sėjamos rudenį šviežiai surinktos sėklos arba anksti pavasarį 4 mėnesius su smėliu ar durpėmis stratifikuotos sėklos. Abrikosų sėjinukai pražysta 6–8 auginimo metais.

„Tikslingiau naujas perspektyvias veisles bei atrinktas derlingas, šalčiui atsparias jų formas dauginti skiepijant akute, tuomet bus perduotos visos skiepijamo augalo savybės. Akiuokite vasarą nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio, kaip ir visus kitus vaismedžius, – teigia „Dr. Algirdo Amšiejaus medelyno“ sodininkas. – Abrikosai gerai prigyja įskiepyti į skėstašakės (kaukazinės) slyvos sėjinukus, jie užauga žemesni nei abrikosų sėjinukai. Skiepyti abrikosai pradeda derėti 3–4 metais. Jei ieškote žemesnių medelių, verta rinktis vaismedžius, išaugintus su ‘Vangenhaimo vengrinės’ slyvos poskiepiu. Jie veda vaisius jau antraisiais metais, deja, tokie vaismedžiai mažiau ištvermingi žiemą.“

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Roko Amšiejaus nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.