Agrarinės aplinkosaugos subsidijomis mažinkime klimato kaitą – dalyvauti ar palaukti?

Kaip atsakas į  žemės ūkio spaudimą aplinkai Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos (ES BŽŪP) kontekste yra numatytos agrarinės aplinkosaugos subsidijos. Jos skatina aplinkai draugiškus ūkininkavimo metodus, remia CO2 emisijų išskyrimą mažinančias veiklas ir kt. Šių priemonių įgyvendinimui skiriamos reikšmingos ES šalių lėšos, tačiau kiek ir kaip jomis prisidedama prie klimato kaitos mažinimo tikslų? Tai vis dar yra tiek politikos vertintojų, tiek tyrėjų analizės objektas.

Poveikis buvo, bet neženklus ir dažnai laikinas

Lietuvos KPP 2014 – 2020 m. agrarinės aplinkosaugos priemonių poveikio aplinkai žemės ūkyje vertinimai rodo, kad priemonės prisidėjo prie biologinės įvairovės išsaugojimo, azoto ir fosforo pertekliaus mažinimo. Jos turėjo įtakos dirvos erozijos mažinimui, tačiau pokyčiai buvo neženklūs dėl priemonėje dalyvaujančio nedidelio ploto. Taip pat prisidėta prie ŠESD emisijų žemės ūkyje mažinimo, bet poveikis nebuvo ženklus, kaip nebuvo reikšminga ir anglies dioksido sekvestracija. Daugiausia ŠESD emisijų sutaupyta vykdant su pievų tvarkymu ir gyvulių ganymu susijusias veiklas, tačiau  jų poveikis vertinamas kaip laikinas: nelikus paramos išnyktų.

Nerimą kelia tai, kad įgyvendinant priemones, turinčias prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, nebuvo išvengta neigiamų pasekmių aplinkai ir ekosistemoms. Buvo sunaikinta daugiau kaip 1500 ha vertingų pievų ir buveinių, suarta apie 40 tūkst. ha durpžemių. Tai veikė tiek organinės anglies praradimus, tiek galimybę ženkliau sumažinti ŠESD emisijų kiekį.  

Kaip galima spręsti problemą?

Mokslininkai analizuoja nepakankamo agrarinės aplinkosaugos subsidijų poveikio problemas. Jie pažymi, kad subsidijos turi būti nukreiptos tinkamai – į tas vietoves, kurios išsiskiria didžiausiu biologinės įvairovės nykimu, dirvožemio erozija ir maistinių medžiagų nuotėkiu.

Atskira tyrimų kryptis gilinasi į veiksnius, lemiančius ūkių dalyvavimą agrarinės aplinkosaugos subsidijose. Vis daugiau tyrimų rodo, kad sprendimą lemia ne vien pelno siekimas ar tik ekonominis suinteresuotumas. Vis svarbesnė ūkių vykdomos veiklos, geografinės padėties, procesų tinkamumo taikant subsidijų schemas reikšmė. Taip pat prie sprendimo prisideda ir socialiniai veiksniai, tokie kaip ūkininko išsilavinimas, amžius, žinios apie žemės ūkio sukeliamą poveikį aplinkai bei informuotumas apie agrarinės aplinkosaugos subsidijų poveikį.

Du pastaruosius dešimtmečius Europoje tokie tyrimai įgauna pagreitį, nes auga ir vystosi taikomos agrarinės aplinkosaugos priemonės. Platesnė tokių tyrimų analizė tyrėjams atskleidė, kad  ūkininkų nenoras dalyvauti agrarinės aplinkosaugos subsidijų schemose kyla ne dėl ūkių savininkų motyvacijos ar noro trūkumo prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo, taršos sumažinimo. Priešingai – ūkių savininkai būtų linkę prisidėti prie klimato kaitą mažinančių priemonių ir gauti už tai piniginę kompensaciją, tačiau jiems tinkamu, jų specifinei veiklai parankiu būdu.

Reikia rimtos analizės, o ne bandymų pataikyti į tikslą

Lietuvoje nėra tyrimų, analizuojančių ūkių dalyvavimą agrarinės aplinkosaugos subsidijų schemose lemiančius veiksnius.

Atliekamas šių subsidijų poveikio vertinimas, garsiai kalbama apie tai, kokios subsidijų priemonės ir dalyvavimas jose viršijo lūkesčius, o kas buvo mažiau populiaru. Mažėja ekologinio ūkininkavimo, kraštovaizdžio elementų, daugiamečių pievų plotai. Žemės ūkio ministerija problemas sprendžia keisdama taikomus reikalavimus, išmokų dydžius. Tačiau kada bus pradėta analizuoti ne tik priemonės sandara (kai bandoma pataikyti į tikslą ir patraukti daugiau pareiškėjų), bet ir pasitelkti mokslininkai, ūkių sprendimams įtaką darančių veiksnių analizė sieks toliau nei tik ekonominė problemos pusė?

Kaip jau buvo pastebėta anksčiau, dalis agrarinės aplinkosaugos subsidijomis remiamų veiklų teigiamai veikė biologinę įvairovę, mažino ŠESD emisijas, tačiau dėl nedidelio pareiškėjų susidomėjimo pasiekti rezultatai nebuvo reikšmingi. Iš kitose Europos šalyse atliktų tyrimų matome, kad dalyvavimą agrarinės aplinkosaugos subsidijose lemiantys veiksniai skiriasi. Taigi tokių veiksnių analizė Lietuvos atveju yra būtina – tai padės parinkti veiksmingiausias ir dalyvavimą priemonėse skatinančias priemones.