„Agrokoncernas“ turi sumokėti 0,8 mln. eurų mokesčių už rusiškas trąšas – teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) rugsėjo 13 dieną netenkino „Agrokoncerno“ prašymo panaikinti Muitinės departamento, Mokestinių ginčų komisijos ir Vilniaus teritorinės muitinės 2019 ir 2021 ir 2022 metų sprendimų, kuriais bendrovė įpareigota sumokėti 734 tūkst. eurų antidempingo mokesčių, 22,5 tūkst. eurų delspinigių ir 88,9 tūkst. eurų baudą.

„Teismas visiškai pritaria (...), jog pareiškėjos importuota prekė (...) atsižvelgus į jose esantį maistinių medžiagų kiekį, klasifikuojama (kaip trąšos, kuriose amonio nitrato kiekis sudaro daugiau nei 80 proc. masės – BNS) (...) ir šiai prekei taikomas 42,83 euro už toną galutinio antidempingo muitas“, – rašoma VAAT nutartyje.

„Muitinė pagrįstai vadovavosi (...) prezumpcija, kad (...) amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 proc. ir kad tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas prekės klasifikavimo prasme“, – rašoma VAAT nutartyje.

„Agrokoncernas“ teismui aiškino, kad ginčas vyksta dėl amonio nitrato kiekio granuliuotose sausose trąšose, kurios yra pagamintos sumaišius du komponentus: apie 75 proc. amonio nitrato (salietros) su apie 25 proc. kompleksinių trąšų.

Amonio nitrato kiekis yra svarbus, nes antidempingo muitas tokioms trąšoms, kurių kilmė Rusija, taikomas, jei jose esantis jo kiekis viršija 80 procentų bendros trąšų masės.

„Agrokoncerno“ teigimu, trąšose esantis amonio nitrato kiekis siekė mažiau kaip 80 proc. bendros trąšų masės. Tačiau Vilniaus teritorinė muitinė nusprendė, kad importuota prekė turi būti klasifikuojama kitaip, mokesčiams apskaičiuoti taikant 6,5 proc. importo muito normą ir 42,83 euro už toną galutinio antidempingo muitą.

Muitinės departamentas ir Mokestinių ginčų komisija patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės poziciją, kad amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. trąšų masės.

Anot jų, vadovaujantis prezumpcija, tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas trąšose šiuo atveju nėra nei teisiškai reikšmingas klasifikavimo prasme, nei įmanomas dėl patikimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti nebuvimo. Todėl komisija atmetė įmonės argumentus dėl amonio nitrato kiekio trąšose.

Bendrovė teismui teigė, kad amonio nitrato kiekis trąšose buvo apskaičiuotas netiksliai – buvo taikoma prezumpcija pagal tai, kad jose yra didesnis nei 28 proc. azoto kiekis. „Agrokoncerno“ teigimu, institucijos turėjo tiksliai apskaičiuoti būtent amonio nitrato kiekį, kuris, gamintojo teigimu, neviršija 80 proc. produkto masės.

„Gamintojo skaičiavimai patvirtina aplinkybę, jog trąšose esantis amonio nitrato kiekis nesudaro daugiau kaip 80 proc. bendros masės, tai yra sudaro apie 77,5 proc. (...) Trąšų sudėtyje esančią amonio salietrą sudaro ne tik amonio nitratas, bet ir kitos medžiagos“, – teismui aiškino „Agrokoncernas“.

Tai ne pirmas kartas, kai „Agrokoncernas“ bylinėjasi dėl antidempingo mokesčių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šiemet gegužę galutinai nusprendė, kad dėl neteisingai deklaruotų iš Rusijos importuotų trąšų „Agrokoncernas“ turi sumokėti 2,3 mln. eurų antidempingo ir kitų mokesčių su delspinigiais bei baudą.

Grupė tuomet skelbė, kad dar 2018 metais sumokėjusi 1,53 mln. eurų muitą, o likusią sumą perves artimiausiu metu. Tačiau ji pabrėžė nesutinkanti su trąšų tyrimo metodais, pagal kuriuos mokestis apskaičiuotas.

LVAT 2021 metų lapkritį nurodė „Agrokoncernui“ sumokėti beveik 5,5 tūkst. eurų antidempingo muitą. Ginčas kilo Muitinei nusprendus, kad „Agrokoncerno“ 2017 metų pabaigoje importuotose trąšose esantis amonio nitrato kiekis sudarė daugiau kaip 80 proc. masės.

Be to, šiemet vasarį VAAT nusprendė, jog bendrovė privalo mokėti 11,1 tūkst. eurų antidempingo muitą už 2017 metais iš Rusijos įvežtas trąšas.

Goda Vileikytė, Erika Alonderytė-Kazlauskė/BNS

ŪP redakcijos nuotr.