Agronomas: šiemet rugpjūčio darbai kitokie, prognozuojamas mažesnis javų derlius

„Į laukus jau netrukus išvažiuos kombainai, padėsiantys nukulti žieminių rapsų, rugių, kviečių derlių. Rugpjūčio viduryje imsime žirnius, antroje mėnesio pusėje prasidės žieminių rapsų sėja, žemės arimas, įdirbimas ir dirvos kalkinimas, o prieš pat rugsėjį pradedami kirsti vasariniai javai – avižos. Nors tikslių rezultatų negalime nuspėti, pokalbiai su ūkininkais leidžia apibendrinti tendencijas, jog iki šiol vyravusi sausra ir tik epizodiniai lietūs palaikė kaitrą, todėl derlius turėtų būti mažesnis. Per aukšta temperatūra sumažina augimo tarpsnių trukmę, todėl galiausiai susiformuoja mažesnė javų biomasė. Kita vertus, rankų nuleisti nereikėtų, o išsamus pasiruošimas javapjūtei galimus rezultatus gali ženkliai padidinti“, – teigia sutelktinio finansavimo pagrindu veikiančios bendrovės „Lande“ agronomas Guntis Laicans.

Derliaus prognozės

Užsitęsusi kaitra skatina sektoriaus atstovus pripažinti, kad augalininkystės ūkiams šis sezonas nėra lengvas.

„Išankstiniai duomenys ir pokalbiai su ūkininkais leidžia teigti, kad šiemet rinkoje žieminių miežių derlius svyruos tarp 3,5–6 t/ha. Tuo tarpu žieminių rapsų derliaus kiekis vidutiniškai turėtų būti 2–3 t/ha. Egzistuoja ir didesnio derliau priedo tikimybė, tačiau aliejaus kiekis sėklose turėtų būti mažesnis dėl pavasarinių šalnų. Sausra ypatingai paveikė žieminių rugių ir kviečių derlių, jis turėtų būti 30–50 proc. mažesnis. Be to, išlieka svarbus klausimas dėl grūdų kokybės: tai bus maistiniai ar pašariniai grūdai. Neatmestina, jog besitęsianti sausra išguldys dalį javų, o grūdų saiko svoris bus nedidelis. Tai ypač svarbus veiksnys, nulemiantis grūdų ir jų produktų kokybę“, – pažymi agronomas.

Tačiau stebint bendras Europos Sąjungos (ES) šalių tendencijas – padėtis išlieka kiek labiau pozityvi. Europos Komisijos duomenimis, 2023–2024 m. bendras ES grūdų ir aliejinių augalų derlius turėtų padidėti atitinkamai 5 proc. ir 8 proc. Dėl to, taip ir dėl vis našesnio Ukrainos grūdų tranzito į rinkas už ES ribų, tikėtina, bendras grūdų importas turėtų mažėti.

Kaip pasiekti maksimaliai efektyvių rezultatų dar šią vasarą?

Kaip pastebi agronomas, rugpjūtį ūkininkai iš anksto pasiruošia. Pasirūpina žemės ūkio technika, derliaus laikymo ir džiovinimo infrastruktūra, kaip antai išvalo ir dezinfekuoja sandėliavimo bokštus. Prireikus – remontuoja. Išankstinis pasiruošimas padeda išvengti skubėjimo ateityje bei leidžia efektyviau planuotis artimiausius darbus.

Taip pat reikėtų skirti dėmesį pjūties grafiko, atsižvelgiant į brandą, sudarymui. Nukūlus javus, būtina iš naujo įvertinti tolesnių darbų planą.

„Rugpjūtį atskiro dėmesio nusipelno dirvos analizė ir tręšimas – būtina nuolat stebėti jos būklę. Tokiu metu žemė yra bene intensyviausiai dirbama, todėl ryškiausiai keičiasi jos cheminės savybės – rūgštėja ar šarmėja, tad nualintą dirvą būtina kruopščiai prižiūrėti. Jei dirva yra rūgšti ir joje mažai kalcio, vystosi mažesnė augalų šaknų sistema, todėl blogėja maisto medžiagų pasisavinimas. Kviečiams optimalus dirvožemio rūgštingumas būtų pH 6,0–7,5, o rapsams – pH 5,5–6,5. Jei šie rodikliai mažesni, reikėtų svarstyti apie dirvos kalkinimą. Dirvos kalkinimas leidžia koreguoti per rūgščios dirvos pH ir kompensuoti kalcio trūkumą. Tręšiant kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis turėtų būti mažinama azoto ir didinamas fosforo bei kalio norma. Taip bus stiprinama augalų šaknų sistema, užtikrinanti geresnę augalų šaknų sistemą – dėl to augalai turėtų geriau žiemoti“, – dalinasi Guntis Laicans.

Partnerio turinys

Nuotr. – „Lande“ agronomas Guntis Laicans