Pomona +18,2 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 15 Spa 2026
Pomona +18,2 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 15 Spa 2026




VDU ŽŪA langas

Agronomijos fakultete gimsta sprendimai harmoningai aplinkai, gausiam derliui ir sveikai ateičiai

2026/06/10


Padidink tekstą

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakultetas yra mokslo ir studijų erdvė, kurioje puoselėjamas bendruomeniškumas, partnerystė ir ilgametės tradicijos bei aktyviai reaguojama į globalias mokslo, technologijų ir politikos tendencijas. Fakulteto veikla orientuota į aukštos kvalifikacijos specialistų ir mokslininkų rengimą, tarptautinio lygio mokslinių tyrimų plėtrą, inovatyvių studijų kokybės užtikrinimą ir tvaraus žemės bei maisto ūkio vystymą. Siekiant kurti ir skleisti žinias apie tvarų gamtos išteklių naudojimą, Agronomijos fakultete ugdomi atsakingi ir aktyvūs visuomenės nariai, gebantys prisidėti prie kokybiško maisto gamybos, aplinkos išsaugojimo ir darnios žmogaus bei gamtos sąveikos.

Agronomijos fakultetas – tai vieta, kur maistas, visuomenė ir aplinka tampa neatsiejama ateities kūrimo dalimi. Čia vykdomos trys bakalauro studijų programos – Agronomija, Maisto kokybė ir sauga bei Kraštovaizdžio dizainas – jungia mokslą, inovacijas ir atsakomybę už žmogaus bei gamtos gerovę. Tai studijos tiems, kurie nori ne tik stebėti pasaulį, bet ir jį kurti – puoselėjant šiuolaikišką, tvarią ir draugišką aplinką.

Aida Adamaviciene
VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto dekanė docentė dr. Aida Adamavičienė.

Kuriantiems šiuolaikišką, funkcionalią ir estetišką aplinką

Studijų programoje Kraštovaizdžio dizainas rengiami specialistai, gebantys racionaliai planuoti, formuoti ir kurti aplinką derinant estetiką, technologijas ir atsakomybę gamtai. Studijuodami šioje programoje studentai mokosi projektuoti želdynus, sodus ir viešąsias erdves, įgyvendinti kraštovaizdžio architektūros ir aplinkotvarkos projektus, taikant pažangias augalų auginimo technologijas. Čia ugdomas gebėjimas matyti aplinką sistemiškai – nuo natūralios gamtos analizės iki jos transformavimo į harmoningas, žmogui ir gamtai palankias erdves. Absolventai įgyja žinių ir praktinių įgūdžių, reikalingų kraštovaizdžio ir želdininkystės projektams rengti bei įgyvendinti, teritorijoms tvarkyti ir šios srities verslui organizuoti. Jie tampa specialistais, gebančiais kurti tvarius, funkcionalius ir estetiškus aplinkos sprendimus, atitinkančius šiuolaikinius visuomenės ir aplinkosaugos poreikius.

Formuojantiems kokybiško, sveiko ir saugaus maisto ateitį

Studijų programa Maisto kokybė ir sauga skirta norintiems kurti inovatyvius, kokybiškus ir vartotojų poreikius atitinkančius maisto produktus. Tai sritis, kurioje Lietuva turi išskirtinį potencialą – kasmet šalyje užauginama apie 6,5–7,5 mln. tonų grūdų (kviečių, miežių, rapsų ir kt.), o net 85–90 % jų yra eksportuojama. Tai sudaro maždaug 5,5–6,5 mln. tonų per metus. Nepaisant stiprios žaliavų gamybos, aukštos pridėtinės vertės perdirbimas Lietuvoje vis dar išlieka neišnaudota galimybė. Todėl ypač svarbu investuoti į jaunus specialistus, jų žinias ir kompetencijas – būtent jie kuria inovacijas ir aukštos pridėtinės vertės sprendimus, galinčius stiprinti šalies ekonomiką ir didinti jos konkurencingumą ateityje. Šių studijų tikslas – užtikrinti, kad vartotoją pasiektų saugus, vertingas ir skanus maistas, kartu laikantis maisto nešvaistymo principų. Studijų metu suteikiamos žinios, leidžiančios priimti pagrįstus sprendimus visoje maisto gamybos grandinėje – nuo žaliavos iki galutinio produkto. Studentai mokosi modeliuoti maisto žaliavų ir galutinių produktų kokybę, taikyti kokybės vertinimo normatyvus, diegti saugias žaliavų, produktų laikymo ir perdirbimo technologijas, parinkti tinkamus gamybos būdus bei vertinti galimus rizikos veiksnius maisto grandinėje.

Baigę studijas absolventai geba valdyti kokybės sistemas, analizuoti rizikos veiksnius, diegti prevencines priemones ir užtikrinti maisto saugą. Tai sritis, jungianti technologijas, inovacijas ir tvarumo principus, siekiant kurti atsakingą ir ateities poreikius atitinkančią maisto sistemą.

Siekiantiems kilnios misijos – išmaitinti Planetos gyventojus

Studijų programa Agronomija – tai kelias į gilų dirvožemio, augalų ir žemės ūkio sistemų pažinimą. Tai mokslas, kuris tiesiogiai prisideda prie maisto gamybos, aplinkos išsaugojimo ir tvaraus žemės naudojimo. Šiuolaikinė agronomija apima pažangias technologijas, tiksliąją žemdirbystę ir mokslu grįstus sprendimus, leidžiančius efektyviai bei atsakingai naudoti gamtos išteklius.

Žemės ūkis išlieka viena svarbiausių ekonomikos šakų Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Didėjant pasaulio gyventojų skaičiui, kokybiško ir tvariai pagaminto maisto paklausai, auga kvalifikuotų agronomų poreikis. Lietuvoje, kur žemės ūkio naudmenos sudaro apie 60 proc. šalies teritorijos, agronomų žinios ir sprendimai yra itin svarbūs užtikrinant sektoriaus efektyvumą, inovatyvumą ir tvarią plėtrą. Šiame kontekste studijų programoje Agronomija rengiami aukštos kvalifikacijos specialistai, gebantys prisidėti prie tvaraus ir konkurencingo žemės ūkio plėtros. Agronomijos bakalaurai gali dirbti žemės ūkio ir su juo susijusiose įmonėse, viešosiose, biudžetinėse įstaigose, valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, konsultavimo tarnybose, taip pat kurti ir plėtoti nuosavą agroverslą. Baigę studijas absolventai savo profesines ir mokslines kompetencijas kviečiami gilinti magistrantūroje.

Studijos – ne tik žinių šaltinis, bet ir motyvacija kurti tvarią ateitį

Lietuvoje žemės ūkis nuo seno sudarė reikšmingą ekonomikos dalį, o didžioji dalis gyventojų gyveno kaimiškose vietovėse ir vertėsi žemdirbyste. Nors šiandien Lietuva yra moderni, įvairių sektorių ekonomika, kurioje dominuoja pramonė ir paslaugos, žemės ūkis išlieka strategiškai svarbus. Jis užtikrina apsirūpinimą maistu, prisideda prie eksporto ir stiprina valstybės ekonominį bei strateginį saugumą.

Nepaisant sektoriaus modernizacijos, iššūkių nemažėja. Europos Sąjungos tikslai iki 2030 metų numato reikšmingai mažinti pavojingų pesticidų naudojimą, maistinių medžiagų nuostolius ir stabdyti dirvožemio derlingumo mažėjimą. Biologinės įvairovės nykimas ir klimato kaitos padariniai rodo, kad tvarūs sprendimai žemės ūkyje yra būtini kaip niekada anksčiau. Gamta ir jos ištekliai turi milžinišką vertę – nuo jų priklauso reikšminga pasaulio ekonomikos dalis, todėl jų išsaugojimas yra globalus prioritetas.

VDU ŽŪA Agronomijos fakultete šiandien rengiami specialistai, kurie geba matyti plačiau – suprasti, kad dirvožemis, maistas ir aplinka yra vienos sistemos dalys. Tai studijos, kurios ne tik suteikia profesiją, bet ir motyvuoja kurti ateitį, paremtą tvarumu, žiniomis ir atsakomybe.

 

VDU ŽŪA fotoinformacija

Nr. 121/7 

Dalintis
2026/10/15

Biodegalai taps atpirkimo ožiu?

Valdantieji niekaip nenori beprotiškai išbrangusiems degalams mažinti mokesčių, kurie sudaro vos ne pusę visos galutinės kainos, savo dalies neketina menkinti ir naftininkai. Tad dėmesio centre atsidūrė biodegalai, kurie įmaiš...
2026/10/15

Lietuva ir Ukraina stiprina bendradarbiavimą transporto skaitmeninimo srityje

Susisiekimo viceministras Lukas Paškevičius ir Lietuvoje viešintis Ukrainos atkūrimo, infrastruktūros ir transporto viceministras, atsakingas už skaitmeninę transformaciją, Ihoris Reva pasirašė memorandumą, kuriuo sutarė stipr...
2026/10/15

„Linksmų uodegyčių pieva“ džiugina ir šeimininkus, ir ūkio svečius

Baigiantis vasarai Lileikėnuose (Šilalės r.) pirmuosius lankytojus į savo sodybą ir ūkį, žaismingai pavadintą „Linksmų uodegyčių pieva“, pakvietė Agnė ir Gediminas Riveriai su dukra Elena. Susipažinti su Žemaitijoje gana neįpras...
2026/10/15

Naująjį medžioklės sezoną bus leidžiama sumedžioti 318 vilkų

Patvirtintas 2026–2027 metų medžioklės sezono vilkų sumedžiojimo limitas – 318 vilkų.
2026/10/15

Kaip išliko Gedimino kalnas ledynmečio vandenų plūsmo metu

Vilniaus kalvynas – tai sudėtingas ledyno pakraštyje vykusių gamtinių procesų kūrinys, prie kurio dabartinio vaizdo prisidėjo ir žmonių darbai nuo priešistorinių laikų iki dabar. Vilniaus pilių kalvynas – tai teritorija,&...
2026/10/15

„Kiaunorių dvaro istorijos pėdsakais“

Kelmė („Bičiulis“). Tytuvėnų kultūros centro Kiaunorių skyrius pakvietė atvykti į Kiaunorių dvarą ir pristatė naujus Kiaunorių dvaro savininkus Jurgitą ir Kilian Hoey. Susipažinti su naujais šeimininkais, dvaro istorija ir ...
2026/10/15

Kukurūzų veislių pasirinkimas prasideda ne nuo katalogo, o nuo bandymų Lietuvos laukuose

Kukurūzų augintojams yra dvi žinios: pirmoji „bloga“ – visiems tinkančios tobulos veislės nėra; antroji gera – ilgalaikiai tyrimai leidžia ūkininkams pateikti tikslias konkrečių veislių pasirinkimo rekomendacijas, atitinkan...
2026/10/15

Atrodo kaip kaštonai, tačiau ragauti saugu - kaip paruošti kaštainius?

Rudeniui įsibėgėjant, parduotuvių lentynose jau pasirodė šviežias kaštainių derlius iš Ispanijos. Nors kaštainiai lietuvių virtuvėje vis dar nėra kasdienis ingredientas, jie sulaukia vis daugiau dėmesio tarp mėgstančių ...