Visam tam reikia ir vis daugiau naujų tarpdisciplininių žinių įgijusių aukštos kvalifikacijos specialistų, dėl kurių agroverslo įmonės varžosi jau šiuo metu. Todėl ateityje visišką duobę darbo rinkoje prognozuojantys darbdaviai nuolat bendradarbiauja su tokius specialistus rengiančia Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) bei imasi priemonių, motyvuojančių jaunimą savo ateitį susieti su veikla agrosektoriuje bei jį aptarnaujančiuose versluose.
Nuo gyvų susitikimų su moksleiviais iki finansinių fondų studijų ir mokslo skatinimui
Agroverslo iniciatyva VDU Žemės ūkio akademijoje yra įsteigtas pirmasis šalyje labdaros ir paramos fondas „Pagalba regionų jaunimo studijoms“, kurio tikslas – padėti regionų jaunimui įgyti universitetinį išsilavinimą, reikalingą darbui agrosektoriuje bei paskatinti geriausiais balais į VDU ŽŪA įstojusius studentus. Agroverslo inicijuoto kito fondo lėšos skirtos žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtrai. Agroverslo įmonės yra įsteigusios stipendijas pažangiausiems VDU ŽŪA studentams, keliuose šalies regionuose įkūrusios inžinerijos eksperimentines klases vietos moksleiviams, siekiant juos sudominti žemės ūkio inžinerijos studijomis. VDU ŽŪA edukacinį projektą „Sumanaus moksleivio akademija“, vykdomą bendradarbiaujant su verslu, vien šiais mokslo metais baigė daugiau kaip tūkstantis aukštesniųjų klasių moksleivių. Šio projekto apimtyje ką tik įgyvendinta dar viena bendra iniciatyva „Mokslas+Verslas. Drąsiai ateičiai“, keliavusi po šalies bendrojo lavinimo mokyklas ir profesinio mokymo centrus. Jos metu agroverslo įmonių vadovai ir atstovai gyvai bendravo su moksleivių auditorijomis bei atskleidė jiems plačias karjeros galimybes baigus sektoriui aktualias studijų programas, o svarbiausia – jaunosios kartos akyse keitė klaidinančius stereotipus apie žemės ūkį.
Partnerystė kuria sinergijos efektą
VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pastebi, kad šios studijų ir mokslo įstaigos veiklą be bendradarbiavimo su verslu šiandien būtų sunku įsivaizduoti. Mokslo ir verslo partnerystė kuria sinergijos efektą daugelyje sričių – atliekant mokslo tyrimus, tobulinant studijų procesą, rengiant naujas, į ateities žemės ūkį orientuotas studijų programas, organizuojant studentų praktikas, motyvuojant esamus bei potencialius studentus ir, kas ne mažiau svarbu, gerinant bendrąjį šalies agrosektoriaus įvaizdį.
Kita vertus, pasak kanclerės, siekis dirbti išvien yra suprantamas, nes absoliuti dauguma Lietuvos žemės ūkio specialistų, lyderiaujančių agroverslo įmonių vadovų ir patys yra baigę VDU Žemės ūkio akademiją.
„Pastaruoju metu objektyvios informacijos sklaida įgyja vis didesnę vertę, todėl išties džiugu, kad solidžių agroverslų atstovai randa laiko susitikti ir padiskutuoti su moksleiviais apie agrosektoriaus aktualijas, iššūkius ir jauno žmogaus vietą šių iššūkių fone. Be abejo, kalbama ir apie materialiąją profesijos pusę, kuri yra tikrai gera“, – teigia prof. dr. A. Miceikienė.
Profesiniame orientavime verslas pasigenda valstybės strategijos
UAB „Agrokoncerno grupė“ administracijos ir personalo direktorė Rasa Šakauskienė, komentuodama susitikimų su moksleiviais įspūdžius, pastebi, kad dažnu atveju jaunuoliai nesvarsto apie karjeros galimybes agrosektoriuje vien dėl to, kad jiems trūksta objektyvios informacijos. „Mūsų tikslas – akivaizdžiais pavyzdžiais iliustruoti, kad tai yra vienas moderniausių, šiuolaikiškiausių, aktyviausiai inovacijas diegiančių verslų. Moksleiviams rodome, kad mūsų darbo įrankiai yra planšetės, kompiuteriai, dronai. Ir jaunimą tai nuoširdžiai stebina bei žavi. Tačiau pastebime šalies švietimo politikos formuotojams labai didelį nerimą turinčią kelti tendenciją – mažėjančią regionų jaunuolių savivertę, nes susitikimų metu jie vis dažniau abejoja, ar jų brandos atestatų rezultatai leis siekti universitetinio išsilavinimo. Ir tai rimtas signalas, kad atskirtis tarp miesto ir kaimo moksleivių vis auga“, – įspėja UAB „Agrokoncerno grupė“ administracijos ir personalo direktorė.
AB „Lytagra“ marketingo vadybininkės Dianos Bieliukienės teigimu, kvalifikuotų specialistų trūkumas – viena opiausių šalies agroverslo įmonių problemų. Įmonėse laukiami praktiškai visų VDU Žemės ūkio akademijos programų absolventai. Tačiau, pasak pašnekovės, jauni specialistai savaime neužauga. Todėl šiandienos situacijoje turėtų vyksti nuoseklus trijų šalių – verslo, universiteto ir bendrojo lavinimo įstaigų bendradarbiavimas, kuris būtų koordinuojamas valstybės lygmeniu, sudarant galimybes vaikams pasimatuoti kuo daugiau įvairių profesijų, kaip tai vyksta pažangiausiose pasaulio šalyse – Japonijoje, Šveicarijoje ir kt.
AB „Linas Agro“ komunikacijos projektų vadovė Vaida Praciuvienė pasakoja, jog šios įmonės tikslas dalyvaujant projekte taip pat buvo noras moksleiviams atskleisi, kaip veikia agrosektoriaus verslas ir kokių įvairių tarpdisciplininių žinių turi būti įgiję jame dirbantys specialistai. Būtent į tokius darbdavių lūkesčius, V. Praciuvienės teigimu, yra orientuotos šiuo metu VDU Žemės ūkio akademijoje vykdomos studijų programos. Pašnekovė teigia taip pat apgailestaujanti dėl to, kad moksleiviai Lietuvoje neturi daug galimybių praktiškai susipažinti su šiuolaikiškomis agroverslo profesijomis, nors būtent profesijų „pasimatavimas“ geriausiai atskleistų jaunuolių gebėjimus ir į žemės ūkį atvestų motyvuotus jaunus žmones.
Gauta informacija moksleiviams kelia nuostabą
Maisto pramonės srityje dirbančios UAB „Mantinga“ atstovai šiandien teigia patys taip susižavėję iniciatyva „Mokslas+Verslas. Drąsiai ateičiai“, jog neabejotina joje dalyvautų ir ateinančiais mokslo metais. Apie maisto kokybę ir saugą su moksleiviais diskutavusi šios įmonės personalo vadovė Edita Vilkelienė teigia, kad verslumo ugdymas nuo jauno amžiaus yra vienas UAB „Mantinga“ prioritetų. Marijampolėje įsikūrusios įmonės iniciatyva apie verslumą šiame mieste pradedama kalbėti jau su darželinukais.
„Dalyvaudami bendrame agroverslo įmonių ir VDU Žemės ūkio akademijos projekte „Mokslas+verslas. Drąsiai ateičiai“ moksleiviams ne tik atskleidžiame universiteto ir žemės ūkio verslo partnerystės svarbą, bet kalbame ir apie tai, kaip svarbu išlaikyti ryšį su gimtuoju regionu. Todėl vykome susitikti su moksleiviais ten, kur veikia mūsų įmonės padaliniai. Jaunimui pasakojame apie šiuolaikines žemės ūkio profesijas, studijų, praktikos ir įsidarbinimo galimybes įgijus diplomą. Smagu matyti, kad žemės ūkio perspektyvos moksleivius stebina ir jiems kelia naujų minčių. Tokių susitikimų su agroverslo ir žemės ūkio mokslo atstovais moksleiviams reikia kuo daugiau“, – įsitikinęs UAB „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis.
Žemės ūkyje dirbančius dronus, robotus moksleiviams demonstravę įmonių „Agrodronas“, „DeLaval“ vadovai pasakoja sulaukę išskirtinio moksleivių auditorijų susidomėjimo, nes vaikai apie tokią žemės ūkio realybę iki tol net nenutuokė. UAB „Agrodronas“ direktorius Mindaugas Dorelis, pristatęs trąšas ir augalų apsaugos priemones iš oro ant laukų paskleidžiančius aparatus, valdomus pulteliu, teigia sulaukęs išskirtinio miesto moksleivių dėmesio bei klausimų. Ir tai įrodymas, kad moksleivių gauta informacija sėkmingai griauna klaidingus stereotipus, o agrosektorius jau seniai nebėra nuobodus fizinis darbas.
Siekiant daugiau jaunimo pritraukti į agro- ir miškų sektoriui aktualias studijas prie projekto „Mokslas+verslas. Drąsiai ateičiai“ prisijungė ir valstybės įmonė – Valstybinių miškų urėdija. Įmonės generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės teigimu, išsilavinę, tarpdisciplininių žinių įgiję jauni žmonės miškininkystės sektoriuje reikalingi kaip niekada anksčiau, nes miškininkų užduotis ir iššūkis gebėti išlaikyti balansą tarp trijų segmentų: ekologinio, ekonominio ir socialinio, kuris pastaruoju metu tampa vis svarbesnis. „Moksleivius būtina supažindinti su sektoriuje diegiamomis naujausiomis technologijomis, o potencialių miškininkystės studentų kartą reikia pradėti ugdyti dar jaunesniajame amžiuje, aktyvinant jaunųjų miško bičiulių veiklas“, – ragina V. Kaubrė.
Tuo, kad verslo atstovų susitikimai su moksleiviais duoda puikų efektą, šiandien įsitikinęs ir UAB „Hegelmann logistics“ operacijų vadovas Laurynas Vaitkevičius. Pats buvęs VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos „Logistika ir prekyba“ absolventas L. Vaitkevičius teigia turintis tikslą į šią programą, o kartu į globaliu mastu vieną perspektyviausių profesijų, pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių. „Su vienuoliktokais bendravome ne tik jų gimnazijoje. Surengėme moksleiviams išvyką į įmonės biurą bei modernius logistikos sandėlius. Moksleiviai vėliau teigė, jog tai geriausia ekskursija jų gyvenime. Vadinasi, tai, ką darome, turi prasmę“, –reziumuoja UAB „Hegelmann logistics“ operacijų vadovas.
Efektu neabejojantys pedagogai tikisi tęstinumo
Kauno Maironio gimnazijos direktorė Daiva Garnienė, komentuodama projekto „Mokslas+verslas. Drąsiai ateičiai“ reikšmę teigia, jog šis projektas nėra vienintelis, kuriame drauge su VDU Žemės ūkio akademija dalyvauja Kauno senamiestyje įsikūrusi ugdymo įstaiga. Pasak pedagogės, bendravimas su žemės ūkio mokslo ir agroverslo atstovais, realiais pavyzdžiais iliustruojančiais šio sektoriaus modernumą ir profesines perspektyvas jame, yra efektyviausias formatas griauti stereotipams apie „miestietiškas“ ir „kaimiškas“ profesijas.
Verslo partnerių stipendijos mokslinei veiklai ir svajonių įgyvendinimui
VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ iniciatyvos, taip pat aktyvus bendradarbiavimas su verslo įmonėmis atveria dar daugiau galimybių – studentai skatinami vienkartinėmis ir mėnesinėmis stipendijomis. Nuo šių metų pasirinkusiems agrosektoriuje itin reikalingas specialybes, visam studijų laikotarpiui bus skiriamos Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų stipendijos. VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė įsitikinusi, kad stipendijos motyvuoja studentus siekti aukštų akademinių tikslų ir padeda įgyvendinti svajones.
Prof. dr. A. Miceikienė pasakoja, kad visų studijų programų studentai stipendijomis skatinami siekti kuo aukštesnių rezultatų. „Apie dešimt procentų geriausius įvertinimus gavusių studentų gauna skatinamąsias stipendijas. Stipendijų skiria verslo įmonės bei kiti socialiniai partneriai, absolventai. Ypatingo verslo dėmesio ir paskatinimų sulaukia žemės ūkio, inžinerijos, miškininkystės studijų krypčių studentai. Jausdami įtampą darbo rinkoje, būsimi darbdaviai skiria stipendijų ir taip prisideda prie aktualiausių profesijų studijų populiarinimo. Taip pat siekiama sudaryti galimybes studijuoti ir jaunimui iš mažesnes pajamas gaunančių šeimų. Stipendijomis taip pat siekiama paskatinti studentus įsilieti į mokslinę veiklą, dalyvauti įvairiuose socialinėse, visuomeninėse veiklose. Parama skiriama ir studentų svajonių įgyvendinimui. Nustatytus įmonių kriterijus atitinkantys studentai gali gauti ir daugiau nei vieną stipendiją. Mūsų absolventai yra sukūrę verslus, juos išvystę, ir, kaip ir visame pasaulyje, taip ir VDU ŽŪA, grįžta atgal į savo Alma Mater ir skatina jaunimą savo pavyzdžiu bei savo finansinėmis galimybėmis. Verslo įmonės taip pat tiesiogiai suinteresuotos su agroverslu susijusių specialybių populiarinimu“, – apie verslo skiriamas stipendijas pasakoja prof. dr. A. Miceikienė.
Išskirtines studijų programos ir patogios studijos
Prof. dr. A. Miceikienė atkreipia dėmesį į VDU ŽŪA programų išskirtinumą – dauguma jų vienintelės Lietuvoje, o naujosios studijų programos, parengtos bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, yra unikalios ir tarptautiniame kontekste. „Džiaugiamės išskirtinėmis, puikių specialistų komandų sukurtomis studijų programomis. Norinčių dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis, jas kurti, pritaikyti ir valdyti laukia pirmosios pakopos studijų programa Tvarioji inžinerija. Ambicingiems inovatoriams, siekiantiems įgyti ekonomikos bei technologijų žinių, būtinų ekonomikos transformacijos laikotarpiu, VDU ŽŪA siūlo pirmosios pakopos studijų programą Bioekonomikos verslo vadyba. Šios naujos programos unikalios Europos ir viso Pasaulio kontekste, nes nukreiptos į ateities globalų agroverslą“, – pastebi prof. dr. A. Miceikienė.
Prof. dr. A. Miceikienė atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA siūlo patogias studijų formas. „Atsižvelgdami į šiuolaikinių žmonių poreikius, augantį norinčių kelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti skaičių, siūlome ištęstines nuotolines arba mišrias nuotolines studijas, kurias turi labai mažai universitetų. Be to, galima rinktis studijuoti atskirus aktualius studijų dalykus“, – pasakoja pašnekovė ir atkreipia dėmesį, kad motyvuoti jaunuoliai, norintys studijuoti su agrosektoriumi susijusiose specialybėse, tačiau neįvykdę 2023 m. stojimo reikalavimų, kviečiami į vienerių metų parengiamąsias studijas.
Prof. dr. A. Miceikienė pažymi, kad VDU ŽŪA absolventai į darbo rinką išeina pasiruošę šiuolaikiniams iššūkiais – su stipriomis dalykinėmis žiniomis ir būsimai karjerai būtinais bendrais gebėjimais. „VDU ŽŪA studentai turi galimybę įgyti būsimai karjerai itin svarbių kompetencijų – mokytis užsienio kalbų, lavinti komunikacinius, visiems labai reikalingus vadybinius įgūdžius, kelti su IT sritimi susijusias kompetencijas, turint šių gebėjimų atsiveria daug karjeros galimybių. Kelių užsienio kalbų mokėjimas tampa vis aktualesnis, tokie specialistai itin paklausūs“, – apie plataus išsilavinimo svarbą kalba prof. dr. A. Miceikienė ir atskleidžia, kad itin svarbios IT kompetencijos įgyjamos ne tik studijuojant atskirus su IT susijusius dalykus, bet ir įsisavinant į kitus dalykus integruotas IT žinias.
Anot kanclerės, siekiant paruošti aukštos kvalifikacijos specialistus, su studentais naujausiomis žiniomis dalijasi ne tik VDU ŽŪA mokslininkai, bet ir dėstytojai iš užsienio, taip pat rinkoje lyderiaujančių įmonių atstovai. „Aktyviai bendradarbiaudami su verslu siekiame užtikrinti, kad greta stipraus teorinio paruošimo, studentai susipažintų ir su praktikoje kylančiais iššūkiais, jų sprendimais, susijusiomis naujausiomis rekomendacijomis. Mokslo ir verslo sintezė padeda paruošti ne „vadovėlinius“, o realiam darbui pasiruošusius specialistus“, – pastebi VDU ŽŪA kanclerė.
VDU ŽŪA informacija