Agroverslas dalijasi patirtimi su karjeros konsultantais

Dėl šios priežasties „Agrokoncerno“ įmonių grupė jau ne vienerius metus aktyviai bendradarbiauja su mokymo įstaigomis. Šiemet agroverslo atstovai aplankė daugiau nei 50 šalies mokyklų ir gimnazijų. Šių susitikimų tikslas – išsamiau papasakoti apie šiandienį žemės ūkio sektorių ir jo teikiamas galimybes jaunimui.

Mokyklose besilankanti įmonės „Agrokoncernas GDP“ personalo ir projektų vadovė Onutė Verygaitė pastebi, kad moksleiviai darbą žemės ūkio sektoriuje įsivaizduoja kaip labai fiziškai sunkų, mažai apmokamą ir neprestižinį. Daugelio jų supratimas apie žemės ūkio sektorių apsiriboja senais stereotipais, kuriuos yra perėmę iš savo tėvų ar net senelių.

„Turime labai stiprią motyvaciją edukuoti moksleivius ir griauti senus stereotipus, nes žemės ūkio sektorius yra viena sparčiausiai modernėjančių sričių. Jau šiandien mes kalbame apie tiksliąsias technologijas, inovacijas, robotizaciją, dirbtinį intelektą, kurie pamažu tampa neatsiejama agroverslo dalimi. Be to, tai yra ypač perspektyvi sritis, nes būtent agrosektorius aprūpina mus maistu, kurio pasauliui reikia vis daugiau“, – sako O. Verygaitė.

Nuo pasirinkimų atgraso seni stereotipai

Strategija tiesiogiai bendrauti su moksleiviais, pasakojant apie šiandienos agrosektorių, pasirinkta tikslingai. „Agrokoncerno“ įmonių grupė vysto strateginės reikšmės, daugiau nei 300 milijonų vertės projektą. Jos įkurta įmonė „Agrokoncernas GDP“ per ateinančius penkerius metus Šiaulių rajone, Kuršėnuose, planuoja pastatyti vieną moderniausių Europoje giluminio grūdų perdirbimo gamyklą. Jau dabar yra aišku, kad reikės apie 250 specialistų, kurių šiuo metu rinkoje ir taip trūksta.

Todėl įmonės atstovai jau dabar organizuoja susitikimus su 9–12 metų moksleiviais, nes jie bus būtent ta karta, kurios kompetencijų reikės naujiems projektams.

Įmonės „Agrokoncernas GDP“ personalo ir projektų vadovės O. Verygaitės teigimu, bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis gali būti vienas iš būdų, padedantis užtikrinti reikiamą specialistų poreikį.

„Todėl aktyviai bendradarbiaujame su mokslo įstaigomis, žengiame papildomus žingsnius tam, kad padėtumėme jauniems žmonėms įgyti žinių, pasidalintumėme realiais savo, kaip darbdavio lūkesčiais, taip pat su jaunimu kalbame apie verslumą, technologijas ir kitas kompetencijas, kurios bus reikalingos“, – kalbėjo O. Verygaitė.

Laukuose jau dirba robotai

„Agrokocerno“ įmonių grupė pažangiausiems šalies ūkininkams organizavo net tris dienas tukusias Didžiąsias lauko dienas, kuriose dalijosi savo mokslinio padalinio sukaupta informacija, atliktų tyrimų rezultatais, praktiniais bandymais, taip pat demonstravo naujausią žemės ūkio techniką. Šio renginio metu buvo nuspręsta suorganizuoti konferenciją „Verslumas ir dirbtinis intelektas šiandienos karjeroje“. Į ją buvo pakviesta daugiau nei šimtas karjeros konsultavimo specialistų iš visos Lietuvos.

„Konferenciją organizavome turėdami labai aiškų tikslą. Karjeros konsultavimo specialistai yra tie žmonės, kurie padeda jaunimui renkantis studijas, atlieka profesinį orientavimą. Todėl norėjome jiems iš arti parodyti ne tik šiandieninį agroverslą, jame dirbančius žmones, infrastruktūrą, bet ir suteikti žinių apie tai, ko galima tikėtis netolimoje ateityje“, – kalbėjo konferencijos sumanytoja O. Verygaitė.

Įmonės „Agrokoncernas“ komercijos direktorius Arnas Radzevičius karjeros konsultantams pristatė 10 inovacijų, kurios keičia ne tik žemės ūkio sektoriaus, bet ir mūsų visų kasdienybę. Tarp jų ir autonominės žemės ūkio mašinos, tiksliosios technologijos, skaitmenizacija, biotechnologija, dirbtinis intelektas bei daug kitų technologinių sprendimų, kurie yra neatsiejami nuo chemijos, biologijos, biochemijos, fizikos ir kitų gamtos bei tiksliųjų mokslų.

„Anksčiau žemės ūkis buvo suvokiamas labai siaurai, tačiau šiandien tai yra labai įdomus, dinamiškas ir sparčiai tobulėjantis sektorius. Pavyzdžiui, esame pirmieji Baltijos šalyse į savo ūkį atvežę monotoniniams žemės ūkio darbams atlikti skirtą robotą. Manau, po kokių penkerių metų ar net greičiau, laukuose vis daugiau pamatysime savarankiškai, be žmogaus kabinoje dirbančių žemės ūkio mašinų. Esame didelių pokyčių priešaušryje“ – prognozuoja A. Radzevičius.

Dirbtinis intelektas keis ir universitetų metodikas

Pasak O. Verygaitės, konferencijos temos apie žemės ūkio inovacijas, dirbtinį intelektą ir jaunimo verslumą buvo pasirinktos tikslingai.

„Skaitmenizavimo, dirbtinio intelekto, technologijų ir tam tikrų įrankių pagalba žemės ūkio sektorius tampa vis labiau valdomas protu, vis mažiau reikia žmogaus fizinio darbo. Apie tai labai svarbu kalbėti, nes jauni žmonės po mokyklos ar studijų patenka tarsi į kitą pasaulį, su kuriuo nėra susipažinę. Pavyzdžiui, kad ir mūsų organizacijos mastas, pinigų srautai, inovacijų diegimo greičiai, verslo vystymas reaguojant į rinką – visa tai reikalauja ir specifinių žinių, ir kompetencijų“, – sako personalo ir projektų vadovė.

Nors apie dirbtinį intelektą pradėta garsiai kalbėti dar palyginus visai neseniai, Vilniaus universiteto, Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Linas Petkevičius neabejoja, kad jo teikiamos galimybės keis ir darbo rinką. Pasak jo, jau dabar mes naudojamės daugybe įrankių, kurie ateityje tik tobulės. Nors dirbtinis intelektas ir kiti technologiniai sprendimai ženkliai palengvins mūsų kasdienybę, tačiau, labai tikėtina, kad sumažins ir darbuotojų poreikį, o kai kuriose srityse visiškai pakeis žmogų.

„Jau dabar yra diskutuojama ar rašto darbai yra tinkama žinių vertinimo forma. Studentai pradeda naudotis dirbtinio intelekto įrankiais, su kurių pagalba parašytus darbus galima atskirti tik pagal netyčia paliktas klaidas, tokias, kaip įrašą „aš esu robotas ir negaliu tiksliai atsakyti į šį klausimą“. Keičiasi ir poreikiai – karjeros siekti padės ne tik žinios, bet ir kompetencijos, kaip naudotis technologijomis ir pilnai išnaudoti jų potencialą“, – savo įžvalgomis dalijosi L. Petkevičius.

Verslumas – ne įgimtas, o ugdomas

Su į konferenciją susirinkusiais karjeros specialistais profesionalus verslo konsultantas ir jaunų verslų mentorius Žanas Gongapševas dalijosi savo patirtimi dirbant su moksleiviais, kurie svajoja arba jau realiai vysto savo pirmuosius verslus.

Pasak jo, didžiausia problema yra tai, kad šiuolaikinė mokymosi sistema labai mažai orientuota į tokias kompetencijas kaip finansinis raštingumas, verslumas, bent minimalus ekonomikos dėsnių išmanymas ir kitas. Jau nekalant apie inovacijas ir technologijas, kurios, būna atvejų, jau plačiai naudojamos, o mokyklų – dar nepasiekusios.   

„Mokykloje moksleivių niekas nemoko net tokio elementaraus įgūdžio kaip planavimas. Gyvenime neužtenka tik turėti gerų idėjų – reikia mokėti analizuoti, planuoti ir organizuoti. Ką dar pastebiu iš savo bendravimo su jaunimu, jiems labai trūksta platesnio požiūrio. Daugelis jų galvoja labai siaurai, savo idėjas jie apriboja galvodami tik apie savo miestą, geriausiu atveju – šalį. Vis tik gyvename globaliame pasaulyje, todėl turėtume juos skatinti neapsiriboti tik savo šalies sienomis“ , – įsitikinęs jaunųjų verslininkų mentorius.

Ž. Gongapševas pastebi, kad vis dar labai paplitęs įsitikinimas, kad verslumas yra įgimtas ir ne kiekvienam duota savybė. Tačiau daug dirbantis su jaunimu mentorius sako, kad tai yra taip pat ugdoma kompetencija. Praktinės veiklos, įvairios simuliacijos ir projektai mokyklose duoda labai gerų rezultatų ir keičia jaunimo nuostatas bei suvokimą apie verslo pasaulį. 

Specialistus augina jau mokyklos suole

Konferencijoje dalyvavę karjeros konsultantai džiaugėsi šia agroverslo iniciatyva ne tik supažindinti su savo veikla, bet ir plėsti jų akiratį, suteikti papildomų žinių ir kompetencijų. Su jaunimu bendraujantys specialistai sutinka, kad ateina nauja karta, kuri turi daug potencialo, tačiau dėl didelio informacijos srauto, greito tempo ir įpročių, kuriuos formuoja tiek technologijos, tiek besikeičianti aplinka, susiduria su daugybe iššūkių atsirenkant, kas jiems yra tinkamiausia ir perspektyvu.

„Buvo labai naudinga susipažinti ir pabendrauti su žmonėmis, kurie artimai bendrauja su moksleiviais, žino, su kokiais iššūkiais jie susiduria, kas juos domina ir kokių kompetencijų turi. Manau, kad tai tikrai ne pirmas tokio pobūdžio renginys, nes mes, kaip įmonių grupė, esame užsibrėžę tikslą kurti viso šalies agroverslo pažangą, o to padaryti be jaunų žmonių yra neįmanoma“ – po konferencijos kalbėjo „Agrokoncernas GDP“ personalo ir projektų vadovė O. Verygaitė.

„Agrokoncerno“ įmonių grupė šiuo metu jau yra pasirašiusi susitarimus su daugiau nei 10 moksleivių, kurie po mokyklos planuoja rinktis su agrosektoriumi susijusias studijų kryptis. Jiems yra mokamos stipendijos, taip pat bus apmokamos studijos. Pagal šiuos susitarimus po studijų yra garantuojama darbo vieta, taip pat atveria kitų karjeros galimybių.

Partnerio turinys