Agroverslo pamatas – tikslingos investicijos

„Pagrindinė pieno ūkio išgyvenimo ir sėkmės sąlyga – gamybos kaštų mažinimas, – sako Švenčionių r. ūkininkas Izidorius Balčiūnas, – ir tai pasiekiama investuojant į verslą, taikant naujausias technologijas.“

Labiausiai pasitiki pienininkyste

Ketvirtį amžiaus Senosios Pašaminės kaime žemės ūkio verslą puoselėjantis I. Balčiūnas pradžioje turėjo mišrų ūkį, vėliau augino grūdines kultūras, keletą metų laikė kiaules, tačiau prasidėjus kainų krizei ėmėsi pienininkystės. Pasak jau visoje šalyje žinomo ūkininko, pieno gamyba – pats patvariausias kaimo verslas. Jis leidžia balansuoti esant kainų svyravimams, drąsiai projektuoti ateitį.

Pastaruoju metu I. Balčiūno ūkyje laikoma 560 galvijų, iš jų 270 melžiamų karvių – holšteinizuotų Lietuvos juodmargių ir žalųjų. Visa kontroliuojamo produktyvumo banda užauginta pačiame ūkyje, taikant galvijų genetinę atranką ir paranką. Per laktaciją viena karvė atseikėja vidutiniškai 9,5 tūkst. kg pieno.

Produktyvumas šoktelėjo fermoje įrengus du melžimo robotus „Lely Astronaut A5“: aikštelėje melžiamos karvės per dieną duodavo vidutiniškai 26 kg pieno, melžiant robotu – 30 kg.

Robotas padeda žmogui

„Per dvi dienas karvės prisitaikė prie naujos melžimo technologijos, – pastebi ūkininkas I. Balčiūnas, – jos laisvai vaikšto, ateina į robotą, jame nepatiria streso. Per parą karvė pamelžiama vidutiniškai tris kartus. Beje, tai susiję ir su apsiveršiavimo laiku.“

Pasak I. Balčiūno, mintis robotizuoti pieno fermą kilo prieš kelerius metus, kai ūkininkas rengė verslo modernizavimo programą. Prieš tai teko aplankyti ne vieną šalies pieno ūkį, kuriame dirbo robotai, diskutuoti su technikos ir technologijų gamintojais, tiekėjais.

Su kolegomis ūkininkas suskaičiavo, jog melžimo robotas skiriamas septyniasdešimčiai karvių, per metus jį prižiūrėti kainuoja vidutiniškai 6 tūkst. Eur. Išlaikyti du melžėjus kainuotų gerokai brangiau ir būtų rizikingiau. Be to, iš roboto ūkininkas į savo kompiuterį darbo kabinete gauna neįkainojamos informacijos apie galvijo sveikatą (karščiavimą, virškinimo sutrikimus, ketozę, acidozę), produktyvumą, pieno sudėtį (riebalus, baltymus, laktozę), kokybę (elektros laidumą, somatines ląsteles) ir pan. Panaudodamas melžiklių dezinfekciją garais, robotas pasirūpina, kad ligos užkratas nebūtų perneštas nuo vienos karvės ant kitos. Atsiradus sistemų trikdžių, ūkininkui pranešama skambučiu į mobilųjį telefoną.

I. Balčiūnas pastebi, jog ne visuomet jam užtenka Lietuvos veterinarijos akademijoje įgytų žinių. Atsivėrus valstybių sienoms, Lietuvai tapus ES bendrijos dalimi, šalies žemės ūkyje kilo pažangių technologijų potvynis. Į talką atėjo integruota mokslo ir verslo parama. Su akcine bendrove „Lytagra“, žinoma dėl Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mecenavimo, prieš gerą dešimt­metį užsimezgė abiem pusėms reikšmingas bendradarbiavimas. „Lytagros“ specialistai padėjo projektuoti pusiau šalto galvijų laikymo tvartus, renovuoti senus statinius, pritaikyti juos prie naujų technologijų, modernizuoti pašarų ruošimo technikos komplektą.

Galvijų gerovės sąlyga

„Ūkyje yra tokių darbų, kurie dėl rutinos tiesiog vargina žmogų, – kalba I. Balčiūnas, – pavyzdžiui, išdalijus karvėms pašarus, kas valandą juos reikia pristumti, nes galvijai pašarų take juos išdraiko. Karvės prie šėrimo tako prieina iki 12 kartų per parą. Suprogramuotas robotas nepavargsta kas valandą važiuoti išilgai pašarų tako ir po keletą centimetrų pristumti pašarus.“

Su ūkio šeimininku I. Balčiūnu ir AB „Lytagra“ Gyvulininkystės padalinio vadovu Rimgaudu Pocevičiumi vaikštome po senos statybos išmaniai renovuotus tvartus, stebime ramiai rupšnojančias karves, kaip laikrodis tiksinčius melžimo robotus ir jaukiai eilutėje prie jų laukiančias piendaves. „Karvė melžiama robote, kai sukaupia bent aštuonis kilogramus pieno, – sako R. Pocevičius, – naujausios kartos robotai „Lely Astronaut“ sukurti tokiu principu, jog per parą galėtų priimti tris ir daugiau tonų pieno. Lietuvoje didžiausias pamelžtas pieno kiekis iš roboto per parą – beveik 2 900 kg.“

Pasak R. Pocevičiaus, melžimo robotai „Lely“ dirba nuo 1992 m. Pasaulyje tarp tokios paskirties automatizuotų sistemų jie užima daugiau nei 50 proc. rinkos. Taip pat yra ir Lietuvoje. Per tuos dešimtmečius robotai „Lely“ buvo tobulinami, kiekvienas naujas modelis turėjo pažangesnę technologiją. I. Balčiūno pieno ūkiui parinktas penktosios kartos „Lely Astronaut“ orientuotas į galvijo gerovę, elektros energijos tausojimą, melžiklių uždėjimo greitį, lengvesnį pirmąjį melžimą. Be to, automatinė melžimo sistema buitinėms fermos patalpoms tiekia šilumą.

„Rekuperacinės sistemos principas – iš roboto į šaldytuvą tekantis pienas atiduoda savo šilumą freonui, o šis per plokštelinį šilumokaitį kaitina vandenį, – pasakoja AB „Lytagra“ atstovas R. Pocevičius, – vanduo akumuliacinėje talpykloje gali užkaisti iki 55–60 laipsnių, nukreipiamas patalpoms šildyti. Be to, vanduo aušina freoną, mažiau dirba kompresoriai, mažiau naudojama elektros energijos, mažiau šilumos išskiriama į aplinką, tausojama gamta.“

Šiluma... iš pieno

Pasak R. Pocevičiaus, beveik visuose pieno ūkiuose, kuriuose AB „Lytagra“ įrengė melžimo robotus, sumontuota ir rekuperacinė vandens šildymo sistema. Karvės melžiamos 24 val. per parą, vadinasi, ir pieno šiluma vandeniui tiekiama be pertrūkio.

Melžimo robotai ir kita įranga I. Balčiūno pieno ūkiui buvo pagaminti pagal individualų užsakymą – įvertinus galvijų guoliaviečių, judėjimo, šėrimo takų, vandens tiekimo sistemų išsidėstymą. Maksimaliai išnaudojant ūkininko turimas patalpas, iš melžimo robotų tekantis pienas patenka į talpyklą, kurios didžioji dalis yra lauke.

Pasak AB „Lytagra“ atstovo R. Pocevičiaus, renovuojant pusiau šaltojo galvijų laikymo tvartą, panaudotos pačios naujausios technologijos. Galvijo gerovei užtikrinti labai svarbus patalpų klimatas. Fermos pastogėje įrengti horizontalūs ventiliatoriai, kurie įtraukia šviežią orą pro stoge esančias ertmes, o prastą išstumia pro šonines sienų orlaides. Daugelyje kitų šalies ūkių tvartų oro cirkuliaciją reguliuoja vertikaliai sparnus sukantys ventiliatoriai – jie judina ir traukia orą pro šonines sienas ir išstumia pro ertmes stoge.

Kita naujovė – automatinė patalpų apšvietimo sistema „Lely L4C“, stimuliuojanti karvių augimą, vaisingumą ir pieno gamybą. Pagal galvijų gerovei nustatytą reikalingą šviesos kiekį patalpose lempos įsijungia ir dieną, užtikrindamos 16 val. intensyvios šviesos (daugiau nei 150 liuksų) truk­mę per parą, o naktį galvijams užtikrina raminančią raudoną šviesą.

Apie naktinį pieną, pamelžtą nuo 12 val. nakties iki 3 val. ryto, turintį hormono melatonino, ūkininkui I. Balčiūnui girdėti neteko. Jeigu atsirastų toks vartotojų poreikis – melžimo roboto galimybės tą padaryti leistų. Kol kas dėl Lietuvoje egzistuojančios pieno kainų politikos ūkininkas nėra motyvuotas rinkai tiekti ekologinę produkciją.

Ateitis – inovacijoms

Pastaruosius dešimtmečius I. Balčiūno pieno ūkis dalyvavo ne viename Žemės ūkio ministerijos organizuotame konkurse, pelnė daug prizų ir apdovanojimų už ūkio pasiekimus ir indėlį į pienininkystės plėtrą. Šiandien ūkininkas kalba apie pieno ūkio plėtrą, investicijas į galvijų gerovę ir sveikatingumą. Kaip gyvulininkystės specialistas I. Balčiūnas sako, jog negalima karvių produktyvumo didinti bloginant jų sveikatą. Iki šiol pieninių galvijų amžius ūkyje siekė tris laktacijas. Ateities planuose – ūkio plėtra iki 600 galvijų, tarp jų – 300 melžiamų karvių, tvarto veislinėms telyčioms rekonstrukcija ir dar dviejų melžimo robotų statyba.

„Kitais metais šalies pieno ūkiuose, dirbančiuose su melžimo robotais „Lely“, pasirodys dirbtinį intelektą turinti bandos valdymo programa „Lely Horizon“, – kalba AB „Lytagra“ Gyvulininkystės padalinio vadovas R. Pocevičius, – sistema apdoros roboto teikiamą informaciją apie kiekvieną karvę ir pateiks optimalų galvijo šėrimo, apvaisinimo, užtrūkinimo, melžimo proceso pagreitinimo ir kitus pasiūlymus, ūkininkui tereikės priimti sprendimus.“

Pasak R. Pocevičiaus, įvertinę automatizacijos galimybes, pastaraisiais metais pienininkyste kaip šeimos verslu vis dažniau susidomi jaunimas, grįžęs iš emigracijos ar paveldėjęs tėvų ūkį. „Lytagros“ bendrovėje jie gauna informacijos apie galimybes optimizuoti pieno verslą, investuoti į išmaniąsias technologijas, tausojančias darbo jėgą ir kitus gamybos kaštus. Švenčionių r. ūkininko I. Balčiūno patirtis liudija, jog pienininkystė gali būti tvarus verslas, jeigu investicijos yra tikslingos, o ūkio valdymas – racionalus.

„Pats pieno gamybos verslas ūkininkui privalo atsipirkti, – sako I. Balčiūnas, – gaunamos tiesioginės išmokos – tik kaip paskatinimas, savotiškas tryliktasis atlyginimas.“

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas

2020-11-28

Autoriaus nuotraukos