„Į kuo didesnį indą pasėsi agurkus, tuo jie geriau augs, – iškart pabrėžia V. Budrienė, kad šios daržovės netoleruoja dažno kilnojimo. – Juos sėju į nešildomą šiltnamį apie balandžio 10–14 d. Dedu po sėklelę į 200 ml vazonėlį. Tik nepaskubėkime, nepasėkime agurkų per anksti. Ir atsižvelkime į Mėnulio fazę: tie seni pastebėjimai atspindi gamtos dėsnius. Daržoves, kurios mezga vaisius, reikia sėti per priešpilnį.“
Persodinama tada, kai daigai išaugina 4–5 lapus, po šalnų, jau gegužės pabaigoje: svarbu nepaankstinti, kad augalai neapšaltų. Vėliau šiuos daigus tame pačiame šiltnamyje augintoja perkelia į kibirus (apie 10 l), sustatytus šiltnamio pakraščiuose, kur jie ir dera iki pat spalio pabaigos. Kadangi šiltnamis aukštas (3,5 m), agurkams yra kur plėstis, raizgytis.
Kibire per visą sezoną kuo puikiausiai išsitenka keli agurkų daigai. Bet kodėl juos sodina į kibirus? „Todėl, kad čia nepatenka nei šliužai, nei kurkliai, nei kiti kenkėjai, o ir drenažas geras, nes dugnas su skyle“, – šypsosi V. Budrienė.
Tam kuo puikiausiai tinka ir dideli vazonai ar maišai su žeme (nupjauname viršų). Savaime suprantama, reikalingos ir skylės dugne vandeniui nutekėti.
Daigams auginti ringaudiškė naudoja „Durpetos“ žemę „Profi 1“. Kai persodinti augalai prigyja, užberia žiupsnelį granuliuoto paukščių mėšlo (galima ir natūralaus, tik reikėtų gerokai atskiesti vandeniu). O dar po kelių savaičių palaisto amonio salietra.
Kaip besistengtume, ant palangių užauginti kokybiškų agurkų daigų nesitikėkime, nes ištįs, augs silpnoki. Pašnekovė turi ir daugiau naudingų patarimų:
„Agurkams augant turi būti šilta ir drėgna, – pabrėžia V. Budrienė. – Reikia laistyti juos kasdien ir ant viso augalo, kuo daugiau ant lapų. Bet vanduo neturi būti šaltas, ką tik iš vandentiekio, o kiek pašilęs. Niekada nelaistau anksti ryte, o apie 12 val., kai ir oras jau šiltesnis, bet ne per patį karštį. Net jeigu ore per mažai drėgmės, gali užpulti erkės, o tokiu atveju be purškimo jau neišsiversime. Neskabę ūsų ir lapų (iki 5–6 apatinio lapo) taip pat gražių augalų neužauginsime.“
Beje, agurkai yra išties lepi daržovė – netoleruoja skersvėjo. Kartais tiesiog reikia jausti, ko trūksta augalui, stabtelėti, įsižiūrėti... Pašnekovė įsitikinusi, kad derliui įtakos turi netgi bendravimas žodžiu: „Juk agurkas – gyvas organizmas, vadinasi, jaučia žodį ir intonaciją, dėmesį, rūpestį. Kartais juos pagiriu, tada jie man gražiai atsidėkoja, o kitąsyk ir pabaru...“
Jeigu norime geresnio derliaus, agronomė kviečia investuoti į kokybiškesnes sėklas. Pati renkasi klasikines, bet patikimas trumpavaises ir savidulkes veisles – ‘Rodničiok H (F1)’ ir ‘ Mirabelle H (F1)’.
‘Rodničiok H’ augintojai gražesni, nes švieseni, retesniais kauburiukais, o ‘Mirabelle H’ tamsesni, kauburiukai smulkesni. Abiejų veislių agurkai ne tik skanūs valgyti švieži, bet ir tinkami raugti ar kitaip konservuoti.
Budrių šeima agurkus raugia į penkialitrius plastikinius indus (šaukštas druskos litrui vandens). Penkialitrį užsuka dangteliu, įdeda į maišą su keliais akmenimis ir įleidžia į šulinio vandenį. Suprantama, to vandens jie nenaudoja, o ir didelių šalčių pastarosiomis žiemomis nėra buvę. Agurkus valgo, išsitraukę iš vandens penkialitrius ir nupjovę viršų.
„Rasų“ korespondentė Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ
Virginijos Budrienės ir Jolantos Tamašauskienės nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.