Agurklė atgaivins, pamaitins, pagydys, papuoš...

Džiaugsmo augalas

Vaistinė agurklė (Borago officinalis L.) – agurklių (Borago L.) genties, agurklinių (Boraginaceae Juss.) šeimos vienametis žolinis augalas, kilęs iš Sirijos. Ji paplitusi Šiaurėje Afrikoje, Mažojoje Azijoje. Dabar auginama Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje daugiausia pastebima mėgėjiškuose daržuose, o kartais aptinkama ir sulaukėjusi vandens telkinių pakrantėse, prie komposto krūvų ar dykvietėse.

Pasaulyje agurklė žinoma jau daugiau kaip 700 metų – ir vertinama iki šiol. Manoma, kad ankstyvaisiais viduramžiais agurklę į Ispanijos pietus atvežė arabai. Tuo metu šių tautų gydytojai šį augalą vadino džiaugsmo augalu ir naudojo kaip gydymo priemonę prakaitavimui skatinti. Iš Ispanijos agurklės pateko į Prancūzijos, vėliau ir į Vokietijos, Danijos vienuolynų sodus.

Senovėje augalo lapai ir stiebai buvo vartojami ne tik širdžiai stiprinti, bet ir liūdesiui išblaškyti, nuoboduliui ir melancholijai išsklaidyti, džiaugsmui suteikti. XXVII a. agurklės buvo populiarios daugumoje Europos šalių ir augintos kaip daržovės.

Jos užauga vidutiniškai iki 70 cm aukščio. Stiebas status, stipriai šakotas. Lapija pilkšvai žalios spalvos. Stiebas ir lapai apaugę šiurkščiais plaukeliais. Žiedai žydrai mėlynos spalvos, nusvirę žemyn. Tačiau yra veislių su baltos ir rausvos spalvos žiedais. Žiedus noriai ir gausiai lanko bitės, kamanės. Iš hektaro jos gali pririnkti iki 200 kg agurklių medaus. Augalai gausiai žydi birželio ir liepos mėnesiais.

Nuo mišrainių iki natūralios vaistinėlės

Augalas prieskoninis, vaistinis, dekoratyvus ir nektaringas (medingas). Agurklėse randama saponinų, cukrų, flavonoidų, alkaloidų, taninų, askorbo, citrinų, obuolių, pieno rūgščių, kalio, vitamino C, provitamino A, gleivinių medžiagų ir kt.

Šio augalo preparatai vartojami medicinoje. Teigiama, kad gerina medžiagų apykaitą, širdies darbą, skatina šlapimo išsiskyrimą, slopina inkstų uždegimą, padeda nuo nemigos, reumato, peršalimo ir podagros, gerina nuotaiką.

Skonis panašus į agurkų, o kvapas gaivus. Žalių jaunų lapų dedama į mišraines, salotas, įvairias žalumynų sriubas. Jais skaninami gaivieji gėrimai, pomidorų, kopūstų patiekalai. Augalo žiedai naudojami patiekalams papuošti. Italijos ir Prancūzijos kulinarai agurklės žiedus pamirko tešloje ir apkepa svieste. Skanu ir naudinga.

Agurklės puikiai dera prieskonių mišiniuose su su česnakais, krapais, mėtomis. Užsienio šalyse agurklėmis aromatizuojamas actas. Jos naudojamos likerių, vyno ir nealkoholinių gėrimų pramonėje, dedama į marinuojamus agurkus. Šviežias agurkles galima plikyti ir arbatai, jų dedama ir ruošiant kokteilius.

Gydomosiomis savybėmis pasižymi šviežia ir džiovinta antžeminė augalo dalis, žiedai. Lapus geriausia skinti nuo jaunų, dar nepražydusių augalų. Žolė pjaunama prieš žydėjimą arba žydėjimo pradžioje. Džiovinti patariama pavėsyje sudedant plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje. Saulėje džiovinti žiedai praranda savo spalvą. Liaudies medicinoje agurklės sėklų ir lapų užpilu buvo gydomos peršalimo ligos, depresija, o maitinančioms mamytėms nuo jo daugėjo pieno.

Iš agurklių sėklų spaudžiamas vertingas aliejus, naudojamas odai, plaukams, nagams maitinti bei drėkinti. Agurklių aliejus vertinamas ir tradicinėje, ir liaudies medicinoje. Tačiau prieš jį vartojant ūtina pasitarti su gydančiu gydytoju ar vaistininku.

Agurklių ir ramunėlių ištrauka gelbsti kovojant su grybeliais, nematodais. Iš augalo žiedų galima pasigaminti žalių, o iš šaknų – raudonų dažų.

Agurklės, auginamos dideliuose induose ir komponuojamos gėlynuose, tampa originalia puošmena.

Tinka ne tik daržui

Agurklė dirvai nereikli, tačiau geriausia auga saulėtoje ir šiltoje vietoje, kalkingoje ir trąšioje dirvoje. Augalas pakenčia dalinį šiltą pavėsį. Agurklės atsparios silpnoms šalnoms. Gerai auga ir sunkesnėse dirvose. Agurkles rekomenduojama auginti drėgnoje, purioje ir nerūgščioje dirvoje, kurios pH 6,6.

Nors augalas ir gražus, patrauklus, ir naudingas, neprižiūrimas gali greitai sulaukėti ir tapti įkyria piktžole.

Dauginama sėklomis, sėjant tiesiai į paruoštą dirvą pavasarį. Galima sėti ir rudenį. Gerai dauginasi ir savaimine sėja. Žiemą ir ankstyvą pavasarį jas galima auginti ir šiltnamyje, ir ant palangių.

Kadangi augalas labai šakotas, patariama sėklas berti eilėmis, 30 cm atstumu ir per tankiai sudygusius augalus praretinti 10–15 cm atstumu. Sėklos įterpiamos 2–3 cm gyliu. Daigios sėklos išlieka iki 2 metų. 1 000 sėklų sveria vidutiniškai 17,5 g.

Agurklės – puikios kaimynės moliūginėms daržovėms, braškėms, pomidorams.

Nijolės MAROČKIENĖS nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.