Akcizo šuolio švelninimas – tik pudra?

Stabdo tik iš dalies

Gyventojai ir verslas srebia buvusios kadencijos Vyriausybės tėkštą ilgalaikės degalų akcizų politikos akibrokštą. 2025 m. labiausiai (26,7 proc., arba iki 516 Eur/1 000 l) išaugo akcizas dyzelinui. Jo kainoje atsirado CO2 ir saugumo dedamosios. 2026 m. akcizas dyzelinui turėjo didėti dar 16,4 proc., tačiau Finansų ministerija (FM) parengė Akcizų įstatymo pataisų projektą, kuriame siūloma kitais metais nedidinti CO2 dedamosios gazoliams, kuriems taikomas standartinis akcizų tarifas.

Seimo Ekonomikos komitetas (EK) siūlo laikinai, t. y. nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., stabdyti CO2 dedamosios didinimą ne tik gazoliams, kuriems taikomas standartinis akcizų tarifas, bet ir šildymui skirtiems gazoliams, naftos dujoms bei dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), taip pat saugumo dedamosios didinimą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, įskaitant akvakultūrą ar verslinę žvejybą vidaus vandenyse.

Politikai nutyli, kad kitais metais sustabdžius numatytą CO2 dedamosios augimą iki 104,8 Eur/1 000 l ir palikus šiemet galiojančią CO2 dedamąją – 53,6 Eur/1 000 l, akcizas dyzelinui vis tiek augs, nes didėja pastovioji akcizo dalis – nuo dabartinių 466 iki 500 Eur/1 000 l.

FM aiškina, kad pagal Akcizų įstatymo nuostatas gazoliai dėl mokestinių veiksnių iš viso būtų pabrangę apie 0,1 Eur/l. Priėmus siūlomą pakeitimą, dėl sustabdyto CO2 dedamosios didinimo gazoliai 2026 m. brangtų apie 0,04 Eur/l, nes nuo 2026 m. sausio 1 d. didėtų pastovioji akcizų dalis. Šio didinimo valdantieji atsisakyti nenori.

Pinigai kaimynams, tarša – mums

Verslo organizacijų atstovai mano, kad to nepakanka, nes šiemetiniai praradimai, išaugus degalų akcizams, yra labai dideli. Daugiau nei dvidešimt Lietuvos verslą vienijančių organizacijų ragina valdžios institucijas nepriimti didžiausio regione dyzelino akcizo padidinimo. Pastebima, kad kaimyninės šalys jokių drastiškų pokyčių, galinčių lemti degalų akcizų kilimą, neplanuoja. Tai reiškia, kad Lietuvoje tęsiama akcizo dyzelinui didinimo politika nepadės susigrąžinti privačių ir verslo vartotojų, kurie degalus pilasi kaimyninėse valstybėse. Tikėtina, kad tokių gali būti dar daugiau.

„Dėl ankstesnės valdžios sprendimų Lietuvoje drastiškai krito dyzelino pardavimai. FM nedrąsiai kalba, kad turėjo papildomai į biudžetą surinkti 200 mln. Eur pajamų, bet geriausiu atveju įplauks tik pusė šios sumos. Vien tai rodo, kad dabar reikalingi drastiški sprendimai. Turime gražų pavadinimą „CO2 dedamoji“, bet šiuo atveju ji su tarša nesisieja – sunkiasvoris transportas akcizus, pridėtinės vertės mokestį palieka kaimyninėse šalyse, o pas mus – taršą“, – EK teigė Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacija (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

LIEPA, išanalizavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenis, nurodo, kad per devynis šių metų mėnesius bendri visų rūšių degalų pardavimai Lietuvoje sumažėjo 9,7 proc., o dyzelino – net 13,9 proc. FM tvirtina, kad dyzelino rinka susitraukė 10 proc., tačiau, verslo organizacijų pastebėjimu, rinkos susitraukimą reikėtų vertinti ne tik netektomis pajamomis, bet ir vietoje neparduotais degalų litrais. Per devynis mėnesius dyzelino pardavimo kiekiai Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 209 mln. l – beveik 15 proc. LIEPA siūlo, kad bendras akcizo tarifas dyzelinui Lietuvoje (įskaičiuojant CO2 dedamąją) siektų 440 Eur/1 000 l. Asociacijos tikinimu, pritarus tokiam siūlymui, dyzelinas Lietuvoje taptų vos pigesnis nei Lenkijoje ir jo paklausa visiškai atsistatytų, todėl būtų gaunamos aukščiausios pajamos į biudžetą, pagerėtų ir gyventojų finansinė padėtis.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas EK gynėsi skaičiais ir įsipareigojimais klimato kaitos tikslų įgyvendinimui: „Pirminiai duomenys rodo, kad toks siūlymas biudžetui papildomai kainuotų 145 mln. Eur. Taip pat keltų riziką dėl RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ – aut. past.) 2 rodiklių įgyvendinimo.“

Įtaka žemės ūkiui

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) atkreipė dėmesį, kad šalyje mažėjant dyzelino pardavimui, mažėja ir atsinaujinančių degalų, įmaišomų į mineralinius degalus, paklausa. Tokia situacija tiesiogiai neigiamai veikia atsinaujinančių degalų sektorių ir jo gamintojų galimybes realizuoti produkciją. „Didėjant dyzelino akcizui, šis pokytis jau dabar turi įtakos ne tik dyzelino pardavimų mažėjimui Lietuvoje ir dėl to negautoms įplaukoms į valstybės biudžetą, bet ir platesnėmis ekonominėmis pasekmėmis – mažėjant dyzelino paklausai, mažėja ir grūdų bei rapsų perdirbimo apimtys, traukiasi gamyba, o kartu mažėja ir surenkamų mokesčių į biudžetą. Ši tendencija stebima visus 2025 m., kai dyzelinui taikomas pagrindinis akcizo tarifas siekia 466 Eur/t. Akcizo tarifą padidinus iki 500 Eur/t, grūdų ir rapsų perdirbimo apimtys gali sumažėti dar apie 50 tūkst. t“, – politikams raštu argumentus išdėstė LPK.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) atstovas Aušrys Macijauskas prašė suvokti, kad grūdininkystės sektorius Lietuvoje išgyvena nematyto masto krizę – grūdų kainos yra mažiausios per 10 metų, o tokio neparankaus kainų ir sąnaudų santykio ūkininkai nėra matę, ko gero, per visą savo ūkininkavimo praktiką.

„Čia gali būti „drugelio efektas“, kai, iš pirmo žvilgsnio, padarę nedidelį pokytį, galime sugriauti visą sektorių – pirmiausia biodegalų gamybos pramonę, ir padaryti nepataisomą bei katastrofišką žalą mūsų žemės ūkiui ir rapsų augintojams. Rapsai, iš kurių gaminami biodegalai, sudaro nemenką dalį plotų, ir šiemet tai buvo vieninteliai augalai, kurie leido grūdų augintojams uždirbti bent šiokį tokį pelną“, –politikams aiškino ūkininkas.

Kėdainių r. ūkininkas Aurimas Snarskis antrino, kad žemdirbiams dabar sudėtingas metas, nes grūdų kainos stipriai smukusios žemyn, ir tai kelia daug nerimo dėl išgyvenimo. „Tik rapsų kainos nenukrito taip, kaip kviečių ir kitų grūdų. Iš rapsų vietoje gaminami biodegalai, kurių kažkiek įmaišoma į dyzeliną, todėl svarbu, kad nebūtų smukdoma biodegalų gamyba“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino javų augintojas.

Jis pastebėjo, kad į žemės ūkio technikos degalų bakus, kitaip nei vilkikų, degalai pilami Lietuvoje. Anot A. Snarskio, žemdirbiai perka žymėtąjį dyzeliną ir sąžiningai papildo valstybės biudžetą.

Perspėjo dėl infliacijos

Verslo organizacijų atstovai politikus ragina įvertinti ir tai, kad akcizai degalams veikia ne tik transportą, bet ir visą kainų grandinę – ypač prekių, kurių logistikos sąnaudos yra didelės. „Vienu procentu padidėjusi dyzelino kaina per mėnesį lemia mažiausiai 0,06 proc. maisto kainų augimą, kuris per ilgesnį laikotarpį išauga iki 0,2 proc. Savaime suprantama, kad akcizo dyzelinui žymus didinimas nepraėjo be pasekmių ekonomikai ir kainų augimui, nes dyzelinas yra ypač naudojamas verslo logistikoje. Dėl šių priežasčių 2025 m. didėjo ne tik degalų, bet ir kitų prekių bei paslaugų kainos, kurių dedamoji dalis yra degalų sąnaudos. Tai reiškia, kad, didėjant prekių ir paslaugų kainoms, mažėja gyventojų perkamoji galia, faktiškai įsibėgėja infliacinė spiralė“, – plačiau vertinti akcizų degalams pasekmes ragina Lietuvos verslo konfederacija (LVK).

Ši organizacija pateikė įdomių duomenų, kaip po drastiško degalų akcizų pakėlimo išaugo mokesčių dalis dyzelino kainoje. LVK pateiktais skaičiavimais, prieš įsigaliojant dyzelino akcizo pakėlimui, mokesčių dalis dyzelino kainoje siekė kiek daugiau nei 46 proc. – iš jų akcizas sudarė 28,7 proc., PVM – 17,4 proc. Likusi kainos dalis – apie 54 proc. – atspindėjo visą tiekimo grandinę: žaliavos įsigijimą, perdirbimą, transportavimą, mažmeninės prekybos sąnaudas ir pelną. Tačiau nuo 2025 m. sausio situacija pasikeitė – akcizų dalis pakilo iki 37,9 proc., o bendras mokesčių svoris galutinėje kainoje – iki daugiau nei 55 proc.

„Tai reiškia, kad visai likusiai tiekimo grandinei lieka mažiau nei pusė kainos. Lietuvoje valstybės surenkamų mokesčių dalis degalų kainoje yra didesnė, nei bendrai atitenkanti tiekėjams, perdirbėjams ir prekybininkams. Tai unikali situacija, parodanti, kokį didelį svorį kainos struktūroje užima fiskalinė politika. Tai reiškia, kad, toliau keliant akcizą dyzelinui, mokesčio svoris bendroje degalų kainos struktūroje dar labiau išaugs ir dar labiau išsiskirs regiono kontekste“, – perspėjo LVK.

Pasak LVK viceprezidento Mariaus Dubnikovo, darosi panašu į tokią situaciją, kai mokesčiai didinami iki tokio lygio, kada jie jau nebesurenkami. Jis perspėjo, kad jeigu akcizas dyzelinui bus dar didinamas, jis guls ant gyventojų pečių, nes verslas degalus pilasi kaimyninėse rinkose ir, norint jį parsikviesti į Lietuvą, reikia bent jau vienodų su kaimyninėmis valstybėmis akcizų ir vienodos ar bent centu mažesnės degalų kainos.

Nerimas dėl ekonomikos

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gruodžio 9 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.