AKM protrūkis Estijoje – signalas visam Baltijos regionui

Viljandžio apskrityje komercinėje kiaulių fermoje, kurioje laikomos 2 776 kiaulės (penimos ir paršeliai), birželio 29 d. buvo pastebėti AKM būdingi klinikiniai požymiai – apetito stoka, apatija, pamėlusios ausys ir pilvo sritis. Tą pačią dieną iš nugaišusių ir ligos simptomus turinčių kiaulių paimti mėginiai laboratoriniams tyrimams. Birželio 30 d. Estijos Nacionalinis laboratorinių tyrimų ir rizikos vertinimo centras visiems mėginiams patvirtino AKM virusą. 

AKM viruso paveiktas Estijos kiaulininkystės kompleksas patenka į Europos Sąjungos reglamente (2023/594) apibrėžtą II-ąją ribojimų zoną. Aplink protrūkį yra nustatytos apsaugos ir stebėjimo zonos: apsaugos zonoje kitų kiaulių ūkių nėra, o stebėjimo zonoje – tik vienas. Ūkyje ir aplinkinėse teritorijose taikomos būtinosios kontrolės priemonės: gyvūnų ir produktų judėjimo apribojimai, karantino režimas, nugaišusių gyvūnų bei šalutinių produktų utilizavimas, laukinių gyvūnų kontrolė, zonavimas ir AKM viruso šaltinio paieška. Nors Estijoje nėra daug kiaulininkystės ūkių, tačiau tai dar kartą įrodo, kokia grėsminga yra liga.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena kiaulių laikytojams griežtai laikytis biosaugos reikalavimų ir nuolat stebėti gyvūnų sveikatą. 

„AKM dažniausiai plinta iš laukinės gamtos, ypač šiltuoju metų laiku. Kuomet AKM virusas cirkuliuoja aplinkoje, biosauga yra pagrindinė priemonė ligos išvengti. Pastebime, kad miškuose, atsiradus pirmiesiems grybams ir uogoms, suintensyvėjo ir žmonių judėjimas, o tai yra vienas iš būdų neatsakingai elgiantis sukelti nuostolius ūkiui. Atsisėdus į automobilį visuomet prisisegame saugos diržą – inertiškai, taip pat ir su biosauga. Įspėjame: grižus iš miško būtina pasikeisti avalynę, persirengti, nusiplauti rankas ir tik tuomet eiti į tvartą. Taip pat būtina neleisti pašaliniams asmenims patekti į ūkį ir nuolat stebėti laikomų kiaulių sveikatos būklę. Šie žingsniai turi būti rutina“, – įspėja VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas. 

Pastebėjus bet kokius gyvūno negalavimus, būtina kuo skubiau pranešti veterinarijos gydytojui arba VMVT.

VMVT informacija