Akola group dvylika mėnesių: nors pajamos mažėjo, pelnas augo

Grupė pardavė  3  025 tūkst. tonų įvairios produkcijos, arba 18 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu.

Konsoliduotas dvylikos mėnesių pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė 75 mln. Eur ir buvo 11 proc. didesnis nei ankstesniais metais. Grynasis pelnas išaugo 27 proc. iki 26 mln. Eur.

Ketvirtojo 2023–2024 finansinių metų ketvirčio konsoliduotos pajamos sumažėjo nuo 499 mln. Eur iki 382 mln. Eur. Bendrasis ketvirtojo ketvirčio pelnas didėjo nuo 25 mln. Eur iki 48 mln. Eur, o veiklos pelnas – nuo 1 mln. Eur iki 22 mln. Eur. Grynasis pelnas siekė 17 mln. Eur, lyginant su prieš metus patirtu 4 mln. Eur grynuoju nuostoliu.

Orientuojasi į didesnį veiklos pelningumą

„Pajamų mažėjimas labiausiai susijęs su kritusiomis rinkos kainomis, o kiekių mažėjimas – su sąmoninga orientacija į didesnį veiklos pelningumą, vengiant mažiau pelningų sandorių. Du didžiausi veiklos segmentai – partnerystė su ūkininkais ir maisto gamyba – nors ir stipriai skiriasi pajamų dydžiu, generavo praktiškai vienodą veiklos pelną – po 21 mln. Eur. Labiausiai per metus susitraukė didžiausio veiklos segmento – partnerystės su ūkininkais – pajamos, tačiau pajamų ir pelno mažėjimą patyrė visi veiklos segmentai – net ir tie, kurie padidino parduotų prekių kiekius. Iš bendros tendencijos išskirtini keli verslai, kurie, net mažėjant pajamoms, uždirbo daugiau bendrojo pelno, nei pernai. Tokie verslai yra trąšų prekyba, paukštininkystė, pienininkystė, greitai paruošiamų ir vartojimui paruoštų produktų gamyba, taip pat miltų, jų mišinių bei džiūvėsėlių gamyba. Gerai pasibaigusiais finansiniais metais sekėsi paslaugas ūkininkams teikiančiam grūdų elevatorių tinklui – jo pajamos augo 27 proc., o bendrasis pelnas – 29 proc.,“ – sakė AB Akola group Finansų direktorius Mažvydas Šileika.

2023–2024 finansiniais metais du verslo segmentus sujungus į naują segmentą „Partnerystė su ūkininkais“, jo pajamos siekė 1 137 mln. Eur ir sudarė 75 proc. visų Grupės ataskaitinio laikotarpio pajamų. Segmento bendrasis pelnas buvo 82,6 mln. Eur, o veiklos pelnas 21,0 mln. Eur.

Susidūrė su nelengvais uždaviniais

„Pasibaigusiais finansiniais metais bendrai iš ūkininkų ir rinkoje nupirkome 34 proc. mažiau grūdų ir 12 proc. daugiau rapsų. Nuosavi grūdų elevatoriai Lietuvoje ir Latvijoje surinko panašius grūdų kiekius kaip pernai. Tuo tarpu iš Ukrainos per Lenkiją transportuojami žaliavų kiekiai ženkliai susitraukė dėl importo ir tranzito suvaržymų iš Lenkijos pusės. Didžiąją supirktų ir parduodamų grūdų dalį sudarė prastesnės nei pernai kokybės – antros klasės – kviečiai. Prastoka grūdų kokybė jų realizaciją pavertė nelengvu uždaviniu. Pardavėme 1 472 tūkst. tonų grūdų ir aliejinių sėklų, arba 30 proc. mažiau nei ankstesniais metais, prekybos šiais produktais pajamos susitraukė 48 proc., o bendrasis pelnas – 21,5 proc. Žaliavų ir priedų pašarams pardavėme praktiškai tiek pat kiek pernai, arba 553 tūkst. tonų, tačiau prekyba vyko žemesnėmis kainomis dėl konkurencijos su rusiškos ir baltarusiškos kilmės žaliavomis, o eksportas iš Ukrainos per Lenkiją vėlgi buvo stipriai trikdomas. Kombinuotų pašarų ir premiksų pagaminome 13 proc. daugiau, nei pernai, tačiau jų pardavimai santykinai mažėjo 11 proc., lyginant su ankstesniais metais, kai dar buvo apskaitomos dvi parduodamos dukterinės įmonės Rusijoje ir Baltarusijoje. Viso pašarų, žaliavų jiems ir premiksų prekybos pajamos sumažėjo 20 proc.,“ – sakė M. Šileika.

Grupės pajamos iš sertifikuotų sėklų, trąšų ir augalų priežiūros priemonių mažėjo 20 proc. iki 246 mln. Eur.

Sėklų tiekimo veikla – perspektyvi 

„Viena perspektyviausių ir pelningiausių veiklų yra sėklų tiekimas. Sėklų gamybos fabrikas Dotnuvoje ataskaitinio laikotarpio metu viršijo 30 tūkstančių tonų sėklų per metus gamybinius pajėgumus ir pagamino beveik 32 tūkst. tonų sertifikuotų sėklų – 15 proc. daugiau nei pernai. Pardavėme taip pat 19 proc. daugiau sėklų nei tuo pačiu metu praėjusiais finansiniais metais. Šiuo metu Latvijoje statome antrą sėklų fabriką, kuris pradės veikti 2025 metų viduryje, kainuos 9,5 mln. eurų ir ruoš sėklą Latvijos ir Estijos žemdirbiams,“ – sakė M. Šileika.

Trąšų pardavėjams buvo sunkūs metai

Nors trąšų prekybos apimtys 6 proc. viršijo praėjusių metų skaičius, rinkos kainos buvo daug žemesniame lygyje nei pernai, tad trąšų verslo pajamos krito 33 proc. Visgi bendrasis pelnas buvo 24 kartus didesnis nei mažiau sėkmingais ankstesniais metais.

„Trąšų pardavėjams antri metai iš eilės buvo sunkūs, nes teko konkuruoti su įvairiais būdais įvežamų rusiškų ir baltarusiškų trąšų pardavėjais, trąšų kainos nukrito. Buvo priimtas pasiteisinęs strateginis sprendimas bendradarbiauti su prekybos tarpininkais Baltijos šalyse, atiduodant jiems dalį pelno ir sumažinant veiklos riziką,“ – sakė M. Šileika.

Augalų apsaugos priemonių ir mikroelementų produktų prekybos apimtys augo 9 proc., tačiau pajamos dėl nukritusių kainų mažėjo 2 proc., o bendrasis pelnas – net 73 proc.

„Pirmąjį finansinių metų pusmetį augalų apsaugos priemonių ir mikroelementų prekyba buvo labai vangi dėl žemų grūdų kainų ir nukentėjusių žieminių augalų pasėlių Latvijoje bei Estijoje. Pavasarinė prekyba dėl nuo rudens susikaupusių atsargų vyko labai sustiprėjusios konkurencijos sąlygomis, prekybinės maržos sumažėjo, nors tradiciškai tai – viena pelningesnių veiklų,“ – sakė M. Šileika.

Žemės ūkio technikos bei įrangos sektoriuje Baltijos šalyse – skirtingos nuotaikos

Pajamos iš žemės ūkio technikos ir įrangos pardavimo, nuomos bei serviso paslaugų siekė 85 mln. Eur ir susitraukė 10 proc., o šios veiklos bendrasis pelnas mažėjo 18 proc. iki 11 mln. Eur.

„Žemės ūkio technikos bei įrangos sektorius susidūrė su skirtingomis pirkėjų nuotaikomis trijose Baltijos šalyse: Lietuvoje vyravo kur kas optimistiškesnės nuotaikos, Estijoje buvo jaučiamas sąstingis. Sprendimai įsigyti techniką sietini tiek su 2023 metų derliaus rezultatais, tiek ir su 2024 metų derliaus perspektyvomis. Bendra matoma tendencija – nuomos paslaugų paklausa ir paslaugų įvairovės plėtra. Pajamos iš nuomos augo 16 proc.,“ – sakė M. Šileika.

Maisto gamybos sektoriaus tendencijos žada augimą

Segmento „Maisto gamyba“ pajamos, sudarančios 26 proc. bendrų Grupės pajamų, siekė 399 mln. Eur. Šios veiklos bendrasis pelnas buvo 58,9 mln. Eur, o veiklos pelnas – 21,1 mln. Eur.

„Mūsų maisto gamybos sektorius rodo veiklos pelningumo augimą. Nedaug, bet nuosekliai auga parduodamos vištienos kiekis, ir nors pajamos traukėsi, bendrasis šios veiklos pelnas išaugo 104 proc. Miltų, kepimo mišinių ir džiūvėsėlių taip pat parduota daugiau, o pajamų sumažėjimas nepaveikė šios veiklos bendrojo pelno, kuris augo 28 proc. Greito paruošimo produktų ir paruoštų vartojimui produktų taip pat parduota mažiau, ir šios veiklos pajamos taip pat traukėsi, tačiau bendrasis pelnas augo 48 proc. Visos vykdomos investicijos į maisto gamybos įmones turėtų dar labiau didinti veiklos pelningumą kitais ir vėlesniais finansiniais metais“, – sakė M. Šileika.

Traukėsi pajamos ir iš augalininkystės, ir iš pienininkystės

Segmento „Ūkininkavimas“ pajamos, sudarančios 3 proc. bendrų Grupės pajamų, siekė 43 mln. Eur. Šios veiklos bendrasis pelnas buvo 6,5 mln. Eur, o veiklos pelnas 5,3 mln. Eur.

„Traukėsi pajamos ir iš augalininkystės, ir iš pienininkystės. Abi veiklos buvo pelningos, bet augalininkystės pajamos sumažėjo 15 proc., bendrasis pelnas – 74 proc., nors pardavėme 19 proc. daugiau produkcijos nei ankstesniais metais. Apie 40 proc. užaugintos produkcijos sudarė antros klasės kviečiai, tad prastoka kviečių kokybė stipriai nulėmė augalininkystės veiklos pelningumą. Pienininkystės bendrasis pelnas augo 28 proc. nepaisant 10 proc. sumažėjusių pajamų. Pagaminto pieno kiekis augo 2 proc., taip pat pavyko išlaikyti santykinai puikius pieno kokybės rodiklius ir padidinti metinį primilžį iš vienos karvės nuo 11,4 tonos iki 11,8 tonos. Šis rodiklis mūsų ūkiuose stabiliai didėja eilę metų,“ – sakė M. Šileika.

Auga kitų produktų ir paslaugų segmento veiklų pelningumas

Segmento „Kiti produktai ir paslaugos“ pajamos sudarė 1 proc. Grupės pajamų, ir siekė 19,2 mln. Eur. Bendrasis šios veiklos pelnas buvo 4,0 mln. Eur, o veiklos nuostolis siekė 0,06 mln. Eur.

„Pajamos iš ekstruduotų produktų, kurių didžiąją dalį sudaro naminių gyvūnų ėdalas, augo 4 proc., lyginant su tuo pačiu periodu praėjusiais metais ir sudarė 61 proc. segmento pajamų. Šios veiklos bendrasis pelnas augo 248 proc. Veterinarinės farmacijos pardavimo pajamos mažėjo 10 proc. o bendrasis pelnas – 23,5 proc. Kenkėjų kontrolės ir higienos prekių prekybos pajamos didėjo 5 proc., o bendrasis pelnas net 31 proc. Nors šios veiklos sudaro labai nedidelę Grupės pajamų dalį, jų svarba ir pelningumas auga,“ – sakė M. Šileika.

AB Akola group (buv. AB „Linas Agro Group“) valdo didžiausią Baltijos šalių žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupę, kurioje dirba 4,9 tūkst. darbuotojų. Grupė vykdo veiklą visoje maisto produktų gamybos grandinėje „nuo lauko iki stalo“: gamina, ruošia ir parduoda žemės ūkio ir maisto produktus, taip pat tiekia prekes bei teikia paslaugas žemdirbiams. Finansiniai Grupės metai prasideda liepos 1 d.

Partnerio informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.