Aktualūs įsipareigojimai dėl tręšimo reikalavimų ir žaliosios dangos išlaikymo

Ūkininkams, nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. draudžiama tręšti dirvą mėšlu ir (ar) srutomis, išskyrus atvejus, kai atskiru aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta kitaip. Draudžiama mėšlą ar srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos ar apsnigtos žemės.

Šio ir kitų paramos sąlygų reikalavimų privalo laikytis visi ūkininkai, gaunantys tiesiogines išmokas ir paramą pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones. Nustačius reikalavimų pažeidimą, sankcijos yra taikomos visai paraiškai, todėl galima prarasti nemenką išmokų sumą.

Mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo reikalavimai

Primename, jog mėšlas ir srutos turi būti kaupiami ir laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, sumažinta oro tarša.

Asmenys, laikantys ne daugiau kaip 50 sutartinių gyvulių (SG), tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštose mėšlo rietuvėse prie tvartų. Tirštojo mėšlo rietuvei prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne mažesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką.

Norint įrengti tirštojo mėšlo laikymo lauko rietuves laukuose, privaloma laikytis šių reikalavimų:

• Vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad tirštojo mėšlo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu). Rietuvė turi būti įrengiama ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų (atstumas gali būti ir mažesnis, jei pastatų savininkas yra pateikęs rašytinį sutikimą elektroninėmis ryšio priemonėmis ar kitu būdu, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir nustatyti sutikimą teikiantį asmenį).
• Vieta parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
• Ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus formuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių, smulkintų ar nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis ar pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų.
• Rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
• Rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nu rietuvės dangos.
• Rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ar nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu.
• Rietuvės įrengiamos laukuose, kurie bus tręšiami, tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Keliems laukams, kurių tręšimo planas parengtas, bet juos skiria natūralūs gamtiniai ir dirbtiniai objektai (upių vagos, miško masyvai, keliai, pastatai ir pan.), arba jei numatyti tręšti laukai, kurių tręšimo planas parengtas, ribojasi, galima įrengti vieną lauko rietuvę, kuri neviršytų šiems laukams tręšti reikalingo mėšlo kiekio.
• Rietuvė turi būti įrengta, kad būtų užtikrinta, jog srutos iš jos netekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų ir kvapų sklidimo.

Įsipareigojimai dėl žaliosios dangos išlaikymo

NMA primena, kad pareiškėjai, įgyvendinantys GAAB 6 standartą „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“, įsipareigoja iki kovo 15 d. išlaikyti žaliąją dangą.

Pareiškėjai, deklaruojantys iki 50 ha paramai tinkamo ploto, ne mažesniame kaip 50 proc. deklaruotos ariamosios žemės plote (įskaitant sodų ir uogynus plotus) turi auginti žemės ūkio augalus arba palikti neapartas ražienas ar kitų augalų liekanas.

Pareiškėjai, deklaruojantys daugiau kaip 50 ha paramai tinkamo ploto, ne mažesniame kaip 65 proc. deklaruotos ariamosios žemės plote (įskaitant sodų ir uogynus plotus) turi auginti žemės ūkio augalus arba palikti neapartas ražienas ar kitų augalų liekanas.

Svarbu, jog GAAB 6 standarto įgyvendinimo reikalavimai yra netaikomi sodų ir uogynų plotuose, kurie einamaisiais metais yra įveisiami arba atnaujinami, bei plotuose, kuriuose einamaisiais metais buvo auginamos daržovės (klasifikatoriaus kodai AGU, POM, DUK, AGK, POD, BUR, BRO, KOP, KOŽ, KOK, KOB, ART, MOR, KAL, SVO, POR, ČES, DAK, SAL, CUK, MOL, PAT, SLO, RID, RDK, AGR, PAP, GRE, RŪG, KRA, ŠPI, ROP, BAK, PAS, RAB, ŠPA, KRI, PAU, SLU, DAM), bulvės (kodas BUL) ir runkeliai (kodai CUR, PAR). Minimi daržovių plotai patenka į tinkamą paramai plotą skaičiuojant GAAB apraše 9.1 ir 9.2 papunkčiuose išdėstytas ūkio dydžio sąlygas, tačiau nepatenka į dangos procento sąlygas;

Primename, jog GAAB reikalavimų turi laikytis visi pareiškėjai, pateikę paraiškas, o už įsipareigojimų nevykdymą yra taikomos sankcijos visoms išmokoms pagal paramos paraiškoje pateiktas priemones.

Asociatyvi ŪP redakcijos nuotr.