Algoritmo paradoksas augalų apsaugoje

Pandemija mus išmokė kasdieninėje kalboje vartoti žodį „algoritmas“, elektros kainų pasiutpolkė supažindino su žodžių junginiu „algoritmo paradoksas“. Gaila, bet panašūs paradoksai dėl algoritmo paradoksų jau pasireiškia priimant teisinius sprendimus augalų apsaugoje.

Frazė „sumažinti pesticidų naudojimą 50 proc.“ tapo žaliojo kurso ir strategijos „Nuo lauko iki stalo“ sinonimu. Tačiau vartotojams / valgytojams turėtų būti labiau aktuali kita strategijos frazė: „Pusė Europos Sąjungos gyventojų turi antsvorio, valgo per daug raudonos mėsos, vartoja per daug druskos, cukraus.“ Supraskime, kad strategijos tikslai nukreipti tam, kad valgytume mažiau, vartotume daugiau augalinio maisto bei mažiau cukraus ir druskos. Kaip skelbia Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), kasmet dėl kenkėjų, ligų augalų auginimo ir sandėliavimo metu prarandama iki 40 proc. derliaus. Drastiškai apribojus augalų vaistų prieinamumą, nuostoliai tik didės. Priminsiu, kad augalų apsaugos produktų (AAP) tiekimas rinkai ES yra griežtai sureguliuotas, taikant pačius griežčiausius visame pasaulyje reikalavimus. Pirmiausia, ES lygmeniu atliekamas išsamus veikliosios medžiagos vertinimas, trunkantis ne vienerius metus. Jei veiklioji medžiaga pripažįstama tinkama būti AAP sudėtyje, kiekviena valstybė, atsižvelgdama į savo klimatines ir agrotechnines sąlygas, vertina ir registruoja produktus. Dėl darbų pasidalinimo ir siekiant išvengti dubliavimo, taikomas zoninis vertinimas, tačiau ir šiuo atveju kiekviena valstybė sprendžia pati, įvertinusi papildomus nacionalinius reikalavimus.

Panagrinėkime AAP naudojimo statistiką. Pasaulinius AAP naudojimo duomenis pagal pasaulio regionus galima rasti FAO duomenų bazėje, rezultatai pateikiami tonomis. Europa tikrai nėra tas regionas, kuriame pesticidų naudojimas intensyviausias. Neseniai paskelbta analizė apie AAP naudojimo duomenis (angl. Assessing availability of European plant protection product data: an example evaluating basic area treated). Pasak analizės autorių, patikimiausi yra Europos regiono duomenys, dėl kitų regionų duomenų patikimumo kyla abejonių.

ES duomenis galima rasti EUROSTAT duomenų bazėje, kurioje, atkreipiu dėmesį, duomenys pateikiami ne tonomis, o kilogramais.

Lietuvišką situaciją analizuoti galime pagal Oficialios statistikos portale skelbiamus pardavimo duomenis, Valstybinės augalininkystės tarnybos skeliamus harmonizuotus rizikos rodiklius. Aplinkos apsaugos agentūros informacinės sistemos AIVIKS cheminių medžiagų ir mišinių posistemės duomenys viešai neprieinami. Pardavimų duomenys yra patikimi, tačiau juos vertinant reikia suprasti, kad parduotas kilogramas nėra lygus sunaudotam kilogramui, nes trumpiausias produkto galiojimo laikas yra 2 metai, kai kurie produktai turi ilgesnį galiojimo laiką, todėl pardavimo metai ir sunaudojimo metai gali skirtis. Antra, statistikoje neatsispindi reeksportas. Produktai turi būti naudojami tada, kada reikia, ir tiek, kiek reikia, todėl poreikis priklauso ir nuo ligų ar kenkėjų plitimo ir visiškai suprantami svyravimai, kai vienais metais reikia daugiau fungicidų nei kitais.

Daugiausia klausimų kyla dėl išvestinių rodiklių – harmonizuoti rizikos vertinimo rodikliai (HRI1 ir HRI2). Šie rodikliai perskaičiuoti įvertinus medžiagų savybes / kategorijas, pritaikius svertinius koeficientus. Kalbant paprasčiau, jei registruoto produkto veiklioji medžiaga nebepatvirtinama, jos sunaudotas kilogramas tampa daug didesnis, padauginus iš svertinio koeficiento. Trečdalis ES valstybių narių nesutinka su tokia skaičiavimo metodika ir neleidžia Europos Komisijai (EK) skelbti jų duomenų. Lietuvos duomenys yra skelbiami.

Dar 2018 m. mūsų asociacija kritiškai pasisakė dėl tokio katašunio sukūrimo ir dabar jau raškomi to rezultatai. Pvz., derantis dėl Tausaus pesticidų naudojimo reglamento projekto, EK Čekijos Respublikai, kuri, skaičiuojant veikliąja medžiaga, AAP naudoja 1,5 kg v. m./ha, sumažinimo tikslą nustatė 35 proc., o Lietuvai, kuri naudoja iki 1 kg v. m./ha, tikslai yra kur kas aukštesni – net 53 proc. Priminsiu, kad ES (27) AAP naudojimo vidurkis yra 3,1 kg v. m./ha, intensyviausias naudojimas – 8,6 v. m./ha.

Dar vienas algoritmų paradoksas yra dėl ekologiniuose ūkiuose leidžiamo naudoti fungicido, kurio veiklioji medžiaga yra priskirta didelį susirūpinimą keliančioms medžiagoms. Šių produktų naudojimo norma yra iki 2 kg/ha, sunaudotą kiekį padauginus iš svertinio koeficiento, kuris taikomas didelį susirūpinimą keliančioms medžiagomis, harmonizuotas rizikos rodiklis išauga.

Jei skaitote anekdotus, tikrai žinote pasakojimą apie chirurgą, kuris pacientui turi pasakyti dvi žinias – gerą ir blogą. Geroji – kojos, kurią turėjo amputuoti, nereiks amputuoti, o blogoji – amputavo tą koją, kurios neplanavo amputuoti. Panašiai gali nutikti su sumažinimo tikslais, kurie nustatinėjami remiantis abejotina metodika, iš esmės pripažįstant, kad metodika keistina, bet pirma įpareigosime valstybes sumažinti AAP naudojimą, o paskui paskaičiuosim, ar reikėjo sumažinti, jei reikėjo – tai kiek. O dabar rimtai. Pirmiausia vertėtų sutarti dėl patikimos metodikos, susiskaičiuoti ir tada priimti sprendimus. EK planuoja peržiūrėti AAP statistinių duomenų rinkimą, tačiau tuo pačiu metu buldozeriu stumiami sumažinimo tikslai.

Nepaisant to, kad dar nepaskelbtam EK reglamento projektui Rytų ir Centrinės Europos valstybės išreiškė daug pastabų, dokumento projektą kritikavo ES žemės ūkio ministrai, susirinkę į posėdį liepos 18 d., dokumentas uoliai stumiamas buldozeriniu principu. Artimiausias svarstymas jau rugsėjo gale. Dabar laikas diskutuoti, teikti nuomones ir pozicijas, kad po dviejų metų nereikėtų viešai rypauti apie algoritmo paradoksus. Jau rugsėjo mėnesį Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje ES pirmininkaujanti Čekijos Respublika planuoja diskusijas dėl AAP sumažinimo tikslų ir, tikiuosi, Žemės ūkio ministerijos buriama ekspertų grupė darbą pradės jau artimiausiu metu.

Kaip mėgstama kartoti, tai politinis sprendimas. Priimančiuosius politinius sprendimus kviečiu pasigilinti į gana tolimos valstybės Šri Lankos situaciją, kai 2016 m. būsimasis prezidentas Gotabaya Rajapaksa rinkimus laimėjo populistiniu lozungu – uždrausime trąšų ir pesticidų naudojimą. Šiandien valstybėje didžiulė infliacija, nepaisant milijardinės tarptautinių organizacijų paramos, šalis balansuoja ties žlugimo riba, o pats prezidentas šių metų liepos mėnesį pabėgo į kaimyninius Maldyvus.

Derybose dėl ES reglamento būtina išsakyti tvirtą ir argumentais grįstą Lietuvos poziciją. Pasak ekonomisto Raimondo Kuodžio, nereikia kvailų taisyklių įgyvendinti su komjaunuolišku uolumu. Kitaip mūsų laukia paradoksas po paradokso.

Redakcijos nuotrauka

Susijusios temos - skaitykite: Zita Varanavičienė, augalų apsauga, FAO, LAAA, AAP