Alpakų auginimas ir priežiūra

Kas yra alpaka?

Alpaka – kupranugarinių (Camelidae) šeimos porakanopis žinduolis, šiek tiek panašus į savo giminaites lamas, tik mažesnis. Jos kilusios iš laukinių vikunijų, tačiau šiuo metu visos yra prijaukintos, laukinėje gamtoje jų nelikę. Alpakos auginamos Ekvadoro, Peru, šiaurės Bolivijos ir šiaurės Čilės Anduose, 3 000 m virš jūros lygio aukštyje. Pagal vilnos struktūrą alpakos skirstomos į huacaya ir suri rūšis. Pasaulyje didesnę dalį visų individų, net 95 proc., sudaro huacaya rūšies alpakos, nes jos lengviau prisitaiko prie besikeičiančių klimato sąlygų. Jų vilna yra tanki, pūkuota, švelni, plaukas yra trumpas, tiesus arba garbanotas. Šio tipo vilna yra švelnesnė už kašmyrą, lengva ir puri. Suri vilna yra ilgo plauko, krentanti sruogomis, taip pat tanki, švelni, blizganti, o palietus primena šilką. Alpakos gyvena bandomis. Suaugusio gyvūno kūno masė gali siekti nuo 45 iki 80 kilogramų, ūgis – 80–100 cm. Gyvenimo trukmė yra pakankamai ilga, priklausomai nuo jų priežiūros ir auginimo sąlygų, alpakos gali gyventi 15–20 metų. Alpakų patelės gali susilaukti jauniklių būdamos 16–24 mėnesių amžiaus, patinai dažniausiai subręsta būdami 24 mėnesių amžiaus. Poravimosi metas galimas bet kuriuo metų laiku, o nėštumas trunka vidutiniškai 11 mėnesių.

Laikymo sąlygos

Alpakos visada turi turėti galimybę prieiti prie pašaro – šieno, žolės ir švaraus vandens. Papildomai alpakoms yra skiriami pašarų papildai. Papildai turi būti skirti būtent šiai gyvūnų rūšiai. Alpakos yra ganomi gyvūnai, kilę iš vietovių, kur ypač skurdi augmenija, todėl mūsų kraštuose, kur šiltuoju metų laiku žolė ypač baltyminga ir gausi mineralinių medžiagų, svarbu reguliuoti jų šėrimą. Šienas reikalingas ištisus metus. Kartu su ganyklų žole tai yra pagrindinis pašaras. O štai žiemos laiku silpnesniems gyvūnams, vaikingoms ar žindančioms patelėms galima papildomai duoti koncentruoto pašaro ar smulkintos liucernos. Visada turi būti pasiekiamas švarus ir šviežias vanduo, mineralinės druskos.

Aptvarai ir tvarteliai

Alpakų aptvarai pievose turi būti 120–140 cm aukščio. Gali būti naudojami mediniai, metaliniai ar kitokie kuolai ir tinklas tvorai. Tinklo akių dydis turi būti tokio dydžio, kad neįlįstų plėšrūnai. Elektriniai aptvarai (piemenys) alpakoms netinka ir gali būti net pavojingi, ypač nėščioms patelėms. 1 ha pievos gali gyventi 10–15 suaugusių alpakų.

Visus metus reikalingi ir tvarteliai, kurie saugotų alpakas nuo ekstremalių oro sąlygų, tokių kaip didelė kaitra, nuolatinis lietus ar spustelėjęs šaltis. Tvarteliuose vienai alpakai reikia skirti ne mažiau kaip 2 kv. metrus ploto. Šilti tvarteliai alpakoms reikalingi tik tuomet, jeigu laukiama jauniklių šaltuoju metų laiku. Kitu atveju pakanka šalto tipo tvartelių, kuriuose visada turėtų būti sausa, įrengtos ėdžios šienui, loveliai kombinuotiems pašarams ir talpos vandeniui (girdyklos).

Parazitų kontrolė

Pavojingiausi alpakų priešai yra įvairūs parazitai, kurie gali daugintis ne tik gyvūnų organizmuose, bet ir aplinkoje, kurioje jie gyvena, todėl labai svarbu vykdyti parazitų naikinimą ir kontrolę. Alpakos yra švarūs gyvūnai ir gamtinius reikalus atlieka tik į tam skirtas vietas – tualetus. Taip tik paprasčiau išvalyti tvartelius ir tualetus ganyklose ir apsaugoti gyvūnus nuo kenkėjų. Tvarkos ir dažno tvartelių bei ganyklų išvalymo nepakanka, reikia 1–3 kartus per metus imti gyvūnų išmatų mėginius tyrimams. Tokie tyrimai tiksliai parodo, ar būtina ir kokius skirti vaistus nuo parazitų.

Vakcinavimas ir dehelmentizacija

Kartą per metus rekomenduojamas alpakų vakcinavimas nuo ligų, taip pat reikėtų pasirūpinti priemonėmis nuo virškinamojo trakto parazitų (patariama atlikti išmatų tyrimus, kad būtų įvertintas parazitų buvimas ar kiekis, rekomenduojama pasitarti su savo veterinaru). Svarbu nepiktnaudžiauti antiparazitiniais vaistais, nes laikui bėgant gali išsivystyti atsparumas.

Alpakoms reikalinga žolė, kokybiškas šienas, druskų laižalai, mineraliniai papildai ir, žinoma, visada švarus vanduo. Norint, kad alpakos būtų sveikos ir stiprios, reikėtų pasirūpinti, jog jos turėtų smulkaus, kokybiško šieno. Šieną reikėtų ruošti iš jaunos žolės, taip jis bus maistingesnis. Geriausiai tinka žolinių augalų šienas, reikėtų vengti baltymingų augalų. Alpakų patelėms, kurios laukiasi ar augina jauniklius, reikia duoti stiprinančių kombinuotų pašarų. Tinkamiausi yra kupranugarių šeimos gyvūnams subalansuoti pašarai. Kaip stiprinantis pašaras, alpakai gali būti ir tinkamai paruoštas liucernos šienas, kuriame yra daug vitaminų ir baltymų, reikalingų jauniklius maitinančioms mamoms. Silosas ir šienainis alpakoms netinka. Kiekvienas augintojas pasirenka pašarus pagal galimybes ir poreikį. Tamsiuoju metų laiku, ypač augančioms alpakoms, reikia papildomai duoti vitamino D.

Vilnos priežiūra

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 123, 2023 m. spalio 31 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.