Alternatyvūs baltymų šaltiniai

Poreikis turėtų didėti

Ankštiniai augalai galėtų būti efektyviai pritaikomi gamyboje, kuriant naujos kartos maistą ir pašarus. Vyrauja nuomonė, kad iki 2050 m. poreikis alternatyviems baltymų šaltiniams sparčiai augs ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Dėl šių priežasčių didėjant nebrangių ir genetiškai nemodifikuotų augalinių baltymų poreikiui, pašarų ir maisto pramonė ieško alternatyvių gyvūniniams baltymų šaltinių. Verta pažymėti, kad gyvūninės kilmės baltymai maistiniu aspektu yra vertingesni, palyginti su augalinės kilmės baltymais, tačiau visas pasaulis susiduria su nepakankamu šių baltymų kiekio užtikrinimo problema, be to, gyvūninės kilmės baltymai nepasižymi dideliu tvarumu. Todėl, pašarų pramonei siekiant kompensuoti gyvūninių baltymų trūkumą, visame pasaulyje populiariausiu baltymų šaltiniu tapo sojų pupelės. Todėl Europa tapo labai priklausoma nuo sojų pupelių ir jų importo. Į Europos Sąjungą importuojama net iki 70 proc. sojų pupelių žaliavos.

Pastaruoju metu vyrauja pasaulinės tendencijos, ieškant ne tik universalių, bet ir aplinkai nekenksmingų augalų bei jų perdirbimo technologijų, išgaunant itin vertingas žaliavas. Dėl šių priežasčių lubinų poreikis turėtų didėti, tačiau nemažiau svarbu diegti efektyvias jų perdirbimo technologijas, siekiant sukurti naujas, kokybiškas ir saugias žaliavas maisto ar pašarų pramonei.

Universalus augalas

Lubinai galėtų tapti puikia alternatyva sojoms Europoje, nes juose didelis kiekis aukštos kokybės baltymų (net iki 44 proc.), taip pat lubinai genetiškai nemodifikuoti. Verta paminėti, kad jie gerai dera įvairaus klimato regionuose, jie dirvą papildo azotu ir fosforu, todėl tinkami sėjomainai, priešsėliams, gerai auga santykinai nederlingose žemėse, sudaro simbiozę su gumbelinių bakterijų rūšimis ir sukaupia atmosferos azotą ant augalo šaknų.

Lubinų pasėliai – vertingas indėlis į tvarų ir saugų nederlingų dirvų kokybės gerinimą. Australijoje lubinai ir jų produktai, ypač baltymai, sėkmingai dominuoja maisto ir pašarų rinkoje, o lubinų baltymų gamybos pramonė yra labai išvystyta. Tačiau Europoje ši tendencija tik pradeda populiarėti ir viena iš priežasčių, dėl ko neplečiami lubinų auginimo plotai, yra nepakankamai išvystytos technologijos jų perdirbimui į populiarius bei konkurencingus produktus ir (ar) žaliavas. Todėl labai svarbiu uždaviniu išlieka efektyvus lubinų panaudojimas ir tvarių bei saugių perdirbimo technologijų modeliavimas bei kūrimas.

Lubinai visame pasaulyje auginami jau kelis tūkstančius metų net ir esant nepalankioms agroklimatinėms sąlygoms. Jie šaknimis gali fiksuoti dirvožemyje esantį azotą, taip pat geba absorbuoti fosfatus. O pastaruoju metu lubinai sulaukė nemažo susidomėjimo ir dėl savo puikių maistinių savybių bei galimybės jais papildyti ir (ar) pakeisti įvairių rūšių gyvūnų pašarus. Europoje auginamos Lupinus angustifolius, Lupinus luteus ir Lupinus albus lubinų veislės. Tačiau prieš parenkant lubinų veisles pašarui ir (ar) maistui, turi būti įvertinta detali cheminė sudėtis, alkaloidų kiekis ir, jei reikalinga, gali būti parenkamas atitinkamas technologinis žaliavos apdorojimas, siekiant sumažinti nepageidaujamus junginius – antimitybinius faktorius, ir padidinti žaliavos virškinamumą in vivo. Lubinų sėklose didelę dalį sudaro baltymai, mažiau yra skaidulinių medžiagų ir santykinai nedidelis kiekis riebalų (iki 12 proc.). Baltymų kiekis lubinų sėklose varijuoja nuo rūšies, augimo sąlygų ir dirvožemio. Lietuviškų veislių lubinų sėklose angliavandenių kiekis varijuoja nuo 41 iki 50 proc. Nemažiau svarbu yra įvertinti riebalų rūgščių profilį, esantį lubinų sėklose. Lubinų sėklų žaliavos riebalų rūgščių sudėtyje dominuoja nesočiosios oleino ir linolo riebalų rūgštys. Linolo rūgštis dar kitaip yra žinoma kaip omega-6 riebalų rūgštis. Ji organizme skaidoma į arachido rūgštį, kuri yra būtina. Oleino riebalų rūgštis taip pat labai svarbi ir yra įrodyta, kad oleino rūgštis lėtina širdies ligų plitimą bei skatina antioksidantų gamybą. Apie mikroelementų kiekius lubinų sėklose publikuotų mokslinių duomenų yra ganėtinai nedaug, o kai kurie mikroelementai mokslinėse publikacijose aprašomi ypač menkai. Tačiau verta pažymėti, kad labai svarbu nustatyti mikroelementų kiekius pagrindinėse pašarinėse ir maistinėse žaliavose, nes, pavyzdžiui, kai kurių mikroelementų, tokių kaip kobalto, vitamino B12, jodo, geležies ir cinko, trūkumas juntamas daugelyje šalių ir siejamas su sveikatos problemomis. Seleno trūkumas siejamas su onkologinėmis ligomis, širdies ir kraujagyslių ligomis ir antro tipo diabeto rizika. Taigi mikroelementų nustatymas lubinų sėklose ir duomenų kaupimas apie juos yra labai reikšmingas.

Problema – alkaloidai

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelyje lubinai (lot. Lupinus angustifolius)

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.