Andrius Palionis: „Esu optimistas“

„Žemės ūkio ministras, Seimo narys Andrius Palionis nuo praėjusių metų rugpjūčio iki šių metų lapkričio nuveikė tiek darbų, kiek kitas nebūtų suspėjęs per visą kadenciją.“ Taip kalba šalies ūkininkai, Andrių Palionį palygindami su artoju, kuriam teko misija įdirbti seniai nejudintą pūdymą ir gražiai suguldyti vagas. Žemdirbių bendruomenė nepamiršusi ministro pozicijos atsilaikant įsakmiam premjero nurodymui kaimo gyventojams įvesti vaučerius (kortelių sistemą apsiperkant parduotuvėse) ir perkelti Žemės ūkio ministeriją į Kauną.

Duona ir bitės

Bendradarbiavimas su Prienų krašto muziejumi, kuris nuo 2012 metų „Duonos kelio“ edukacijai naudojo Andriaus Palionio šeimos ūkyje, Siponių kaime (Birštono sav.), užaugintus rugius. Tėvo, šviesaus atminimo krašto patrioto, politiko, publicisto Juozo Palionio (1950–2011 m., Seimo narys 2000–2011 m.) pamokos, ekonomisto diplomas ir žemdirbio nuovoka suformavo Andriaus Palionio kaip politiko vertybinę poziciją, kurią jam tenka nuolatos ginti, tvirtinti regiono ir šalies mastu.

„Žemdirbys kasdien gyvena ateities darbų perspektyva, – sako A. Palionis, – tai skatina politikus irgi sekti šia tradicija, tik žvelgiant plačiau, atsakingiau, juk nuo inovatyvaus, konkurencingo ir tvaraus žemės ūkio priklausys, ar turėsime gyvybingą ir kuriantį kaimą.“

Pasak A. Palionio, tikroji lietuvio esybė atsiskleidžia kaime, gamtoje. Čia žmogų ugdo pasėtas rugio grūdas, kasdien darbo ir meilės reikalaujanti tėviškės žemė, sode dūzgiančios bitės. Kiek išminties slypi tame tyliame buvime... Paveldėtos kelios šeimos bičių – atgaiva po darbo ministerijoje, kai teko „budėjimo režimu“ gyventi 24 val. per parą ir septynias dienas per savaitę. Bitės ir ramino, ir mokė, ir stiprino sveikatą. Susitikimuose su kaimų bendruomenėmis, žemdirbiais, jaunimu, socialiai jautrių grupių žmonėmis keli sakiniai apie bites iškart tirpdydavo nepasitikėjimo ledus. „Pagal bičių šeimos elgseną galima sumodeliuoti ir žmonių bendruomenės modelį, – sako A. Palionis, – nors joms labai svarbi demokratinė tvarka, kai gyvenimo ritmą nustato motinėlė, tačiau jų šeimoje viską lemia bendruomenės savireguliacijos mechanizmas.“ Pasak A. Palionio, šeimoje bitės grupuojasi, vienos dirba, skrenda parnešti nektaro, kitos maitina perus, trečios perpilsto ir garina nektarą, jaunos siuva, audžia korius. Per šiltąjį sezoną į darbą bitės gali skristi apie 210 dienų, bet gerų, darbingų dienų pasitaiko tik apie dvidešimt. Per vasarą bičių šeima surenka apie 104 kg medaus, tačiau jos renka ne medų, o nektarą.

Kilogramą medaus bitės pagamina vidutiniškai iš 3 kg nektaro. Vadinasi, bitės turėjo parnešti apie 312 kg nektaro. Bičių perams maitinti tenka parsinešti apie 20 kg žiedadulkių ir apie 20 kg vandens. Iš viso per vasarą bičių šeima parsineša apie 350 kg įvairių rūšių maisto. Kilogramui nektaro ar kitokio maisto surinkti bitė turi išskristi į lauką apie 15 tūkst. kartų, vadinasi, norint surinkti 312 kg maisto, tenka išskristi apie 4,7 milijono kartų. Kiekvienąkart išskrisdama bitė aplanko apie 125 žiedus. Per visą vasarą vienos šeimos bitės, rinkdamos nektarą arba žiedadulkes, aplankys apie 600 milijonus žiedų. Tokį darbą atlieka vidutinio stiprumo šeima, vasarą turinti apie 50 tūkst. bičių. Kiekvienas bitės aplankytas žiedas duoda sėklą, uogą arba vaisių. A. Palionio teigimu, bitės, lankydamos augalų žiedus, 20–30 proc. padidina kultūrų derlių. Ši bičių veikla yra 16 kartų brangesnė už jų surinkto medaus vertę.„Bitininkavimas taurina žmogų, ugdo bendruomeniškumą“, – sako žemės ūkio ministras ir bitininkas mėgėjas A. Palionis.

Kaimas – miestui

Politikas pastebi bitininkavimo poveikį atsiradusiai takoskyrai tarp miesto ir kaimo sumažinti. Lietuvis savo kilme – kaimietis, nors kelios jo kartos praleistos gyvenant mieste. Pastaraisiais metais, vadovaudamas Žemės ūkio ministerijai, A. Palionis pastebi nedrąsią miestiečių migraciją į kaimą. Tai ir poilsio industrija, ir alternatyvūs verslai, ta pati bitininkystė, nereikalaujanti didelių investicijų, bet teikianti neįkainojamą naudą žmogaus kūno ir dvasios sveikatai.

Pasak pašnekovo, Žemės ūkio ministerija buvo atsakinga ir už tai, kad pandemijos metu išsaugotume žemės ūkio sektoriaus gamybos potencialą ir tvarią maisto tiekimo grandinę, todėl teikta laikinoji valstybės pagalba pieno gamintojams, galvijų, kiaulių laikytojams ir daržovių augintojams, taip pat mokama parama įmonėms, veikiančioms paukštienos ir kiaušinių sektoriuose.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programas (KPP) skirta 2,1 mlrd. Eur. Iki šių metų lapkričio mėn.  gauta beveik 700 tūkst. paraiškų, kuriose prašoma 2,6 mlrd. Eur paramos, pasirašytos 628 989 paramos sutartys už 1,7 mlrd. Eur paramos sumą, išmokėta 1,4 mlrd. Eur.

Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso pasekmių mažinimo priemonių plane „Ateities ekonomikos DNR“  ministerijos valdymo sričiai numatyti pinigai šešioms priemonėms už beveik 31 mln. Eur.

Ekonomika ir žmogus

„Gyvename globaliame pasaulyje, todėl šiandienos kaimas, žemės ūkis ir sklandus visos maisto grandinės funkcionavimas priklauso nuo gamtinių išteklių, klimato kaitos procesų, apsirūpinimo technika bei įranga, gamintojo išmanumo ir siekio naudotis naujausiomis žiniomis bei technologijomis, – kalba Seimo narys ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis, – taip pat svarbus gebėjimas valdyti rizikas bei prisitaikyti prie vartotojų poreikių valgyti sveiką, kokybišką maistą.“

Pasak politiko, šiandien turime didžiulį skaudulį – svetur išvykstančius dirbti ir gyventi Lietuvos žmones. Išsivaikšto ir mūsų kaimai, juos palieka jauni žmonės, nors jau antrą dešimtmetį kaimą pasiekia nemažos ES fondų lėšos. Sunkiai surasime gyvenvietę, kurioje nebūtų įgyvendintas infrastruktūros projektas, tačiau vis dar ne visi sutvarkyti pastatai ir miestelių aikštės yra pilnos veiklų. Vis dar yra gyventojų, neturinčių vandentiekio ar kanalizacijos. Kaimas bus gyvybingas, kai kiekvienam gyventojui bus užtikrinta gyvenimo kokybė, t. y. patogi infrastruktūra, būtinos paslaugos, socialinė ir kultūrinė veikla, darbo vietos, pakankamas pajamų lygis ir, svarbiausia, jei kaime gyvens jauni žmonės. A. Palionio teigimu, ateities žemės ūkis turi būti konkurencingas, atsparus krizėms ir gebantis greitai prisitaikyti prie pokyčių, kaimas – modernus ir gyvybingas, o jame gyvenantys ir dirbantys žmonės turi gyventi oriai, būti ekonomiškai saugūs.

„Visais darbais, kuriuos dirbame drauge, prisidedu ir toliau noriu prisidėti prie mūsų valstybės, Lietuvos ateities ir čia gyvenančių bei gyvensiančių žmonių, – kalba A. Palionis. Dainavos apygardos žmonės jau trečiai kadencijai patikėjo man Seimo nario mandatą. Aštuoneri metai bendrystės su Alytaus, Birštono ir Prienų krašto žmonėmis užaugino gražų bendrų darbų lauką. Apgailestauju, kad perbraižytos rinkimų apygardos ribos išskyrė su Krokialaukio ir Ūdrijos žmonėmis, tačiau prisijungė kaimynų nuo Butrimonių ir Punios pusės. Reikės glaudesnio ryšio ir daugiau laiko skirti prijungtos naujos teritorijos žmonėms. Būtent laiko savo apygardos žmonėms pastaraisiais metais trūko labiausiai. Jis buvo paskirtas darbui Žemės ūkio ministerijoje. Šios kadencijos pradžia darbui su žmonėmis taip pat nebus lengva. Agresyvi COVID-19 pandemija vėl priverčia dirbti nuotoliniu būdu. Tikėkimės, kad mūsų pačių pastangomis, neilgam. Svarbu, kad būtume sveiki, o būdų ir galimybių bendrauti tikrai rasime. Esu optimistas ir tikiu, kad mūsų gyvenimą keičia ne tik mokslas ir technologijos, bet ir drąsūs, kūrybingi, išmintingi žmonės, darbais įgyvendintos viltys ir svajonės.“

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas

Autoriaus nuotraukos

2020-11-11