Anglijoje išlieka mėlynojo liežuvio ligos grėsmė

Gyvūnų ir augalų sveikatos agentūra (APHA) ir Pirbraito institutas pirmąjį ligos atvejį nustatė pernai lapkritį pagal Didžiosios Britanijos mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos programą.

JK Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento bei Gyvūnų ir augalų sveikatos apsaugos agentūrų praėjusią savaitę paskelbtais naujausiais duomenimis, Anglijoje patvirtinti iš viso 86 mėlynojo liežuvio ligos atvejai. Židiniai registruoti trijose grafystėse (Kento, Norfolko ir Safolko), 48 laikymo vietose.

Aplink paveiktus ūkius nustatytos laikinos kontrolės zonos, apribotas ligai imlių gyvūnų judėjimas, o ūkininkams primenama, kad gyvuliai iš šių regionų gali būti išvežami tik pateikus dokumentus, įrodančius, kad laikytojas ėmėsi visų priemonių ligos rizikai sumažinti.

Esant žemesnei temperatūrai užkrato plitimo rizika yra sumažėjusi, nes viruso neplatina jo nešiotojai kraujasiurbiai mašalai (Culicoides impunctatus), o rizika, kad virusas gali būti perduotas iš gyvūno gyvūnui yra minimali. Į tai atsižvelgiant priimtas sprendimas negaišinti tokių užsikrėtusių gyvūnų, kurių tyrimų rezultatai rodo senesnę infekciją ir antikūnų buvimą.

JK oficialios tarnybos pabrėžia, kad mėlynojo liežuvio liga neturi įtakos žmonėms ar maisto saugai, tačiau dėl protrūkių gali būti apribotas gyvūnų judėjimas ir prekyba. Virusas, perduodamas kraujasiurbių mašalų, paveikia galvijus, ožkas, avis ir kupranagarinius gyvūnus, tokius kaip lamos ar alpakos. Retais atvejais gali paveikti šunis ir kitus mėsėdžius, jei jie ėda užkrėstą medžiagą.

Viruso poveikis gali būti labai įvairus – kai kuriems gyvūnams nepasireiškia jokių simptomų, kitiems gali sumažėti produktyvumas (pvz., primilžis), o sunkiausiais atvejais užsikrėtusiems gyvūnams liga gali būti mirtina.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi ŪP redakcijos archyvo nuotr.