Anglijoje lietuvė augina daržoves rekordininkes

Nuo kada daržininkystė tapo pomėgiu? Ar sodą įsigijote dėl vaikų?

Sodininkystė kaip pomėgis mano gyvenime atsirado prieš šešerius metus. Tiesa, dar vaikystėje tai buvo neatsiejama gyvenimo dalis. Augau močiutės namuose. Vilniaus pakraštyje ji turėjo didžiulį daržą, kuriame mes, visa šeima, padėjome tvarkytis. Kiekvieną dieną valgėme daug daržovių, uogų, vaisių – ir jų skonis įsirėžė mano atmintyje. Iš ten ir liko noras užsiauginti kažką sava.

Į Jungtinę Karalystę atvykau prieš kiek daugiau nei 13 metų. Galima sakyti, kaip ir dauguma – trumpam užsidirbti. Viskas pakrypo kitaip – sukūriau šeimą su vyru Gediminu ir nejučiomis ši šalis tapo mano namais. Tad atsiradus pirmagimiui Dominykui, įsigijome savo namą ir persikraustėme į užmiestį. Visai netoliese buvo sodų bendrija – ten ir išsinuomojome sodo sklypą.

Tuo metu, kai sūpavau antrąjį berniuką Oliverį, pamaniau, kad sodas bus puiki galimybė su vaikais praleisti lauke daugiau laiko, paskatinti juos valgyti daržoves ir vaisius, gyventi sveikiau.

Kaip plėtėsi daržas?

Kaip sakoma, apetitas auga bevalgant. Panašiai atsitiko ir man su daržovėmis, kurių vis daugėjo ir įvairėjo. Pradėjau nuo vienos pomidorų veislės, o dabar auginu apie 40, tarp kurių daug tikrų keistuolių.

Panašiai ir su kitomis daržovių rūšimis. Kasmet ieškau retų daržovių sėklų ir mėgstu išmėginti naujas rūšis. Iš įdomesnių auginu kelių rūšių dumplūnes, plaušenes, raguotuosius melionus, ruduosius agurkus ‘Sikkim’, saldžiąsias bulves, mėlynąsias bulves...

Agurkai ‘Sikkim’ yra išskirtiniai išvaizda: kai visiškai sunoksta, būna rudi ir atrodo lyg suskilinėję. Nėra kažkuo išskirtini skoniu, tik odelė storesnė, lyginant su įprastais. Šios veislės agurkus galima raugti.

Dumplūnės skoniu primena pomidorus, tik tekstūra ir seklytės visiškai kitokios. Jos daug atsparesnės nei pomidorai šaltam orui ir šiltnamyje puikiai auga iki pirmų šalnų. Aš dumplūnes naudoju salsai (padažui) gaminti.

Iš saldžiųjų paprikų išskirčiau veislę ‘Candy Cane’. Tai yra hibridinė veislė, tad, deja, sėklų išsisaugoti kitiems metams negalima. Mane ji žavi marga išvaizda – augalas dvispalvis. Lapai žali su baltomis dėmėmis. Pradėję megztis vaisiai, taip pat būna žali su baltais dryžiais.

Kokių daržovių „milžinių“ pavyko užauginti?

tiesų labai smagu gerinti savo rekordus. Kol kas didžiausias užaugintas oranžinis pomidoras svėrė 1003 g (‘Kellogg’s Breakfast’), o šiemet panašu, kad šį rekordą pralenksiu su taipogi oranžiniu ‘Orange Accordion’ veislės pomidoru. Dar esu užauginusi labai ilgą žaliąjį agurką – jis siekė lygiai pusę metro (veislė ‘China Jade’).

Agurkų niekuo papildomai netręšiu, tik pavasarį, prieš sodindama, kloju 2–3 cm komposto sluoksnį. Pomidorams taip pat dedu sluoksnį komposto ir prieš išsodindama beriu į duobutes ekologiškas trąšas – vištų mėšlo granules ir žuvies, kraujo bei kaulų mišinį. Kelis kartus per sezoną pomidorus palieju ekologiškomis jūros dumblių trąšomis.

Darže praleidžiu nemažą dalį laisvalaikio, ypač pavasarį, vasarą. Ir iš tiesų Anglijoje oras gerokai palankesnis nei Lietuvoje, tad daug ką galima auginti ne tik dar ir rudenį, bet ir žiemą. Labai gerai auga žieminės salotų veislės, laiškiniai svogūnai, įvairios prieskoninės žolelės. Porai, kopūstai, burokėliai taip pat puikiai peržiemoja ir išsilaiko iki ankstyvo pavasario. Beje, porų ten irgi pavyksta užauginti gerokai didesnių negu Lietuvoje.

Ko dar įdomaus išmokote iš Anglijos daržininkų?

Iš tiesų pasimokyti buvo ko. Darže niekada nebekasu žemės, ją tiesiog dengiu kompostu. Šitaip nepažeidžiama žemės mikroflora, ji kur kas derlingesnė, auga daug mažiau piktžolių.

Beveik viską sėju iš sėklų, retai kada perku sodinukus – dažniausiai tik tuo atveju, jei kartais pamirštu ką nors ir pasėti jau per vėlu. Sėjimo sezoną pradedu sausio pabaigoje – jau nuo Naujųjų metų nekantriai pradedu laukti to laiko.

Daugumą sėklų auginu indeliuose šiltnamyje ir tik paskiau išsodinu lauke. Taip darže daug lengviau palaikyti tvarką, tarp išsodintų daržovių lieka vienodi tarpai. Ūgtelėję sodinukai mažiau domina šliužus ir galima džiaugtis ankstyvesniu derliumi.

Mėgstamiausia daržovė, ko gera, yra pomidoras. Pavasarį sodinukų namuose suskaičiuoju apie 200. Sėju daugiau negu reikia, o kai sudygsta, būna labai gaila išmesti ir išsaugau kone visus.

Nors pomidorų veisles kasmet bandote vis naujas, kurios patenka tarp mėgstamiausių?

‘Black Beauty’ – šis pomidoras yra pats juodžiausias iš visų man žinomų pomidorų veislių. Iš išorės visas juodas, o viduje – tamsiai raudonas. Pasižymi ne tik įspūdinga spalva, bet ir išskirtinai geru skoniu.

‘Berkeley Tie Dye’ – puiki „mėsinio“ pomidoro veislė. Prinokęs yra geltonas su žaliais ir oranžiniais dryžiais. Pasižymi kiek rūgštoku skoniu, nepaprastai gardus su žiupsneliu druskos.

‘Costoluto Genovese’ – itin derlinga veislė, mezganti labai įdomios formos, vidutinio dydžio raudonus pomidorus.

‘Crushed Heart’ – dar viena labai derlinga veislė, sunokinanti širdelės formos raudonus su juodais dryžiais pomidorus. Man ši veislė patinka tuo, kad pernelyg nesuminkštėja ir nuskynus puikiai išsilaiko ilgesnį laiką.

‘White Tomesol’ – vadinamoji balta pomidorų veislė, nors iš tikrųjų vaisiai labai šviesiai gelsvi. Ji mane žavi ypač švelniu, saldžiu skoniu.

‘Brad’s Atomic Grape’ – šie nuostabūs vyšniniai pomidoriukai dėl kelių susimaišiusių spalvų atrodo tarsi surūdiję. Vaisių odelė stora, dėl to gali ilgai laikytis nuskinti.

Tas paukštis vienoje nuotraukoje ant Jūsų peties – irgi daržo gyventojas?

Tai viščiukas... Darže laikau pulką vištų. Kaip su daržovėmis, taip ir su vištomis – viena veisle neapsiribojau. Visada juokiuosi, kad mano vištos deda vaivorykštinius kiaušinius: baltus, rudus, kreminius, mėlynus, šokoladinius, rausvus... Dabar į kolekciją ieškau vištyčių, dedančių samaninės spalvos kiaušinius.

Viščiuko nuotraukoje istorija liūdna – jis vienintelis likęs gyvas iš išsiritusių viščiukų. Šiemet leidau vienai augintinei perėti kiaušinius, deja, nepasisekė: paukščiukams pradėjus ristis, višta juos užkapojo, pavyko išgelbėti tik vieną. Jis šiuo metu gyvena namuose, svetainėje turi savo kampelį. Labai džiaugiuosi, kad pavyko jį išgelbėti.

Viščiukas kuo puikiausiai sutaria su kitais namų gyventojais – vokiečių avigane Heidi, britų trumpaplauke katyte Tėja ir dviem prancūzų nulėpausiais triušiais Baziliku ir Rozmarinu. Namuose niekada neliūdna, stengiamės sukurti kuo daugiau džiaugsmo vaikams.

French Copper Maran – mano mėgstamiausia vištų veislė. Jos deda didelius, tamsiai rudus, „šokoladinius“ kiaušinius. Mėlynais kiaušiniais stebina Auracana ir Cream Legbar veislės vištos.

Baltus ir įvairių atspalvių rudus kiaušinius deda vadinamosios hibridinės, maišytų veislių vištos. Tokių veislių vištos yra pačios geriausios dedeklės: jos per metus vidutiniškai padeda apie 300–350 kiaušinių (palyginimui galima pasakyti, kad veislinės per metus padeda apie 150–200 kiaušinių).

Taip pat turiu didelį gaidį, kuris rūpinasi vištomis.

Gintarės SINKEVIČIŪTĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.