Ankstyvųjų veislių bulvės jau keliauja į krepšius

Ankstyvųjų bulvių derlius – geras

Bulvės Alvytės ir Eugenijaus Valuckų ūkyje auga 130 hektarų plote. Ne mažiau nei 90 proc. naudojama sertifikuota sėkla. Tokia, pasak A. Valuckienės, patikimesnė, iš anksto gali žinoti, kad bulvės pasižymės savo veislei būdingomis savybėmis, bus aukštesnės kokybės.

Šie metai augintojus labai nustebimo, ūkininkei jie priminė Skandinavijos šalims būdingus ciklus. „Dažnai važiuoju į šiaurės Švediją ir matau, kaip ten tik apie birželio vidurį sodina bulves, bet po penkių–septynių dienų jau kyšo daigai. Ir kasa jas anksčiau, nes atšąla gerokai greičiau nei Lietuvoje“, – pastebėjimais dalijasi žvejybą Švedijoje pamėgusi A. Valuckienė.

Kai per šiųmetes Velykas atšilo ir Vilkaviškio krašto ūkininkai jau ketino pradėti bulviasodį, susivėlino sėklos pristatymas, paskui staiga atvėso oras, pradėjo lyti ir darbai nusikėlė. „Dar nėra taip buvę, kad bulves sodintume gegužės viduryje. Įdomūs metai – vėliau sodinome, anksčiau kasame. Bulvių augimo ir brendimo ciklas kaip reikiant sutrumpėjo, bet ankstyvųjų derlius nenuvylė. Koks bus rudenį, dar neaišku, bet kol kas plotuose, kurie laistomi, antžeminė augalų dalis atrodo gražiai. Ten, kur nėra galimybės palieti, bulvės sugulė ant žemės, lapai pagelto“, – sako ūkininkė.

Ji prisimena, kad pavasarį nerimo būta ir dėl rapsų, jie ilgai neaugo, vargo, laikėsi raudonai mėlyni – matėsi, kad iš žemės nepasiima maisto, nes per šalta. O paskui staiga pradėjo augti, bręsti ir, regis, pasivijo savo laiką.

Kai besikeičiančios klimato sąlygos kasmet iškrečia netikėtumų, ūkininkaujant prekiniuose ūkiuose arba auginant daržoves individualiems poreikiams, svarbu pasirinkti tinkamas veisles. Pašnekovė primena, kad negalima tikėtis, jog bulvės prisitaikys prie vis kitokių lauko sąlygų, bet veislių, pasižyminčių skirtingomis savybėmis, įvairovė didelė. Vienos toleruoja orų permainas, kitos labai jautriai į jas reaguoja, užaugina mažai stiebų, suformuoja mažai gumbų.

Patikimos ir eksperimentinės veislės

Iš ankstyvųjų veislių pirmoji subrendo ‘Colomba‘, ji pradėta kasti nuo liepos pradžios. Valuckai ūkyje šios veislės šiemet pasodino pirmą kartą. Ji suformuoja mažiau gumbų, bet juos užaugina didesnius. Ji populiari tarp augintojų, nes nereikalauja daug dėmesio, atspari rauplėms. Gerai auga įvairiuose dirvožemiuose, bet, pasodinus sunkioje žemėje, nepavyks išvengti gumbų deformacijos. Laistant, ypač sezono pradžioje, šios veislės augalai mezga daugiau, beveik vienodo dydžio užaugančių gumbų.

Pirkėjams patinka šviesiai gelsva bulvės odelė ir graži ovalo forma, o svarbiausia – tinka tradiciniams lietuviškiems patiekalams. Vidutinėmis klimato sąlygomis ‘Colomba‘ duoda puikų derlių. Bene vienintelis trūkumas tai, kad trumpas gumbų ramybės periodas.

Nors skirtingų veislių bulvės iš pažiūros kol kas auga neblogai, A. Valuckienė nesiryžta vertinti, kurioms šie metai palankūs, o kurioms – prasti. „Pavyzdžiui, pernai pasodinome 48 tonas lietuvių pamėgtosios ‘Venetos‘, bet teko nusivilti. Matyt, ne jos metai buvo, – pasakoja augintoja. – Šiemet pasodinome perpus mažiau, kol kas auga idealiai, bet koks bus derlius, paaiškės nuimant.“

Labai gražiai laukuose auga ‘Barcelona‘, ji nenuvylė ir pernai. Ši veislė pasižymi labai gera šaknų sistema, sugebančia ir iš gilesnių dirvožemio sluoksnių pasiimti drėgmės bei maisto. Augintoja svarsto, kad ji tikriausiai ūkyje „prigis“, šių bulvių augins ir kitais metais. Tai vidutinio ankstyvumo veislė, užaugina vienodus, didelius ir vidutinio dydžio pailgai ovalius gumbus, jų luobelė ir minkštimas šviesiai geltoni.

Pasak A. Valuckienės, veislė ‘Baltic Rosse‘ taip pat iš mažiau jautrių, linkusių pakentėti nepalankiomis oro sąlygomis. „Šias bulves galiu sodinti ten, kur nėra galimybės palaistyti. Jau ne vienerius metus jas auginame ir sulaukiame optimalaus derliaus, kad ir kokie metai būtų. Be to, ši veislė išsiskiria gražiu“, – pro įgudusias augintojos akis neprasprūsta ir estetinės savybės.

‘Baltic Rosse‘ yra vidutinio ankstyvumo veislė, gumbai apvaliai ovalūs, odelė raudona, bet minkštimas geltonas. Didelis privalumas – ilgas ramybės periodas ir atsparumas rauplėms.

Dar viena raudona luobele „Valuckų ūkyje“ auginama veislė yra ‘Alouette’. Pasak pašnekovės, ji ypatinga, nes turi laukinio augalo geną ir labai atspari puviniams, o gumbai visada užauga gražios pailgai ovalios formos, lygūs, be ataugų, sekliomis akutėmis, labai gerai laikosi sandėliuojami.

„Prikišti jai nėra ko, nebent tai, kad trumpokas ramybės periodas. Po Naujųjų metų saugyklose pradeda leisti daigelius. Gerai tai, kad jie labai lengvai nusilaužia, vos prisilietus, nereikia vargti“, – pasakoja A. Valuckienė, pasidžiaugdama tuo, kad net ir pradėjusios leisti daigelius, šios veislės bulvės nesuvysta. Tiesa, augimo periodu joms reikia daugiau drėgmės.

Ši ankstyvoji veislė ypač atspari marui, rauplėms, tinkama auginti ir ekologiniuose ūkiuose.

Bandyminiuose laukeliuose jau antrus metus auginama veislė ‘Boston’. Pernykštis derlius buvo itin gausus, nors augalai nebuvo laistomi. Ūkininkė pastebėjo, kad tose vietose, kur bulvės buvo pasodintos didesniais atstumais, užaugo vidutinis kiekis, bet labai didelių gumbų. Iš kai kurių kerų pririnko ne mažiau nei 4 kg, iš kitų – po 2–3 kg bulvių. Įprastu tankumu pasodinti kerai užaugino kiek mažesnius gumbus ir menkesnį kiekį, vis tik ir šie buvo gražūs, lygios formos, vienodo dydžio, puikiai laikėsi sandėliuojami. Ir dar – labai skanūs!

Vienintelis augintojos minimas „trūkumas“ – šviesesnis minkštimas. „Žmonės kažkodėl labiau nori geltonesnių...“ – stebisi pašnekovė tokiu lietuvių pasirinkimu.

Ūkininkai planavo šiemet pasodinti apie 20 tonų ‘Boston’ veislės bulvių, bet, paaiškėjo, kad dėl kažkokių priežasčių ji nėra įtraukta į sąrašus, nors kitose Europos valstybėse ji kuo puikiausiai auginama.

„Šiemet pasodinome ir sertifikuotos ‘Boston’ sėklos, ir iš pernykščio derliaus atrinktų bulvių. Norisi pasižiūrėti, koks bus rezultatas, ar atsėlio bulvės skirsis nuo išaugintų iš sertifikuotos sėklos“, – sumanymais dalijasi eksperimentuoti mėgstanti bulvių augintoja.

Svarbiausia – derliaus kokybė

Paprastai „Valuckų ūkyje“ naudojama sertifikuota bulvių sėkla. Nors kainuoja brangiai, bet augintojai žino, kad sulauks kokybiško derliaus, bulvės pasižymės savybėmis, būdingomis konkrečiai veislei.

„Šiemet už sėklines bulves, kurias atgabeno 13 vilkikų (į kiekvieną jų telpa po 24 tonų bulvių), sumokėjome daugiau nei 300 tūkstančių eurų. Kaina išties įspūdinga, nors niekada iš anksto negali žinoti, ar užaugintas derlius atpirks tokią investiciją. Todėl kartais, norėdami pataupyti, sodiname iš pernykščio vienos ar kitos veislės derliaus atrinktų bulvių. Bet dar kitais metais naudojame jau tik sertifikuotą tos veislės sėklą. Pavyzdžiui, šiemet iš atsėlio pasodinome ‘Baltic Rosse‘ ir ‘Alouette’ bulvių, o visos kitos iš sertifikuotų sėklinių bulvių“, – paaiškina A. Valuckienė.

„Valuckų ūkyje“ auginamos bulvės sodinamos iš A kategorijai priskiriamų sėklinių bulvių. Tokiose, pasak ūkininkės, yra mažai virusų. „Elitinei kategorijai priskiriamoje sėkloje jų yra mažiau, superelitinėje – dar mažiau, o meristeminėse bulvių sėklose virusų visai nėra, – bulvininkystės subtilybes atskleidžia pašnekovė. – Bet meristeminės sėklos įsigyti nėra galimybės, o kitų sunku ir labai brangu, nėra vilties, jog komerciniam ūkiui atsipirktų. Elitinės kategorijos bulvių sėklų paprastai įsigyja sėklininkystės ūkiai, iš jų išaugina A kategorijos bulves ir parduoda tokiems ūkiams, kaip mūsiškis. Bet negaliu skųstis tokia sėkla, nesu pastebėjusi, kad derlius būtent dėl to būtų nukentėjęs. Nesvarbu, kokiai kategorijai, aukštesnei ar žemesnei, priklauso sėklinės bulvės, nuo ligų ir kenkėjų reikia saugoti visas.“

Ar pavyks sulaukti gero bulvių derliaus, daug kas priklauso nuo to, kokie metai. Jeigu kuri nors veislė vieną sezoną užaugino puikų derlių, tai dar nereiškia, kad ir kitais metais galima tikėtis tokio pat, net jeigu sėkla ir sertifikuota, tos pačios kategorijos.

Todėl versliniame ūkyje naudinga veisles diversifikuoti, auginti kelias, pasižyminčias skirtingomis charakteristikomis. Jeigu vienai metai prasti, kitoms jie gali būti palankūs ir užaugins puikų derlių, kuris kompensuos kitos trūkumą. Tokios taktikos laikomasi ir „Valuckų ūkyje“, todėl kasmet 130 ha plote pasodinama nuo 10 iki 12 skirtingų veislių, o kartais ir daugiau.

Lenkai lietuviškas bulves vertina labiau nei savas

A. Valuckienė užsimena ir tai, kad didinti veislių įvairovę skatina pirkėjai, ieškantys tokių, kurios atitiktų jų skonį ir poreikius. Be to, nemažai bulvių eksportuojama, tad ūkininkai atsižvelgia ir į užsienio šalių vartotojų poreikius. Užauginta produkcija daugiausia keliauja į Europos Sąjungos šalis – Bulgariją, Vengriją, Čekiją, šiek tiek Rumuniją, Graikiją. Daug išveža Lenkijos supirkėjai.

„Atrodyti, lenkai ir patys užaugina daug bulvių, bet supirkėjų netenkina jų kokybė, perka mūsiškes“, – tvirtina ūkio savininkė. Dalis eksportuojama ir į trečiąsias šalis, tokias kaip Ukraina, Serbija, anksčiau išvažiuodavo ir į Baltarusiją bei Rusiją.

„Užsieniečiai labai vertina mūsų bulvių kokybę. Pavyzdžiui, atvažiuoja serbai, apžiūri gumbus ir ima derėtis, sako, Lenkijoje pigesnės. Tada pasiteirauju, kodėl ten neperka, juk ir važiuoti būtų gerokai arčiau. Tada jie pripažįsta, kad mūsiškių kokybė geresnė, ir derybos baigiasi, – šypsosi augintoja. – Aukštos kokybės bulvių pigiai užauginti neišeina. Daugelis preparatų, kuriuos naudojame, yra pagaminti biologiniu pagrindu, brangūs, todėl kyla ir produkcijos kaina.“

Valuckai yra svarstę siekti ekologiško ūkio sertifikato, bet ūkininkė apgailestauja, kad pernelyg sudėtinga biurokratija, todėl šios minties kol kas atsisako. „Kitose Europos Sąjungos šalyse gerokai paprasčiau, o pas mus prie Bendrijos reikalavimų kažkodėl pridedami papildomi, lietuviški...“ – pastebi pašnekovė. Ūkininkai bulves augina ir realizuoja, laikydamiesi „Nacionalinės Kokybės Produkto“ sertifikavimo reikalavimų.

Alvytės VALUCKIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.