Ant biudžeto – geležinė spyna?

Skubi ir tikslinė parama

Skubi 540 mln. Eur parama ES žemdirbiams yra skiriama dėl išaugusių trąšų ir energijos kainų, kurios žymiai padidino žemės ūkio gamybos sąnaudas. Dėl JAV ir Irano karinio konflikto uždarius Hormuzo sąsiaurį, kai kurių azoto trąšų (pavyzdžiui, karbamido) kainos pavasarį rinkose beveik padvigubėjo. Tai reikšmingai atsiliepė žemdirbių sąnaudoms.

Europos Parlamentas pritarė, kad tokia išskirtinė parama pasiektų ūkininkus.

ES Taryba taip pat jau patvirtino reglamentą, kuriuo nustatomos tikslinės priemonės, skirtos padėti Europos ūkininkams kovoti su staigiai išaugusiomis trąšų ir kitų žaliavų kainomis, kurias sukėlė krizė Artimuosiuose Rytuose. Reglamentas leis valstybėms narėms teikti skubią ir tikslinę finansinę paramą ūkininkams, kuriuos labiausiai paveikė padidėjusios trąšų ir kitų sąnaudų kainos, iš dalies keičiant ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginių planų reglamentą ir horizontalųjį reglamentą. Priimtos priemonės apima: naują kaimo plėtros likvidumo schemą krizės paramos tikslais; galimybę valstybėms narėms anksčiau mokėti tiesiogines išmokas ūkininkams, padedant jiems valdyti trumpalaikius pinigų srautų poreikius; galimybę valstybėms narėms koreguoti savo tiesioginių išmokų asignavimus 2027 m., kad jie atitiktų nacionalinius poreikius ir prioritetus.

Naujoji likvidumo schema gali būti bendrai finansuojama iki 65 proc. iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir gali apimti nepanaudotas lėšas, kurios kitaip gali būti prarastos. Valstybės narės galės pridėti iki 200 proc. nacionalinį finansavimą. Siekiant užtikrinti greitą įgyvendinimą ir sumažinti administracinę naštą, parama gali būti mokama kaip fiksuota suma už hektarą ir įgyvendinama pagal BŽŪP strateginius planus.

Toliau kiekviena šalis turės apsispręsti dėl 200 proc. prisidėjimo iš nacionalinio biudžeto. Lietuvos žemdirbių organizacijų atstovai yra įsitikinę, kad dabar jiems būtina parama visa rekomenduojam apimtimi, ir ne kartą akcentavo, jog visuose žemės ūkio sektoriuose klostosi labai įtempta padėtis.

„Ūkininko patarėjo“ kalbinti valdžios atstovai neneigė, kad žemės ūkis susiduria su iššūkiais, tačiau ne visi sutinka, kad vienareikšmiškai tam būtų atvertas Lietuvos biudžetas.

Sankcijų grėsmė

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sakė, kad į tai turėtų sureaguoti Vyriausybė ir pateikti vienokį ar kitokį pasiūlymą – ar naudojamės tik europinėmis lėšomis, ar visgi surandame galimybę skirti papildomus apie 20 mln. Eur. „Tai jau ne Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), o Vyriausybės klausimas, ar tikrai yra tam galimybės, nes mus riboja tam tikri įsipareigojimai tai pačiai ES, kad negalime viršyti savo išlaidų. Taigi problema yra būtent dėl įsipareigojimų, o ne dėl to, kad norime ar nenorime skirti. Yra ES reikalavimai, kaip turtime elgtis su finansais, kad nesulauktume sankcijų. Bet kuriuo atveju Vyriausybė turi priimti sprendimą ir jį pateikti parlamentui, jeigu reikėtų keisti įstatymines normas“, – ŪP komentavo BFK pirmininkas.

Jis pripažino, kad ūkininkams reikia paramos ir ne veltui ES priėmė tokį sprendimą, mat dėl Hormuzo sąsiaurio krizės pakilo ir degalų, ir trąšų kainos. „Mums dar pasisekė, kad pas mus užtenka degalų, nes kitur jų trūksta ir stoja darbai. O dėl trąšų pabrangimo, tai jeigu ES duoda paramą, tai, esant galimybei, reikėtų ir mums prisidėti, bet tiek ŽŪM, tiek FM turi pateikti skaičiavimus, skaičiai viską ir pasakys“, – teigė A. Sysas.

Siūlo stebėti kaimynus

Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto (EIK) pirmininkė Jekaterina Rojaka neslėpė, kad galima būtų rasti argumentų ir už paramos skyrimą iš biudžeto, ir prieš tokį sprendimą, ir paaiškino ir vienų, ir kitų motyvų logiką: „Mes suprantame, kad pastaruoju metu ūkininkai susiduria su išskirtiniais iššūkiais dėl pakilusių trąšų kainų. Juos patiria praktiškai visi ES ūkininkai. Jeigu EK skiria paramos lėšas ir tam tikros šalys pasirinktų nepasinaudoti tokia pagalba, o kai kurios, ypač turtingesnės, skirtų paramą, tuomet automatiškai būtų iškreiptas konkurencingumas ir mūsų ūkininkai prarastų pranašumą. Todėl turėtume akylai stebėti, ką daro mūsų kaimynai. Panašiai kaip ir su akcizų politika, mes negalime kelti akcizų degalams ir visiškai nematyti, ką daro kaimynai.“

Seimo narė redakcijai pripažino, kad dabar vienareikšmiškai priimti sprendimą, jeigu tektų sąlygiškai balsuoti už ar prieš, būtų sudėtinga. Visgi ji sutiko, kad ūkininkams akivaizdžiai reikia greitos likvidumo pagalbos. Kartu pašnekovė pabrėžė, kad prisidėjimas iš valstybės biudžeto nėra nemokami pinigai, tai yra visų mokesčių mokėtojų pinigai, o tam skirti reikėtų gana reikšmingas sumas. „Norėčiau žinoti, kam konkrečiai būtų skiriama parama, ar ji būtų universali, ar teikiama labiausiai nukentėjusiems ūkiams. Manau, kad dabartinėje situacijoje pagalba būtų reikalinga, bet, kaip dažnai yra sakoma, velnias slypi detalėse. Šiuo atveju turėtume labai gerai įvertinti situaciją dėl prisidėjimo nacionalinėmis lėšomis ir ar būtinai 200 proc., ar galime mažiau“, – samprotavo J. Rojaka.

ŪP priminus, kad mūsų žemdirbiams nelengva konkuruoti su kolegomis iš pajėgesnių ES šalių dėl gaunamų vienų mažiausių tiesioginių išmokų, politikė teigė, jog tai turėtų būti pagrindinis klausimas kovojant dėl naujos finansinės perspektyvos.

„Bet kuriuo atveju su ta pagalba mes spręstume tik trumpalaikį konkurencingumo klausimą, bet abejoju, ar tai prisidėtų prie ilgalaikio konkurencingumo skatinimo ir sėkmės. Tai labiau panašu į gaisro gesinimą, tai būtina daryti, bet reikia apsispręsti, kokia kaina tai bus daroma“, – pastebėjo EIK pirmininkė.

Brangi ir neturtinga

BFK nario Algirdo Butkevičiaus manymu, Lietuva turėtų prisidėti prie minėtos paramos ūkininkams. Politikas ŪP pateikė argumentus, kodėl tai būtina daryti: „Dabar daugelis ES šalių, pavyzdžiui, Vokietija, parengusi ekonomikos reformos programą, siekiančią gal 30 puslapių, ieško ar imasi sprendimų, kaip pakelti ekonominės veiklos srityse dirbančių verslininkų darbo našumą, produktyvumą ir padidinti konkurencingumą. Tose šalyse žemės ūkio sektorius irgi yra prioritetinė sritis, jie siekia, kad vartotojams galutinės produktų kainos nedidėtų. Jeigu paramą skiria ES ir rekomenduoja valstybėms prisidėti, mums reikia ieškoti variantų, kaip padidinti pagalbą nacionaliniu lygiu.“

Seimo narys akcentavo, kad reikia galvoti ir apie galutinio produkto kainą vartotojui, ir perspėjo: jeigu Lietuva neprisidės, vėl keliausime tuo pačiu keliu ir tapsime brangiausios šalies pavyzdžiu. „Tampame brangiausia, bet neturtingiausia šalimi“, – konstatavo politikas ir pasidalino savo analizės duomenimis, kurie tik patvirtino paradoksą, kad Lietuva yra brangi ir neturtinga.

A. Butkevičius užsiminė apie Lietuvos sopulį – pajamų nelygybę, ir tai, anot jo, jau ne socialinės ekonomikos problema. „Pas mus 10 proc. namų ūkių valdo 60 proc. Lietuvos finansinio turto. Tam įtakos turėjo anksčiau vykdyta tam tikra pinigų politika, kai rinkoje padaugėjo pinigų ne iš realios ekonomikos. Giriamės, kad mūsų indėliai išaugo iki 30 mlrd. Eur, bet 10 proc. turtingiausių namų ūkių valdo apie 18 mlrd. Eur, o 90 proc. – tik 12 mlrd. Eur. Taigi ir čia yra didžiulė nelygybė. Kitas dalykas, kad tų 30 mlrd. perkamoji galia 2021 m. sausį atitiko vos 21 mlrd. Eur“, – konstatavo buvęs premjeras.

Seimo narys pridūrė, kad Lietuvoje euras tapo brangesnis nei Ispanijoje, Graikijoje ir Italijoje. Jis pasirėmė pavyzdžiu: pas mus vieno kvadratinio metro statybos kaina, palyginti su Ispanija, yra didesnė 1,5 tūkst. Eur, bet Ispanijoje objektas yra užbaigtas ir su buitine įranga.

„Jeigu Vyriausybė nepriims ryžtingų sprendimų ir nesupras, kokioje situacijoje esame, jau ateinančiais metais turėsime arba daugiau skolintis, arba EK pasakys „stop“ paramai. Ši problema, aišku, susidarė ne dėl dabar besikeičiančių vyriausybių sprendimų, nors ir jie iš dalies įpylė žibalo į ugnį. Tai prasidėjo praktiškai nuo 2021 m., kai valdė konservatoriai, kurie padidino finansinius įsipareigojimus, o juos dengė infliacinėmis pajamomis. 2022 m. metinė infliacija sudarė beveik 22 proc., bet maisto produktų ir paslaugų sektoriuje infliacija pasiekė net 30 proc. Valdantieji pasidengė įsipareigojimus, infliacija sumažėjo, o tvarių pajamų ilgalaikėms išlaidos padengti nebeliko“, – analizavo A. Butkevičius.

Koks valstybės požiūris?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. liepos 17 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.