Ant karklo šakelių – sutūpė rožiniai „kačiukai“

„Kokiais dažais dažote?“

Šį pavasario gražuolį sodyboje Ažuožeriuose, Anykščių rajone, augina Danguolė Ramoškienė. Kaip tik dabar ant jo šakelių pučiasi švelnučiai, rožiniai, daug džiaugsmo teikiantys kamuoliukai. Nieko nuostabaus, kad moteris vis išgirsta tą patį klausimą: „Kokiais dažais dažote?“

„Tokį karklą prieš kelerius metus pamačiau internete ir nusprendžiau pasodinti sodyboje, – pasakoja Danguolė. – Šis pavasaris jam jau trečias. Nors vasarą nėra itin dekoratyvus, atlieka labiau foninio augalo funkciją, šiuo metu jis nuostabus! Rožinė „kačiukų“ spalva dar mielesnė, kai norisi ne tik baltos, geltonos ar violetinės.“

Kol augalas jaunas, Danguolė leidžia jam plėstis, negeni šakelių, tad karklas auga krūmo formos. „Dar nesinori daug karpyti, kad nenunyktų, laukiu, kada gerai į žemę įleis šaknis. Tik šį pavasarį pirmąkart keletą šakelių nukirpau ir pamerkiau vazoje, bandysiu sudaiginti“, – planais dalijasi pašnekovė.

Žinodama, kad karklai dažniau auga drėgnesnėse vietose ar prie vandens telkinių, ji saviškiam panašios vietos ir ieškojo. Sodybos žemė gana derlinga, todėl sodindama jos papildomai nepraturtino, o vėliau nepylė ir trąšų. „Pats augalas parodo, gerai jam ar kažko trūksta. Maniškis auga sveikas ir gražus, „kačiukų“ spalva intensyvi. Žinau, kad ne visiems taip pasiseka, bet, manau, kad, viena vertus, spalvos ryškumą gali lemti skirtingos rūšys, kita vertus, įtakos gali turėti drėgmės stygius. Jeigu augalui kažko trūksta, jis ne iki galo atskleidžia savo savybes“, – svarsto Danguolė.

Karklas ‘Laibapurkis‘ sodyboje auga prie tvoros, netoli į kiemą vedančio keliuko. Iš vienos pusės auga aukšta ir plati tuja, iš kitos pusės jauną augalą apšviečia rytinė saulė. Kol kas abu augalai vienas kitam netrukdo, bet ilgainiui gali tekti kruopščiai pagenėti.

Eugenijus Popovas, medelyno „Vitaflora“ savininkas

„Renkantis karklą ‘Laibapurkį‘ (Salix Gracilistyla) ar kitą spalvotais pūkuotais žiedeliais išsiskiriantį karklą, reikia nepamiršti, kad šie augalai nuostabūs išsilaiko gana trumpą laiką. „Kačiukams“ nubyrėjus, jie tampa įprastais žaliais želdynų augalais. Be to, švelnieji pumpurėliai, kurių taip nekantriai pavasarį laukiame, intensyvią spalvą išlaiko tik pradžioje, didėdami ir bręsdami, jie blykšta, kol tampa sidabriškai pilki.

Kaip žilvičiai ar gluosniai, karklai gana intensyviai auga, tad juos galima drąsiai genėti. Net iki žemės nukirpus šakas, jie atželtų ir iš naujo atkurtų buvusią formą. Tokį smarkų genėjimą galima daryti, kai augalas miega, žiemos pabaigoje. Po šios procedūros nauji ūgliukai augs aktyviau. Plonesnes šakeles įprasta genėti „kačiukams“ nužydėjus ir vėliau dar kartą vasaros metu. Jei stipriai apgebėsite vėlų rudenį, ar žiemos metu, deja, neturėsite progos pasidžiaugti pūkuotais žiedais.

Medelynuose galima rasti į stiebą skiepytų karklų, jie auga ne krūmo, bet medelio forma. Šiuo atveju poskiepis tik storėja, o auga antžeminė dalis, t. y. šakos. Tokie karklai labai dekoratyvūs, deja, išgyvena trumpiau, keliolika metų. Genint reikia atidžiai atkreipti dėmesį į vainiką, kad šakos su laiku neišlaužtų stiebo.

Su krūmo forma augančiais karklais daug paprasčiau. Kasmet apgenint, nesunkiai suvaldomas augalo augimas. Šakelių galiukus padailinti galima ir vasarą, išgaunant dekoratyvesnę formą.

Geriausiai karklai auga drėgnoje pralaidžioje dirvoje, gali augti ir šalia vandens telkinio, jie puikiai tinka pakrantės želdinių kompozicijoms.

Karklai yra gana atsparūs šalčiui, bet dekoratyviniai, formuojantys spalvotus, taip pat ir rožinius „kačiukus“, po didesnių šalčių gali ir iššalti. Klaipėdos krašte, kur klimatas švelnesnis, problemų neturėtų kilti, bet Rytų Lietuvoje klimatas jiems mažiau palankus. Nors atlaiko maždaug –30 °C temperatūrą, geriau paieškoti užuovėjos, kad sausas ir šaltas žiemos vėjas nenušaldytų šakelių galiukų ar nenušaldytų augalo iki pat žemės. Greičiausiai net ir iki žemės nušalęs karklas pavasarį atžels, bet tais metais „kačiukais“ jau nebepradžiugins.

Negenimas karklas ‘Laibapurkis‘ užauga apie 3 m aukščio ir tiek pat pločio, bet genint smarkiau, galima formuoti iki metro siekiantį augalą. Todėl juos galima drąsiai sodinti ir želdynuose. Be to, gluosniniai augalai turi įdomią savybę – jų sultyse yra salicilo rūgšties, kuri gerina greta augančių augalų prigijimą. Net iš jos yra ruošiamas specialus tirpalas, kuriame mirkomi daigai, kad geriau įsišaknytų. Suprantama, prie pat karklo kitų augalų nereikėtų sodinti, bet išlaikant šiokį tokį atstumą kompozicijas galima kurti.

Dažnai sodybų savininkai teiraujasi, ar karklai plinta šaknų atžalomis, nes baiminasi, kad bus sunku suvaldyti intensyviai besiplečiantį augalą. Noriu visus nuraminti – jie neplinta šaknų atžalomis, sodinti sodyboje tikrai saugu.

Dauginti galima atlankomis, prilenkiant šakelę prie žemės, arba vegetatyviniu būdu. Į vandenį įmerktos šakelės taip pat per kelias savaites išleidžia šakneles, tai daryti skatina ta pati salicilo rūgštis. Be to, greitai prigyja ir tiesiog į žemę apie 20 cm įsmeigtos šakelės (dar 20 cm ilgio stiebelį reikia palikti virš žemės). Tai galima daryti jau dabar, anksti pavasarį, arba vasarą. Gluosniniams augalams iš tiesų tinka posakis, kad ir lazda gali sužaliuoti.“

Danguolės RAMOŠKIENĖS ir medelyno „„Vitaflora“ nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.