Ant nosies – žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos tęsinys

Kas būtent planuojama ir kas keisis bei kodėl norima skubinti pertvarką, išvakarėse domėjosi Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK).

Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė paaiškino, kad dėl antrojo pertvarkos etapo (per pirmąjį etapą žemės politikos formavimo vėliava bei Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) iš Žemės ūkio ministerijos perėjo AM) buvo sudaryta darbo grupė. Į ją įtraukas platus ratas asmenų iš kitų institucijų bei socialinių partnerių, tarp jų ir žemdirbių organizacijų atstovai. Taigi išgirstos visos nuomonės, pagal galimybę teisėkūros iniciatyvoje į jas atsižvelgta.

Sprendžiant iš prie nuotolinio posėdžio prisijungusių žemdirbių atstovų aktyvumo, panašu, kad ši pertvarka palyginti su kitais karštais klausimais dabar jiems kelia mažiausią galvos skausmą. Tačiau Seimo komiteto nariai į AM parengtą pertvarkos planą žvelgė itin kritiškai.

KRK pirmininko Viktoro Pranckiečio pastebėjimu, nukrypta į detales, o reikšmingų žemės politikos posūkių – nėra. Pasak jo, tokie kritiniai posūkiai galėtų būti politinis sprendimas dėl valstybinės žemės pardavimo. Arba pripažinimas, kad sodininkų bendrijų užimami plotai jau nėra žemės ūkio paskirties žemė, todėl sklypų savininkai mokesčius turėtų mokėti kaip urbanizuotose teritorijose.

Dabartiniai prioritetai kiti

Valstybinės žemės naudojimo ateities ir kiti reikšmingi žemės politikos klausimai, kaip paaiškino viceministrė, bus paskesnė užduotis.

Šiandieninė užduotis yra padaryti viską, kad nuo ateinančių 2024-ųjų sausio, kaip  jau yra nusprendęs Seimas, teisė disponuoti valstybine žeme patikėjimo turi būtų perleista savivaldybėms – miestams ir miesteliams. Kad būtų įgyvendinta ši nuostata, reikia dar daug nuveikti. Metų viduryje turi būti pertvarkyta NŽT struktūra, perskirstytos tarnybos funkcijos bei personalas. Turi būti parengti įgyvendinamieji teisės aktai.

AM parengė įstatymų pakeitimų ir papildymų projektus (iš viso 17) ir dabar tikisi sklandaus jų priėmimo. Pasak viceministrės M. Juodvalkės, įstatymų nuostatų pakeitimais ketinama spręsti septynių sričių problemas. Tai ne tik patikėjimo teisės turinio išplėtimas patikėtiniams (savivaldybėms).

Daugiau įgaliojimų kontrolę atliekantiems pareigūnams

Siūlomi teisės aktų pakeitimai aptaria ir žemės naudojimo valstybinę priežiūrą. Pareigūnams ketinama suteikti daugiau įgaliojimų. Kaip antai: teisę teikti privalomuosius nurodymus dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo, netrukdomai patekti į tikrinamas teritorijas bei vykdyti reidus. Tai reiškia teisę be išankstinio įspėjimo rinkti duomenis apie žemės naudojimą ir galimus žemės naudojimo pažeidimus. Tokia teisė labiausiai reikalinga esant konfliktams dėl servitutų.

Seimo nariai dėl tokių siūlomų nuostatų kiek nustebo, nes palyginti neseniai buvo dėl diskutuojama dėl didesnių įgaliojimų suteikimo pareigūnams ir tos minties buvo atsisakyta. Kai kurių KRK narių įsitikinimu, privačių žemių savininkai jau dabar yra pernelyg kontroliuojami.

Valstybinės žemės nuoma ir kiti klausimai

AM parengtame valstybinės žemės pertvarkos pakete detalizuojama ir valstybinės žemės nuoma. Numatoma galimybė išsinuomoti valstybinės žemės sklypus, suformuotus prie statinių, kurių paskirtis neatitinka žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir/ar naudojimo būdo. Būtų nuomojami valstybinės žemės sklypai ir prie apleistų statinių, nustatant terminą statiniams sutvarkyti.

Projektuose aptariamas ir atlyginimas už galimybę statyti ir/ar rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje. Atlyginimas keliautų į valstybės ir savivaldybių biudžetus lygiomis dalimis (išimtis siūloma atsinaujinančių išteklių energijos projektams bei projektams, susijusiems su viešojo intereso tenkinimu). Savivaldybės savo ruožtu galėtų atleisti subjektus nuo atlyginimo dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą.

Taip pat siūlomi įstatymų nuostatų pakeitimai apimama servitutų nustatymo, žemės statinių paėmimo visuomenės poreikiams, piliečių nuosavybės teisių atkūrimo klausimus.

Kiek žemės ūkio naudmenų miesteliuose – dar neaišku

Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, esanti miestų ir miestelių ribose, patikėjimo teise atiteks vietos valdžiai. Tačiau šiandien dar nėra aiškios nei dalies miestelių administracinės ribos, nei kiek šiose ribose yra valstybinės žemės ūkio paskirties žemės.

„Daug parengiamųjų darbų turim padaryti. Identifikuoti, kur suformuota valstybinė žemė. Darbas daromas su Registrų centru“, – apie šiuo metu vykstančius darbus sakė aplinkos viceministrė. Dėl žemės ūkio paskirties žemės likimo abejojantiems KRK nariams ji pastebėjo, kad ji kartu su visa kita patikėjimo teise valdoma žeme bus perduota savivaldybėms. Kaip ji bus naudojama – tai bus savivaldybių kompetencijos dalykas.

Preliminarūs duomenys apie valstybinę žemę, kurie dar tikrinami RC

ŪP portalo informacija

123rf ir ŪP nuotr.