Javapjūtę stabdo nepalankūs orai

Išvargino ilgas lietingas laikotarpis

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologijos stočių bei Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, ilgas lietingas laikotarpis buvo užfiksuotas Zarasų, Anykščių, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kaišiadorių, Šalčininkų ir Trakų r. savivaldybių teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse.

Stichiniu meteorologiniu reiškiniu vadinamas laikotarpis, kai 60 dienų kritulių kiekis yra 2,8 karto arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

Anykščių r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas Antanas Girskus „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad rajone lietingas laikotarpis užsitęsė tikrai ilgai, pasiekė stichinį meteorologinį reiškinį. Į skyrių dėl vienokios ar kitokios pasėlių patirtos žalos iki rugpjūčio 8 d. kreipėsi 20 žemdirbių. Visiškai dėl ilgalaikio lietaus sunaikinta 400 ha javų.

„Manau, kad besikreipiančiųjų dar daugės, kaip ir sunaikintų pasėlių plotų. Ūkininkams dabar tikrai ne didžiausias rūpestis suskaičiuoti nuostolius, jiems svarbiausia bandyti kažkiek javų nukulti, kur tik įmanoma į laukus įvažiuoti ir neužklimpti. Gaudoma kiekviena giedrumos valanda. Bet sąlygos javapjūtei – labai nepalankios. Kas dieną beveik visame rajone vis palyja, tarytum to lietaus dar būtų maža. Dėl tų pačių priežasčių javapjūtė apskritai prasidėjo vėliau negu įprastai. Dėl drėgmės užsitęsė augalų vegetacijos laikotarpis. Jei ankstesniais metais kai kurie javai jau būdavo nukulti, tai dabar dar nėra pribrendę“, – sakė žemės ūkio specialistas.

Anykščių r., ŪP pašnekovo pastebėjimu, javai užaugino gerą derlių. Tačiau per ilgas drėgmės periodas sumaišė visas kortas. Todėl jau dabar aišku, kad dalis derliaus tikrai liks laukuose. Be to, A. Girskaus teigimu, nuo tokio ilgo lietingo laikotarpio nukentės javų kokybė, iš karto „kertanti“ per finansus. Pernai skirtumas tarp ekstra ir žemesnės klasės grūdų siekė apie 40–50 Eur/t, ūkininkai dėl to prarado 200–400 Eur/ha. Šiemet situacija gali dar labiau finansiškai pablogėti.

„Nepamirškime ir dažnai neįskaičiuojamo dirvų išklampojimo. Tokias dirvas paruošti žieminių kultūrų sėjai prireikia daug pastangų. Ūkininkai, kurie naudoja aukštesnes technologijas, sėja tiesiogiai, susiduria su sunkiai įveikiamais iššūkiais. Kaip tiesiogiai pasėti posėlį į išmaurotus laukus? O įsipareigojimai niekur nedingsta, grandinės negalima nutraukti“, – redakcijai teigė pašnekovas.

Ne vienus metus žemės ūkio specialistu dirbantis A. Girskus pasakojo, kad vargiai prisimena panašią situaciją. Šaltas pavasaris ir stiprios bei ilgai trukusios šalnos nušaldė sodus ir uogynus. Sunkumų kilo ir gyvulių augintojams, ypač laikantiems melžiamų karvių bandas, dėl nepalankių orų įtakos pieno kokybei ir pašarų gamybai. Galiausiai smūgio sulaukė ir augalininkystės atstovai. Nukentėjo visos žemės ūkio šakos, nors visų patirtų nuostolių mastas dar neaiškus.

Drėgni buvę 2017-ieji, ypač per derliaus nuėmimą, bet tokio ilgo lietingo laikotarpio, žemės ūkio specialisto teigimu, tais metais nepasitaikė.

Kaišiadorių r. savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo pavaduotojas Laimonas Ivaškevičius informavo, kad į skyrių kreipėsi keturi ūkininkai, kurie prašė įvertinti nuo ilgalaikio lietaus nukentėjusių pasėlių būklę. „Aplankėme tuos ūkius, apžiūrėjome žirnių, kviečių laukus. Vėliau vyksime į gyvulininkystės ūkį, kuriame apsemtos pievos. Javapjūtė rajone po truputį vyksta, jei tik orai leidžia. Bet pas mus ir pastarosiomis dienomis lietaus netrūksta. Nelengvi tie metai visos Lietuvos žemdirbiams“, – ŪP sakė L. Ivaškevičius.

Kliuvo ir krušos

Nors Šiaulių r., kurio dalis ribojasi su ekstremaliąją situaciją dėl ilgalaikio lietaus paskelbusiu Akmenės r., situacija yra kiek geresnė, pasak Šiaulių r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Mindaugo Gedvilos, jau aišku, kad ūkininkai ir šiame rajone patyrė nuostolių.

„Nuo praėjusio penktadienio per Lietuvos ūkininkų sąjungos Šiaulių skyrių rinkome informaciją, susijusią su žemdirbių galimai patirtais pasėlių praradimais. Ūkininkai duomenis pateikė patys, mes apibendrintą informaciją perdavėme Žemės ūkio ministerijai. Komisija lankėsi pas bulvių augintoją Meškuičiuose. Problemų yra, bet katastrofiška situacijos nevadinčiau“, – pažymėjo Žemės ūkio skyriaus vedėjas.

M. Gedvila sakė bendravęs su ne vienu ūkininku iš skirtingų rajono vietovių. Nusiskundimai panašūs: dalis pasėlių suguldyta, žemė šlapia, kombainai daro gilias provėžas, klimpsta. Javapjūtė, ir taip prasidėjusi gerokai vėliau negu pernai, vyksta su pertraukomis, lėtai.

Lyg ūkininkams būtų mažai išbandymų lietumi, Šiaulių r. praėjusios savaitės pabaigoje gavo nemenką krušos porciją. Labiausiai nuo jos nukentėjo rapsai, kurių ankštaros buvo paprasčiausiai iškultos. Bet ir javapjūtės darbai stojo iki geresnių orų.   

Pernai javapjūtė prasidėjo labai anksti

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jūratė Ramanauskienė redakcijai sakė, kad pernai šalyje javapjūtė prasidėjo labai anksti – kai kuriose vietovėse kombainai į laukus išvažiavo jau birželio pabaigoje. Įprasta javapjūtės pradžia – liepos vidurys. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras fiksuoja savo tyrimų laukuose auginamų javų derliaus nuėmimo pradžią. Per pastarąjį dešimtmetį ankstyviausiai javapjūtė šiuose laukuose startavo 2021 m. – liepos 12–14 d., o vėliausiai – 2017 m., kai javai pradėti kulti tik rugpjūčio 4–7 d. „Šiemet yra visiškai kitaip, nors metų kažkokiais išskirtiniais ir nevadinčiau. Problema tik ta, kad sparčiau atlikti javapjūtės darbus trukdo nepalankios meteorologinės sąlygos. Jau reiktų ir rapsus sėti, o javai dar nenuimti“, – pažymėjo J. Ramanauskienė.

Kita vertus, pasak mokslininkės, neturėtume pamiršti apie klimato pokyčius. Keičiasi sezonų orų sąlygos. Pavasaris dažniausiai vėluoja, ilgėja ir rudens laikotarpis, o su juo – ir šiltasis periodas. Dėl tokių pokyčių gali keistis ir sėjos laikai. Pavyzdžiui, žiemkenčių sėją galima ir pavėlinti, žieminius kviečius pasėti kad ir spalio viduryje – mėnesiu vėliau, negu įprastai, ir tikrai nieko baisaus, J. Ramanauskienės tvirtinimu, neatsitiks. Be to, vėlesnės sėjos naudingesnės tiek dėl ligų, tiek ir dėl kenkėjų. „Bet šiuo metu ūkininkams, be abejonės, didžiausias rūpestis, kaip javus nusikulti“, – pažymėjo ŪP pašnekovė.

Laimono IVAŠKEVIČIAUS ir autorės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.