Nuo spalio pabaigos matomas skelbimas apie Kėdainių r. parduodamą augalininkystės ūkį, kurio bendras dirbamas plotas yra per 600 ha (200 ha – nuosava žemė). Nurodoma, kad žemė gerai konsoliduota, derlinga, tinkama įvairioms žemės ūkio kultūroms. Kartu siūlomas gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir visa technika, reikalinga ūkininkavimui. Be to, akcentuojama, kad ūkis yra pelningas. Sprendžiant iš tokios informacijos, ūkio norima atsisakyti ne dėl finansinių sunkumų. Ūkio atstovas „Ūkininko patarėjui“ tokias prielaidas patvirtino, teigdamas, kad ūkis parduodamas, nes keičiasi veiklos kryptis. „Ten viskas yra gerai, viskas veikia, situacija žemės ūkyje neturi įtakos, šioje srityje veikia sezoniškumas, kasmet visko būna – kainos tai kyla, tai leidžiasi“, – nedaugžodžiaudamas priežastį nurodė pašnekovas.
Parduodamas ir 400 ha augalininkystės ūkis Zarasų r. Informuojama, kad ūkis siūlomas su visais įrenginiais, technika, pastatais reikiamai veiklai plėtoti. Priduriama, kad yra dideli, lygūs sklypų masyvai.
Lapkritį atnaujinta informacija apie parduodamą 370 ha augalininkystės ūkį Jonavos r. su visa grūdininkystei reikiama infrastruktūra ir technika. Pabrėžiama, kad ūkio bazė pritaikyta visam grūdinių kultūrų auginimo ciklui – nuo sėjos iki sandėliavimo ir realizacijos. Nepaisant ūkio savininkų sprendimo parduoti ūkį, laukai nepalikti pliki, rudenį apsėti žieminėmis kultūromis.
Jau kelerius metus ieškoma pirkėjo grūdininkystės ūkiui derlingame Pasvalio krašte. Parduodami ir pastatai, technika, kuri pritaikyta minimaliai žemdirbystei. Akcentuojama, kad ūkis turi greta esančio javų augintojų kooperatyvo pajų, kurie irgi parduodami.
Tai yra tik keletas pavyzdžių. Socialiniuose tinkluose galima rasti dar daugiau informacijos apie parduodamą žemės ūkio techniką, o tai leidžia daryti prielaidas, kad galbūt ūkiai patiria finansinių sunkumų.
Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mantas Župerka ŪP teigė nežinantis, kokie konkrečiai ūkiai parduodami, tačiau pastebėjo, jog iš pašnekesių, matomos informacijos susidaro įspūdis, kad tokia tendencija yra jaučiama. „Socialiniuose tinkluose matyti, kad galbūt daugiau išpardavinėjama žemės ūkio technika, tokiu atveju galima manyti, jog yra likviduojami ūkiai. Tai pastebi ir kolegos“, – aiškino ūkininkas.
Tikėtina, kad po daug kam sudėtingo sezono byra smulkiųjų ar net vidutinių grūdininkų gretos. M. Župerka sutiko, kad žmonių apsisprendimui atsisakyti ūkininkavimo įtakos turi situacija rinkoje – kai pieno gamintojai ilgai kentėjo dėl mažų pieno supirkimo kainų, pradėjo užsidaryti pieno ūkiai, o kai krito grūdų kainos – išbandymų metas atėjo grūdininkams. Aišku, ūkių, technikos išpardavimo priežastys gali būti įvairios – vieni galbūt dėl amžiaus traukiasi į užtarnautą poilsį ir jiems nėra kam perleisti ūkių, bet išsipardavimų gali būti ir dėl to, kad mažėja patrauklumas ūkininkauti, o kai ką gali būti prispaudusios finansinės problemos.
„Didžiausia bėda, kad grūdai yra pigūs, o trąšų, technikos ir kt. kainos yra aukštame lygyje. Finansinė situacija tikrai įtempta, todėl nenuostabu, kad atsirado skelbimų apie parduodamus augalininkystės ūkius“, – teigė ŪP pašnekovas. Kartu jis pastebėjo, kad kėdainiškiai neturėtų skųstis derliumi, bet jeigu kas grūdus parduoti vežė tiesiai iš laukų, džiovinimo ir valymo kaštai „suvalgė“ pajamas ir pelną. „O jeigu kitur dar ir derlius buvo prastas, tai tikrai bus ūkių, kuriems šie metai bus minusiniai. Dar prasčiau tiems, kuriuos galbūt ir ankstesniais metais lydėjo nesėkmės“, – apgailestavo KRŪS pirmininkas.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Martynas Puidokas neslėpė girdintis apie tai, kad yra parduodami ūkiai, tačiau nesiėmė detaliau vertinti, ar tai auganti tendencija. „Statistikos apie uždaromus ir išparduodamus ūkius neturime, galėčiau pasidalyti tik nuogirdomis, kad to pasitaiko. Pardavimų priežastys, matyt, įvairios – nuo įprastų, kai ūkių atsisakoma dėl amžiaus, iki skaudesnių atvejų, kai ištinka bankrotai“, – aiškino Kelmės krašto ūkininkas.
Svarstydamas apie tai, kokio dydžio ūkiams dabar gali būti sunkiausia, M. Puidokas pastebėjo, jog čia gali pasitaikyti paradoksų. „Gali atrodyti, kad sunkiau mažesniems, bet kitą kartą ir didelis ūkis gali būti milžinas su molinėmis kojomis. Jeigu daugiau investuota, nesuvaldytos rizikos, toks ūkis gali „nukristi“ greičiau nei koks mažiukas“, – samprotavo LŪS vicepirmininkas.
Parduodančiųjų ūkius gali būti vis daugiau. O perkančiųjų? „Aišku, kad nūnai perkant ūkį reikėtų labai vertinti, skaičiuoti ir įbandyti nuspėti, kas bus po 5–10 metų. Bet kokiu atveju, ūkio pirkimas yra investicija, kuri turi nešti grąžą. Todėl tas, kuris perka, skaičiuoja, ar ji atsipirks, kada atsipirks ir t. t. Manau, kad tie, kurie investuoja į žemės ūkį, yra atsargūs. Jeigu mes prieš 10–15 m. į priekį žvelgėme optimistiškai, tikėjomės, kad bus pagerėjimas, kainos kils, tai dabar esame daug atsargesni“, – savo mintimis dalijosi M. Puidokas.
Ar pats ūkininkas pirktų šalia siūlomą ūkį? „Kaip ir minėjau, reikėtų labai pasverti visas aplinkybes, kainą ir pan., bet galbūt ir ryžčiausi. Lengva pasakyti, kad ūkininkai gali pakeisti ūkininkavimo kryptį, atsitraukti. Lengviau būtų pakeisti samdomą darbą, bet ūkininkaujant nepasimėtysi. Yra giminės, šeimos tradicijos, o jeigu žiūrint ne taip jausmingai, į ūkį daug ir nuosekliai investuota. Norisi tai tęsti viliantis, kad investicijos atsipirks. Jeigu jau pasiryžau savo gyvenimą susieti su žemės ūkiu, gal ir svarstyčiau apie investicijas į plėtrą. Tad atsakymas būtų labiau „taip“, nei „ne“, – atviravo ŪP pašnekovas.
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.