Antašavos bažnyčios varpas sugrįžo į varpinę

Kupiškio rajone po žeme gulėjusį varpą savo lauke atrado vietos ūkininkas Laurynas Družas.

Varpas priklauso Antašavos Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčiai. Jos klebonas Rimantas Gudelis pasakojo, kad varpas išlietas 1908 metais, tada ir užkeltas į varpinę. Prasidėjus karui, vietos žmonės jį nukabino ir paslėpė po žeme, kad nebūtų išlietas ir metalas panaudotas ginklų gamybai.

„Kada tiksliai paslėpė, yra labai daug legendų: vieni sako, kad per Pirmąjį pasaulinį karą, kiti sako, kad Antrojo pasaulinio karo metu, Stalino laikais“, – pasakojo dvasininkas.

Anot kunigo, ilgainiui pasimiršo tiksli vieta, kur varpas užkastas.

„Tačiau džiugu, kad varpas po ilgos kelionės, po 83 metų, grįžta į Antašavos bažnyčios varpinę“, – džiaugėsi R. Gudelis.

Vyko paruošiamieji darbai, kad varpas sėkmingai sugrįžtų į varpinę šalia Marijos vardu pavadinto varpo. Kadangi rastame varpe nebuvo šerdies, ji buvo gaminama Lenkijoje, toje pačioje liejykloje, kur buvo pagamintas šis varpas.

„Meistrų Lietuvoje nėra, todėl teko ieškoti Lenkijoje. Tačiau jie sutiko tik tokiu atveju, kad sąmata siektų 10 tūkst. eurų. Meistrai su žymiausia varpų atnaujinimo įmone „Szydlak“ iš Lenkijos pradėjo varpo įkėlimo į varpinę darbus. Dar bus sutvarkyti ir kiti Antašavos bažnyčios varpai. Norime, kad varpai skambėtų automatiškai kelis kartus per dieną“, – didžiavosi atliktu darbu kunigas ir sakė laukiąs varpų skambesio.

Medinė Antašavos bažnyčia pastatyta 1862 metais, 1870 metais iškilo mūrinė varpinė, 1905 metais pristatyta zakristija. Bažnyčia netradicinių formų – stogo kampuose stiebiasi du masyvūs bokštai, stačiakampio plano (20 × 10 m), vienanavė. Šventoriuje yra mūrinė varpinė, senos kapinės.

Varpas pagamintas Lenkijoje, Vengruvo mieste. Jis pagamintas iš vario ir bronzos lydinio, sveria kiek daugiau nei pusę tonos.

Autorė Raimonda MIKUČIONYTĖ / JP.lt

Živilės VEČIORKUTĖS nuotr. / JP.lt