Pralenkė laiką

Turėjo užsidegimo

Šiemet 9-erių metų gyvavimo sukaktį jau paminėjusį javų augintojų kooperatyvą „Panevėžio aruodas“ galima būtų vadinti verslo startuoliu: ūkininkai drąsiai ėmėsi inovacijos – kanapių produktų – CBD aliejų – gamybos. Visgi tai yra tik dalis kooperatyvo veiklos, o pagrindas, kaip ir visų kitų Lietuvos grūdininkų kooperatyvų, yra prekyba grūdais, trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis.

Daugiau nei 30 ūkininkų, kurių bendras dirbamų žemių plotas sudaro apie 13,5 tūkst. ha, vienijantis kooperatyvas orientuojasi į inovatyvumą. Nors ūkininkų laukuose daugiausia auga tradicinės kultūros, visgi investuoti jie nusprendė ne į jų perdirbimą.

„Iš tikrųjų turėjome drąsos ir užsidegimo inovacijai. Visoje Europoje kanapės buvo ant „bangos“ ir mes pradėjome gilintis į pluoštines kanapes, iš kurių galima labai daug ką pagaminti ir plačiai pritaikyti, juolab kad tarp kooperatyvo narių buvo vienas kanapių augintojas, kuris jau turėjo auginimo patirties. Taip ir išsirutuliojome iki tokios gamybos“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo kooperatyvo valdybos pirmininkas Donatas Tumas.

Ūkininkas neslėpė, kad buvo tikėtasi lengviau įšokti į netradicinės gamybos traukinį, tačiau paaiškėjo, jog pluoštinių kanapių srityje nėra taip lengva. „Bent 2 metus laukėme, kol priims atitinkamą įstatymą, kad galėtume imtis gamybos“, – pridūrė D. Tumas. Jis apgailestavo, kad Lietuvoje žodis „kanapė“ iškart asocijuojamas su blogiu, bet reikia skirti, jog kooperatyvas gamina patikrintą ir sveikatai naudingą produktą. „Gal čia reikėtų daugiau šviečiamosios veiklos, kad šių produktų nelydėtų toks neigiamas šleifas ir būtų įvertinta jų plati nauda“, – svarstė ūkininkas.

Apstu kontrolės

Kooperatyvo „Panevėžio aruodas“ direktorius Mindaugas Lazdauskas redakcijai patvirtino, kad aukštos pridėtinės vertės kanapių produktų gamyba yra po didinamuoju stiklu – Lietuvoje reguliacinė aplinka yra labai griežta, o kontroliuojančiosios įstaigos viena po kitos varsto mūsų duris. „Dar nieko nepagaminus, jau sulauki daug dėmesio“, – pastebėjo kooperatyvo vadovas.

Kooperatyvas yra įrengęs aukštos klasės laboratoriją, kur dirba kvalifikuoti specialistai – panevėžiečiai. „Be tokių kompetentingų žmonių ūkininkai, matyt, ir nebūtų rizikavę investuoti į šią sritį. Ir atlyginimai kooperatyve yra labai konkurencingi regione, nes gaminame aukštos vertės produktus“, – aiškino M. Lazdauskas.

Derlius yra perdirbamas taikant inovatyvią ekstrahavimo technologiją, o išgaunami augalų ekstraktai gali būti naudojami įvairiose pramonės srityse. Gautą produktą panevėžiečiai eksportuoja į tas šalis, kur jis yra žinomas ir palankiai vertinamas – Čekiją, Vokietiją, Nyderlandus, rinkų bandoma ieškoti ir tolėliau – Japonijoje, JAV ir kitur.

„Projekto pradžioje buvo galvota, kad inovatyvi ekstrahavimo technologija bus taikoma tik pluoštinių kanapių perdirbimui, bet kol į šią kultūra dar kreivokai žiūrima, plečiame augalų spektrą – ekstrahuojame ramunėles, čiobrelius, raudonėlius, česnakus ir kt. Jeigu kam reikia tokios paslaugos, galime išgryninti prieskonines ar aromatines žoleles ir sukoncentruoti jų veikliąsias medžiagas – pagaminti aktyviausių augalo dalių ekstraktą, kuris toliau gali būti naudojamas maisto ar kosmetikos pramonėje“, – aiškino ŪP pašnekovas.

Rūpi eksperimentai

Kooperatyvo narys Julius Martinonis jau kone dešimtmetį augina pluoštines kanapes ir ieško vis naujų jų realizavimo būdų. Į užsienio rinkas pardavinėjo sėklas, lapus, sėklinę medžiagą, dabar dalį derliaus tiekia kooperatyvui ir rengiasi ūkyje perdirbti kanapių pluoštą.

Nors J. Martinonio profesija yra inžinierius, jis – ūkininkas eksperimentatorius. Jam neįdomu sėti rapsus ar kviečius, jis orientuojasi į nestandartines kultūras: augino kalendras, petražoles, raudonėlius, bazilikus, kmynus ir kt. O pagrindinė kultūra jo laukuose – pluoštinė kanapė.

„Taip į šią sritį įsitraukiau, kad vienais metais kone visą dirbamų laukų plotą buvau jomis apsėjęs“, – šypsojosi ūkininkas. Anot jo, kai šilta ir drėgna, pluoštinės kanapės gerai auga. Augintojas tik nuogąstauja, kad pasėliai neišgultų. Taip buvo pirmą kartą per auginimo praktiką nutikę pernai. Pluoštinių kanapių derlių paprastai pradeda doroti rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje, ir priklausomai nuo orų, gali užtrukti iki lapkričio.

Kooperacijos privalumai

Tarp kooperatyvo narių kanapių augintojų nėra daug, tik vienas kitas, o kiti sėja kviečius, rapsus, miežius, augina kukurūzus, ankštines kultūras. „Panevėžio aruodas“ vienija ir mažesnius, ir vidutinius, ir stambius ūkininkus – visų grupių atstovai yra valdyboje, todėl randami visų lūkesčius atitinkantys sprendimai.

„Kooperatyvas turi agronomą, kuris sudarinėja sėjomainos planus, rekomenduoja pačias pažangiausias auginimo technologijas, atliepiančias ūkių poreikius, konsultuoja dėl sėklų, tręšimo normų ir t. t. Kita ir turbūt didžiausia kooperatyvo vertė – pirkimo ir pardavimo galios turėjimas. Kooperatyvas leidžia sutelkti didesnius produkcijos kiekius ir gauti geresnę kainą, be to, palankesnėmis kainomis pirkti trąšas, augalų apsaugos priemones ir kt. Ne mažiau svarbūs ir socialiniai dalykai – ūkininkai bendrauja, dalijasi patirtimi ir panašiai“, – privalumus vardijo M. Lazdauskas.

Kooperatyvo vadovas svarstė, kad ūkininkai galėtų auginti bet kokias kultūras, svarbiausia, kad jos būtų paklausios. Tradicinių kultūrų kainos labai priklauso nuo svyravimų biržose, todėl ūkininkai dairosi ir į nišines kultūras, kurios gali būti perspektyvios ateityje. Tik svarbu, kad valdžia ir institucijos nekurtų nereikalingų suvaržymų ir netrukdytų dirbti.

„Matant, kad pasaulyje laisvėja požiūris į pluoštines kanapes, vis labiau suprantama, kad iš jų gaunami sveiki aukštos pridėtinės vertės produktai, galima sakyti, jog kooperatyvo investicija pamatuota gal net labiau į ateitį. Kai atsiras laisvesni reguliaciniai reikalavimai, mes jau būsime padarę namų darbus ir galėsime stipriau startuoti tam tikrose rinkose, nes jau būsime išmokę dirbti“, – samprotavo kooperatyvo direktorius.

Kviečius pakeis mėtos?

Kooperatyvo „Panevėžio aruodas“ ir Donato TUMO nuotraukos

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugpjūčio 12 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.