Apie ką šiemet pasakos Kalėdų eglutė?

Rūta VAITKEVIČIŪTĖ

Trumpiausiai metų dienai nuo seno suteikiama ypatinga reikšmė, ji traktuojama kaip atskaitos taškas, nauja pradžia to, kas baigiasi. Amžiną gyvybiškumą simbolizuojančiais visžaliais augalais sakralias erdves ir namus puošė senovės egiptiečiai, romėnai, druidai, vikingai, pagoniškosios Europos gyventojai. Pirmaisiais krikščionybės šimtmečiais prislopinta tradicija naują kvėpavimą įgavo stiprėjant protestantizmui. Nenuostabu, kad po pasaulį Kalėdų eglutės ilgainiui paplito iš protestantiškų kraštų, o dėl pirmosios miesto eglės vardo varžosi kaimyninės Ryga ir Talinas.

Krikščioniškoji Lietuva labai vėlavo, o tradicija mus pasiekė per mūsų šalyje įsikūrusią carinės Rusijos administraciją. Jos rūpesčiu eglutėmis puoštos rusiškų mokyklų salės. Pirmą kartą apie matytą eglutę užsimena poetas Antanas Baranauskas po apsilankymo Vainute 1853 m., o tarpukariu ji jau puošė beveik visus namus ir miestus.

Regis, žinome viską, ko reikia papuošti šventinį medelį, tačiau, atėjus laikui, sukam galvą, ką naujo, ypatingo sugalvoti. Tikimės, profesionalaus floristo mintys pasufleruos puikių idėjų.

Daug dirbate su garsiais kitų šalių floristais, studentais. Tikriausiai Jums papuošti eglutę vienas juokas?

Iš pradžių panašiai galvojau, bet dažnai tai, kas atrodo labai paprasta, vėliau tampa galvosūkiu. Visada intuityviai jaučiau, kad ne šiaip, ne atsitiktinai kabinami žaisliukai, bet reikėjo laiko, kol suvokiau, kad vis dėlto egzistuoja tam tikros taisyklės, leidžiančios sukurti idealų vaizdą.

Pirmiausia turime prisiminti, kad eglutės puošimas yra Kalėdų istorijos pasakojimas, spektaklis apie įvykius Betliejuje. Iš ten ateina ir pagrindiniai personažai: vaisingumą, motinystę, tęstinumą simbolizuojantis visžalis medis (šis simbolis kur kas senesnis nei krikščionybė), ant jo kabinami asiliukai, avinėliai, kupranugariai. Eglė puošiama šiaurietiškose šalyse, todėl ant jos yra elnių, bet pagrindiniai personažai susiję su bibliniu pasakojimu.

Varpeliai simbolizuoja stebuklo atsitikimo momentą, o Dangaus angelai triūbija šią žinią, piemenėliai ateina pasižiūrėti įvykio. Atkeliauja Trys Karaliai (arba Išminčiai), todėl ant eglutės atsiranda karūnos ir dryžuotus saldainius primenančios lazdos. Čia pat ir jų dovanas (auksą, mirą, smilkalus) simbolizuojančių detalių: paauksuoti žaisliukai, cinamonas, gvazdikėliai, žaislinės dovanų dėžutės, raudoni obuoliai. Medelio viršūnėje viską vainikuoją kelrodė žvaigždė.

Štai ir Kalėdų eglutės siužetas. Nėra nieko atsitiktinio, kiekviena detalė turi savo reikšmę, istoriją.

Snaigės, varvekliai, kankorėžiai yra kontekstualūs žaislai, saviti kiekvienam regionui. Šie būdingi šiaurietiškiems regionams, pietuose dominuoja paukščių, jūros gyventojų motyvai. Lotynų Amerika taip pat katalikiškas kraštas, bet ten nei snaigių, nei varveklių ant eglutės nepamatysite.

Ar biblinis pasakojimas yra vienintelis tinkantis dekoruojant eglutę?

Tikrai ne, vienas gražiausių yra Spragtuko siužetas. Jis taip pat turi savo istoriją. Kai ant eglutės ėmė rastis įvairiaformių sausainių, obuolių, apelsinų, saldainių, kilo poreikis gėrybes saugoti nuo pelių. Kas geriau tai padarys, jei ne kareivėlis, tad greta jo pakabinama ir konfeti patrankų, šautuvėlių, napoleoniškų kepurių.

Dabar madingi rytietiški motyvai: spalvos, vaizdiniai, medžiagos (šilkas, atausti ornamentai). Todėl tarp spygliuotų šakelių gali atsirasti fazanas ar povo plunksnų spalvas atkartojantis žaisliukų derinys.

Pažvelgę į kalėdinius žaisliukus, galime gana tiksliai spėti, kokiomis aktualijomis pulsavo vienas ar kitas dešimtmetis. Kai Sovietinėje Rusijoje buvo uždrausta religija, eglutė tapo naujametine, o Tris Karalius pakeitė Senelis Šaltis, atsirado įvairių žaisliukių: slidės, pingvinai, lėktuvai, tankai, raketos, traukiniai, kosmonautai, vietoje angelų matome sekundes iki dvyliktos valandos skaičiuojantį laikrodį, o viršūnėje sužimba raudona žvaigždė. Žaislai pasakoja ir laikmečio istoriją, eglutė tampa propagandos erdve.

Įvairiausių modelių automobilių, traukinukų, gaisrininkų, šokėjų, klounų, vaikų, skirtingų veislių šunelių galima pamatyti ir Vakarų Europos šalyse. Itin daug Kalėdų istorijų yra sukūrusi Vokietijos stiklinių žaisliukų pramonė.

Tačiau visai nesvarbu, kokių žaisliukų šiemet ar kitąmet pasiūlys gamintojai, kiekvienas galime sukurti asmeninį pasakojimą, unikalią istoriją šeimai, tereikia šiek tiek pafantazuoti, prisiminti, kas mums šiuo metu svarbu, ką mėgstame, ką norėtume pasakyti kitiems. Šiuo nuostabiu laikotarpiu gali atgimti perskaitytos pasakos siužetas, įsimintinos kelionės prisiminimas ar svarbus įvykis šeimoje. Tereikia parinkti žaisliukus, kurie tai papasakotų.

Lietuviškoje kaimo pirkioje matome šiek tiek kitokį vaizdą – žaisliukai gaminti iš šiaudų, popieriaus.

Stikliniai žaisliukai labai brangūs, be to, jų buvo galima nusipirkti tik didesniame mieste, tad žmonės rinkosi tai, kas prieinama, po ranka. Kaime nagingi žmonės žaisliukus gamino iš meldų, nendrių, šiaudų. Šios medžiagos labai patvarios. Toks dekoras leidžia išlaikyti artimesnį ryšį su Bažnyčia (katalikiška), kur puošiama ne eglutė, bet atkuriamas prakartėlės siužetas, ir būtent iš šiaudų, šieno.

Ant kaimiškos eglutės kabėjo ir obuolių, riešutų, sausainių, – tai, kas galėjo pradžiuginti vaikus, ką, atėjus laikui, jie galėtų smagiai suvalgyti.

Kai jau turime idėją ir išsirinkome žaisliukus, kaip juos pakabinti, kad ne tik įgyvendintume savo sumanymą, bet ir eglutė atrodytų gražiai?

Jei norisi lempučių girliandos, pradėkite nuo jos. Nereikia daryti voratinklio, išvedžiokite ant šakelių, atkartodami medžio architektūrą. Jei lemputės bus giliau, arčiau kamieno, uždegtos tikrai švytės, o laidas liks nematomas net priėjus arčiau. Tik nerekomenduoju naudoti įvairiaspalvių, geriau pasirinkti skleidžiančias šiltą auksinę arba šaltą sidabrinę šviesą, atsižvelgiant į pasirinktą dekoro spalvos koncepciją. Taip išvengsite chaoso.

Kalbant apie žaisliukus, nepamirškite, kad reikės ne tik siužetinių, figūrinių, bet ir apvalių. Jie bus tarsi masuotė, toniniai, todėl rinkitės vienos spalvos. Jei nusprendėte, kad eglutė bus auksinė, naudokite auksinius. Prekybos centrai pasiūlo pakuočių, kuriose sukomplektuoti blizgūs, pusiau blizgūs ir matiniai burbulai. Atskirai rasite skirtingų dydžių. Kodėl jų reikia? Nes didžiausi kabinami ant apatinių šakų, aukščiau – mažesni, o ties viršūne – patys mažiausi. Šią taisyklę tikriausiai žino visi, bet gal ne visi pagalvoja apie dėliojimą šachmatų principu. Jo derėtų laikytis kabinant burbulus tiek giliai, tiek arčiau šakų krašto.

Neatsitiktinai vienoje pakuotėje atsiduria skirtingo blizgumo bumbulai. Blizgius kabinkite arčiausiai kamieno. Jų paviršius atspindės šviesą ir matysis iš toli. Vietos arčiau žiūrovo ieškokite pusiau blizgiems, o arčiausiai kabinkite matinius, kad gerai matytųsi. Šį principą išlaikykite iki pat medelio viršūnės. Taip atsiras kelios faktūros ir eglutė taps įdomesnė.

Tikriausiai kalėdinių žaisliukų dėžėje turite ornamentuotų, išpjaustytų, įdubusiu šonu burbulų. Jiems taip pat reikia vietos kuriamame spektaklyje, tad kabinkite ten, kur gerai matysis. Nepamirškite ir figūrinių, taigi blizgius burbulus kabinkite kuo giliau, kad liktų vietos gražiesiems žaisliukams.

Burbulus atskirsime lengvai, bet kaip žinoti, kokie žaisliukai yra siužetiniai, o kokie figūriniai?

Kankorėžis, snaigė – tai figūriniai žaislai, o grybas dėl baltos ir raudonos spalvos jau gali derėti prie siužeto, nes šis spalvų derinys naudojamas ir Kalėdų Senelio ar Spragtuko figūrėlėms – štai jau ir kuriasi siužetas.

Jei turite daug žaislų, neskubėkite sukabinti visų, atsirinkite pagal temą. Kompoziciją papildykite sausainiais, blizgiais saldainiais, masei užpildyti panaudokite natūralių kankorėžių. Puošiant namų eglutę, yra daugiau laisvės, ant jos gali atsirasti dovanotas, paveldėtas, kažkur pirktas ar iš kelionės parsivežtas žaislas.

Man gražu, kai žaisliukai pakabinti ant vielos arba kaspino. Viela labai praktiška, nes nekrinta į akis, todėl žaisliuką į reikiamą vietą galima nuleisti iš aukščiau.

Puošiant eglutę namuose, galima laisvai kurti siužetus, bet yra dalykų, kurių M. Gvildys rekomenduoja nedaryti:

• Nesistenkite sukabinti visų žaislų, eglutė – ne vitrina.
• Nenaudokite skirtingų spalvų girliandos. Atsižvelgdami į žaisliukų koloritą, rinkitės šiltą arba šaltą šviesą skleidžiančias lemputes. Marga girlianda tinka tik itin spalvingai eglutei.
• Jeigu eglutės tonui pasirinkote auksinius burbulus, prie jų derinkite šiltą geltoną girliandą, o prie sidabrinių burbulų – šaltas baltas lemputes.
• Blizgias girliandas, lietučius, vatos gabalėlius geriau pakeiskite saldainiais, sausainiais – bus smagu, kai vienas kitas jų atsidurs lėkštutėje prie puodelio arbatos.
• Jeigu puošite kėnį, atminkite, kad jis nėra toks transparantiškas kaip eglutė, jis statiškas, griežtesnės struktūros, primena lentynėles. Pilkšva spygliukų spalva suteikia šaltą toną – pagalvokite, ar jis tiks turimiems žaisliukams.
• Kai kuriose šeimose po eglute dedama dovanų. Jos gali tapti ir dekoro siužeto dalimi, be to, pridengia indą, į kurį įstatytas medelis.
• Jeigu eglutė namus puoš ilgai, netiks natūralūs obuoliai ar apelsinai, nes pradurtose vietose vaisiai pus, skraidys muselės.
• Jeigu interjeras sukurtas laikantis vientiso stiliaus, eglutės dekorą galima derinti prie jo, tai erdvei suteiks išbaigtumo įspūdį. Tačiau Kalėdų eglutė gali būti ir šeimos viešnia, apsilankanti tik kartą per metus, dominuojanti namų aplinkoje.
• Svarbiausia – pagalvokite, kada geriau puošti eglutę: likus kelioms savaitėms iki Kalėdų ar Kūčių dieną. Šis procesas visiems suteikia daug džiaugsmo, sukuria Kalėdų nuotaiką. Per ilgą laiką ir nuotaika, ir eglutė išsikvepia.

Anastasijos Gvildienės nuotraukos