Apie kardelius, cukinijas, bulves ir tulpes: specialistai atsako į klausimus

„Mano jauną kriaušytę užpuolė liga. Kokia ir ką dabar daryti?“

Jūsų kriaušę užpuolė kriaušių rūdys, sukėlėjas – kriaušinė gleivėtrūdė (Gymnosporangium sabinae (Dicks.) Wint.). Tai labai populiari kriaušių liga, kuri labiausiai išplinta vasaros viduryje ir pabaigoje. Viršutinėje lapo pusėje atsiranda apskritų arba ovalių geltonai oranžinių ar raudonų dėmių. Apatinėje – ryškiai oranžinių spenelių – ecidiosporų – telkinių. Jomis vasaros pabaigoje apsikrečia ir kazokiniai kadagiai. Pažeistose šakutėse sukėlėjai peržiemoja, o pavasarį susidariusias sporas vėjas perneša ant kriaušių ir obelų lapų, jaunų ūglių, kartais ir vaisių. Smarkiai pažeisti lapai anksti nukrinta, vaismedžiai nusilpsta, blogiau peržiemoja, prastėja vaisių kokybė. Stipriai pakenktos kriaušės dažniausiai kitais metais nedera. Kriaušių rūdys pastaruoju metu tikrai labai išplito. Jos lapus apkrečia, kai vidutinė paros temperatūra būna ne žemesnė kaip 8 °C ir drėgna, ypač po lietaus. Liga labai išplinta ten, kur daug senų, aukštų, sutankėjusių vaismedžių. Augalai tarpininkai neturi augti arčiau kaip 300 m atstumu nuo sodo.

Norint išvengti rūdžių, nepatartina auginti kazokinių kadagių soduose ar netoli jų. Ligų pradus ant kazokinių kadagių galima sunaikinti purškiant vario grupės preparatais. Nuo kriaušių rūdžių medelius fungicidais purkškite kritiniais ligos atvejais, po žydėjimo. Fungicidai nuo rauplių kartu apsaugo ir nuo kitų dėmėtligių.

Alma Valiuškaitė

„Nusipirkome sodybą ir šiemet pirmą kartą auginu kardelius. Kada juos iškasti, ar būtina tą daryti ir kaip išlaikyti per žiemą?“

Kardeliai – daugiamečiai, mūsų klimato sąlygomis lauke nežiemojantys gumbasvogūniniai augalai, todėl juos reikėtų iškasti ir laikyti namuose. Po žydėjimo reikia palaukti 3–4 savaites, kol augalas pasiruošia, prikaupia maisto medžiagų, o lapai apmiršta, praranda sodrumą. Tuomet jau galima kasti, ne per arti, nes taip sužalosite gumbasvogūnius. Iškastus lengvai kelkite ir nupurtykite žemes. Geriau kasti nelietingu oru.

Tuomet reikia trumpinti viršutinę dalį, geriausia iki 5 cm ilgio, ir dėti į lengvą, vėjo prapučiamą dėžutę. Jos viduje reikėtų patiesti popierių.

Dėžutes laikykite vėdinamoje vietoje ir neškite į patalpą, kur temperatūra turėtų būti iki 30 ^oC šilumos. Svarbu užtikrinti oro cirkuliaciją ir laikyti 2–3 savaites.

Po 2–3 savaičių seni gumbasvogūniai lengvai atsiskirs nuo jaunų, o nereikalingos šaknys tiesiog nukris. Tada dar kartą patrumpinkite viršutinę dalį.

Žiemą kardeliai laikomi sausose dėžutėse, ne storiau kaip dviem sluoksniais. Oro temperatūra – 4–6 ^oC ir 60–70 proc. santykinė oro drėgmė. Gumbapumpuriai laikomi 2–3 ^oC žemesnėje temperatūroje, drėgnesnėje patalpoje. Temperatūra patalpoje gali keistis ne daugiau kaip 10 ^oC, kitaip gumbasvogūniai per anksti sudygsta. Labai sunku juos išlaikyti gyvenamosiose patalpose arba daugiaaukščių namų rūsiuose, kur temperatūra žiemą būna aukštoka.

Gitana Štukėnienė

„Mano orchidėja falenopsis jau trejus metus neišleidžia žiedynstiebio, nors lapai gražūs, šaknys pilkšvai žalios, tik jų vazonėlyje labai daug. Gal ją persodinti?“

Gali būti kelios priežastys, dėl kurių falenopsis nežydi. Gal trūksta šviesos? Bet jeigu lapai vešlūs, turbūt pertręštas azoto trąšomis. Visuomet reikia atkreipti dėmesį į trąšų sudėtį – azotas skatina lapų augimą, o fosforas – žiedų formavimąsi. Todėl nežydinčias derėtų patręšti daugiau fosforo turinčiomis trąšomis. O persodinti orchidėjas reikia, kai substratas (pušų žievė) suyra, supuola.

Teresė Jokšienė

„Dabar labai dera avietės. Ar po derėjimo jas reikia išgenėti ir kaip? Būčiau dėkinga už priminimą“.

Remontantinių aviečių stiebus galima nupjauti rudenį arba labai anksti pavasarį, kovo mėnesį, kai jau sniegas nutirpęs, bet dirvoje dar laikosi pašalas. Palikti žiemoti remontantinių aviečių stiebai sulaiko sniegą, augalai geriau peržiemoja. Auginant mažesnį plotelį reikia sekatoriumi (patogiausia ilgakočiu) nukarpyti iki pat žemės paviršiaus. Nupjautus stiebus tuoj pat išnešti iš avietyno ir sudeginti. Pavasarį, prasidėjus vegetacijai ir atžėlus ūgliams, viename išilginiame metre paliekama po 10–12 stiebų.

Rokas Amšiejus

„Užderėjo cukinijų ar moliūgų, kurių forma kaip kriaušės. 30 cm ilgio daržovės – baltai gelsvos ir gana nemažos. Ar jos valgomos, ar tik dėl grožio?“

Tai tikriausiai muskusiniai (kvapieji) moliūgai (Cucurbita moschata) ‘Butternut‘ (Herkules F1).

Vaisiai kriaušės formos, išskirtinio saldaus skonio, kvapūs, iki 1,5 kg svorio, minkštimas geltonas, mažai sėklų. Turi gana daug karoteno, todėl nepakeičiami akių ligų profilaktikai ir gydymui. Šalina cholesterolį, gerina žarnyno veiklą. Kriaušės formos gali būti ir patisonai.

Greitai valgyti skirtiems moliūgams geriau neleisti perraugti, vaisius skinti, kol dar jauna odelė, nors šis patarimas jau greičiausiai pavėluotas. Ilgiau laikyti ir dekorui geriau skinkite jau biologinę brandą pasiekusius vaisius: kai su nagu braukiant per odelės viršų nelieka rėžio, o jei lieka pažeidimas – valgykite kuo greičiau.

Nijolė Maročkienė

„Kasmet nusiperku tulpių svogūnėlių, paveikslėliai ant pakuočių labai gražūs, o tulpės pražysta visai kitokios. Tik man taip nesiseka ar ir kitiems? Būtų įdomu sulaukti pardavėjų komentaro“.

Tulpių svogūnėlius gauname iš užsienio firmų jau supakuotus. Kartais paveikslėlis ant pakuotės ir joje esančių tulpių žiedų atspalviai neatitinka. Atspalvis gali kisti dėl dirvožemio savybių ir tręšimo. Žiedo spalvų ir formų neatitikimų pasitaiko ir dėl darbuotojų klaidų.

Rita Venckienė

„Pirkau bulvių ir labai nusivyliau. Kas trečios ketvirtos bulvės viduriukai su pailga skyle. Kas tai? Ir kaip žinoti apie tokią jų problemą prieš perkant? Be to, bulvės labai traškios, pjaustai ir tiesiog skyla. Gal pertręštos?“

Panašu į bulvių gumbų tuščiaviduriškumą ir gumbų sausvidurę.

Gumbų tuščiaviduriškumas. Tai neparazitinio pobūdžio liga, kai audiniai aplink tuštumą niekada nepūva. Apžiūrinėjant nepjaustytą bulvę tuščiaviduriškumas nepastebimas. Tik perpjauto gumbo vidurys kartais būna tuščias, gumbo audiniai ties tuštuma parudę, sukamštėję. Tuštuma atsiranda ne iš karto. Iš pradžių gumbo viduryje būna nedidelė parudusio minkštimo zona. Gumbui augant ruduose audiniuose atsiranda tuštuma, kuri didėja, įgaudama įvairią formą. Gumbo tuščiaviduriškumą sukelia įvairūs bulvių augimo metu atsiradę sutrikimai: sausrų kaitaliojimasis su lietumi, per gausus tręšimas azoto trąšomis, per didelis atstumas tarp augalų. Dažniausia tuščiaviduriškumo priežastis – netolygus gumbų augimas esant per didelei dirvožemio drėgmei ir per dideliam azoto trąšų kiekiui. Išoriniai gumbo audiniai auga sparčiau nei vidiniai, todėl atsiranda įplyšimai, kurie vėliau gumbo viduje sudaro didesnes ar mažesnes tuščias ertmes. Stambiagumbės veislės linkusios išauginti daugiau tuščiavidurių bulvių.

Tręšimas tiesiogiai lemia ne tik bulvių atsparumą ligoms, bet ir maistines savybes. Jei bulvės auginimo metu pertręšiamos azotu, jos mažiau atsparios ligoms, prasčiau išsilaiko sandėliuose. Prastėja ir jų skonis.

Gumbų sausvidurė. Kai bulvės auga organinių medžiagų gausiose dirvose šiltu ir drėgnu oru, sutrinka tolygus gumbų augimas ir apytakos procesai, suyra krakmolo grūdeliai, žūsta ląstelės ir atsiranda sausų tuščių ertmių. Be to, apvaliuose gumbuose ši ertmė yra pailgos arba žvaigždės formos, o pailguose – apvali arba ovali. Jei šios ertmės susisiekia su gumbo išore, dažnai į jos vidų patenka puvinius sukeliantys mikroorganizmai ir bulvė supūva iš vidaus. Sausvidurė pakenkia tiek maistinėms, tiek prekinėms bulvių savybėms. Kad bulvės nenukentėtų nuo sausvidurės, reikia saikingai tręšti, nepadauginti azoto. Maisto medžiagų gausiose trąšiose dirvose bulvės sodinamos tankiau.

Kaip tokias bulves atpažinti pagal išorę, patarimų nėra. Galbūt vertėtų iš pradžių įsigyti nedaug bulvių, o jei bus geros, pirkti ir daugiau.

Elena Survilienė