Columbus +17,2 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 10 Kov 2025
Columbus +17,2 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 10 Kov 2025

Apie Kovo 11-ąją, signatarų anekdotus ir Dainuojančią revoliuciją

2025/03/10


„Mano artimiausio rato žmonių aplinkoje vyravo tokia paprasta kaip du centai nuostata – svarbiausia yra paskelbti apie nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimą. O po to, kaip Dievas duos. Gal pavyks, o gal visus internuos, kaip Lenkijoje „Solidarumo“ vadus po W. Jaruzelskio perversmo, o gal išveš į Sibirą ar tiesiog nušaus. Svarbu padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad Lietuva pabandytų tapti ne tik laisva, bet ir demokratiška valstybė“, – 1990-ųjų kovo nuotaikas prisimena Nepriklausomybės Akto signataras, žurnalistas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Rimvydas Valatka.

Aukščiausioje Taryboje (AT) R. Valatka sako atsidūręs atsitiktinai – nekėlė savo kandidatūros ir net negalvojo apie tokią galimybę, tuo metu dirbo savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyr. redaktoriaus pavaduotoju. Tačiau 1990-ųjų sausį į redakciją atvyko būrys palangiškių ir paklausė, ar R. Valatka nesutiktų tapti Sąjūdžio kandidatu Palangoje – mieste, kuriame jis baigė vidurinę mokyklą – ir keliose Klaipėdos apylinkėse. Būsimasis signataras apsisprendė greitai.

Rimvydas Valatka buvo išrinktas į LR Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, kurio deputatai 1990 m. kovo 11-ąją balsavo dėl Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto priėmimo: 124 balsavo už, šeši susilaikė. Aukščiausioji Taryba dvejus metus vykdė Lietuvos aukščiausiosios valdžios funkcijas.

Juokavo apie Signatarų giraitę 2030-aisiais

Signataras teigia, kad dirbant AT netrūko įvairiausių nutikimų ir kuriozų, netgi anekdotų, kuriuos jis kartu su kitais jaunais kolegomis kurdavo ilgų posėdžių metu – šie kartais trukdavo nuo ryto iki vidurnakčio. „Tikrai nekūrėme herojiško epo, juolab apie save. Daug šaipėmės – ir iš kolegų, ir iš savęs, ir iš situacijos, kurioje atsidūrė Lietuva po Kovo 11-osios – imperija sustabdyti nebegali, o Lietuva dar negali galutinai išsiveržti iš maskolių gniaužto“, – tuometinę padėtį atsimena R. Valatka.

„Prisimenu vieną bendrai prie vyno anuomet sukurtą anekdotą: 2030-ieji, Lietuva švenčia Kovo 11-osios penkiasdešimtmetį. Visi signatarai numirę. Signatarų biustų giraitėje paskutinis gyvas signataras Gintaras Ramonas kažką nerišliai pasakoja skautams, kaip mes neprigulmybę tvėrėm. Šioje vietoje anekdotas nutrūkdavo, nes imdavom kaip pasiutę žvengti – ypač juokingai mums atrodė ta signatarų biustų giraitė“, – pasakoja profesorius. Deja, G. Ramonas mirė vienas pirmųjų, 1995-aisiais, būdamas vos 33-ejų.

Nepaisant tuomet tvyrojusios nežinomybės dėl ateities, R. Valatka pasakoja nejautęs jokio nerimo. „Negraužiu pernelyg savęs dėl to, kas nuo manęs nepriklauso. Tegu priešas graužiasi. O šiuo atveju ruskiai tikrai turėjo dėl ko graužtis labiau. Bet nei aš, nei artimo rato AT deputatai apie ateitį nesvaičiojo. Apskritai tokiais atvejais apie ateitį gali galvoti tik kvailiai ir savimylos politikos narcizai, kurie kiekviename žingsnyje apsidairo, kaip jie čia atrodo, ar gerai pasakė, ar tai pateks į istoriją“, – tikina jis.

Valatka
Rimvydas Valatka. Jono Petronio nuotr.

Svarbiausia, kad būtų ne tik laisva, bet ir demokratinė valstybė

Dirbdamas Aukščiausioje Taryboje R. Valatka nesuko galvos apie tai, kokia bus ateities Lietuva – svarbiausia buvo, kad ji būtų ne tik laisva, bet ir demokratinė valstybė. Signataras buvo įsitikinęs, kad Lietuvai bus labai sunku sukurti laisvą, vakarietišką ekonomiką, kad ji labai ilgai bus skurdi valstybė, tačiau, nepaisant to, žmonės visą laiką išliks patriotiški.

„Kaip matote, žiauriai suklydau. Ekonomiką mes labai greitai pastatėme nuo galvos ant kojų. Tą įrodo ir faktas, kad Lietuva jau lenkia – pagal algas ir pragyvenimo lygį – tokias šalis kaip Portugalija, Slovakija, Vengrija, jau nekalbant apie buvusią Jugoslaviją, Rumuniją ir Bulgariją, o štai daugybė žmonių vis dar zyzia, jaučia narkotinę priklausomybę kolchozams ir rusiškiems fabrikams bei tuščioms parduotuvėms“, – pažymi pašnekovas.

Signataras neslepia, jog Kovo 11-oji jam yra svarbesnė už dukrų gimtadienius. „Ne todėl, kad nemylėčiau dukrų. Myliu ir švenčiu. Bet be Kovo 11-osios – Lietuvos gimtadienio – mano dukrų gimtadieniai būtų nykūs, gal net kraupūs. Kaip buvo mano kartos jaunystėje. Kovo 11-oji man yra viskas, kas telpa žodyje „Laisvė“, – atskleidžia VDU profesorius.

vingio parkas
 1990 m. balandžio 7 d. Vingio parkas. Romualdo Požerskio nuotr.

Postūmiu tapo perestroika

Politikos mokslų daktaras, VDU Regionistikos katedros docentas Rytis Bulota pabrėžia, jog reikšmingu postūmiu, padėjusiu Lietuvai atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos, tapo perestroika: reformos, kurias inicijavo Michailas Gorbačiovas, tapęs SSRS generaliniu sekretoriumi 1985 m. kovo 11-ąją – ironiškas sutapimas. Iki reformų, režimo gniaužtai buvo gerokai griežtesni, tokie visuomeniniai judėjimai kaip Sąjūdis nebuvo leidžiami. Žinoma, Lietuvoje patriotinės, antisovietinės nuotaikos buvo juntamos dar iki perestroikos, pavyzdžiui, krepšinio, futbolo varžybose.

„Iki tol, net jei visi lietuviai būtų išėję į gatves, vien to nebūtų užtekę pasikeitimams. „Solidarumo“ judėjimas Lenkijoje turėjo 10 milijonų narių ir jį rėmė didžioji dalis visuomenės, tačiau generolas W. Jaruzelskis įvedė nepaprastąją padėtį ir viskas buvo sustabdyta“, – primena VDU docentas.

Mokslininkas pastebi, kad prie Lietuvos išsilaisvinimo prisidėjo ne tik Sąjūdis, bet ir kiti visuomeniniai, pogrindiniai judėjimai, kultūrinė, muzikinė veikla. Muzika sovietmečiu buvo griežtai reguliuojama, cenzūruojama, terminai „roko muzika“ ar „roko grupė“ net nebuvo naudojami – vietoje to, buvo sakoma „vokalinis instrumentinis ansamblis“. Iki perestroikos rokas buvo labai griežtai laikomas pogrindyje – net viena populiariausių Rusijos roko grupių „Akvarium“, susikūrusi 1972-aisiais, savo pirmą oficialią plokštelę išleido tik 1987-aisiais. 

„Buvo toks sąrašas grupių, kurios „nerekomenduojamos tarybiniam klausytojui“ dėl to, kad jų kūryboje neva yra kažkas žalingo. Pavyzdžiui, „The Clash“ įrašyta kaip draudžiama grupė, nes ji atlieka pankroką – tai pakankamai ironiška, nes šio žanro grupės buvo gana kairiosios, iš tikrųjų net stipriai kairiosios, bet žiūrint iš sovietų valdžios pusės jos atrodė žalingos“, – pažymi doc. dr. R. Bulota.

Bulota
Rytis Bulota. Jono Petronio nuotr.

Muzika kaip laidininkas: Roko maršai ir Dainuojanti revoliucija

Baltijos šalyse muzika atliko itin reikšmingą vaidmenį siekiant nepriklausomybės – laikotarpis tarp 1987 ir 1991 metų vadinamas Dainuojančia revoliucija, ypač dėl mitinguose dainuotų įvairių patriotinių dainų, naujos muzikos, atspindėjusios to meto politines nuotaikas, ir „draustų“ žanrų, tokių kaip rokas, kurie tapo pasipriešinimo sovietiniam režimui forma. Lietuvoje prie nepriklausomybės idėjos skleidimo ženkliai prisidėjo „Anties“ lyderio Algirdo Kaušpėdo inicijuoti „Roko maršo“ festivaliai.

„Muzika buvo savotiškas laidininkas. Pirmasis „Roko maršas“ 1987 m. dar buvo apolitiškas, tačiau jau vien tai, kad ant scenos muzikantai dainavo savo pačių sukurtas dainas, kurių iš anksto netvirtino jokie cenzoriai, buvo laisvės proveržis. O 1988-aisiais muzikantai jau važiavo po Lietuvą kartu su Sąjūdžio iniciatyvine grupe, nuo scenos kalbėjo jos narys Arvydas Juozaitis, visi kartu giedodavo Tautišką giesmę, buvo naudojami anksčiau drausti lietuviški simboliai“, – paaiškina doc. dr. Rytis Bulota, savo daktaro disertacijoje tyrinėjęs Sąjūdžio formavimąsi ir sėkmės aplinkybes.

VDU docentas taip pat yra ir alternatyvaus roko grupės „Mountainside“ narys, muzikuojantis nuo pat Atgimimo laikotarpio. Būdamas šešiolikos, jis su draugais įkūrė grupę „Pionieriaus garbės žodis“, kuri dalyvavo viename pirmųjų Lietuvos pogrindžio muzikos festivalių „Purvinoji žiema“ 1988-aisiais.

Aktą pasirašyti skubėta neatsitiktinai

Aptardamas Kovo 11-osios Aktą, doc. dr. R. Bulota atkreipia dėmesį, jog jį pasirašyti skubėta neatsitiktinai. Kovo 10-ąją išrinkus AT deputatus, jie gavo žinią iš išeivijos diplomatų, kad reikia skubiai naudotis proga, nes kovo 12–15 d. buvo numatytas Sovietų Sąjungos liaudies deputatų suvažiavimas.

„Buvo aišku, kad tame suvažiavime M. Gorbačiovas bus išrinktas pirmuoju Sovietų Sąjungos prezidentu. Prezidentas turėtų teisę įvesti tiesioginį valdymą atskirose sovietų respublikose, būtų įvestos SSRS konstitucijos pataisos, kurios būtų padariusios išstojimą žymiai sudėtingesnį“, – istorines aplinkybes primena pašnekovas.

Politologas sako, jog iš to meto visuomenės galima pasisemti laisvės troškimo, pareigingumo, vieningumo. Tačiau, jo manymu, ir šiandieniniai lietuviai šių bruožų nestokoja, tik kartais juos sunkiau pastebėti.

„Daug informacijos, kurią mes gauname, yra pakankamai iškreipta – dėl socialinių tinklų burbulų ir panašiai. Aš negalvoju, kad Lietuvoje nėra patriotizmo. Tačiau iš Sąjūdžio politikų ir tų, kurie skelbė Lietuvos nepriklausomybę, galima pasimokyti ryžtingumo, nusiteikimo daryti tai, kas naudinga Lietuvai“, – apibendrina doc. dr. R. Bulota, viename naujausių mokslinių straipsnių tyrinėjęs Sąjūdžio susikūrimo Kaune aplinkybes.

 

VDU informacija

Dalintis