Ar NKP ženklas atvers naujų galimybių šiltnamių sektoriui?

NKP taisyklės buvo pakeistos, reaguojant į Lietuvos šiltnamių asociacijos narių galimybes užauginti aukštesnės kokybės produkciją. ŽŪM, bendradarbiaudama su mokslininkais bei sertifikavimo įstaigomis, parengė naujus reikalavimus, skirtus būtent šiltnamių produkcijai.

„Šie pokyčiai leis augintojams, kurie atitinka griežtus ir moksliškai pagrįstus reikalavimus, sertifikuoti savo šiltnamių produkciją bei žymėti ją aukštesnės kokybės ženklu „Kokybė“. Tai ne tik didins šiltnamiuose užaugintos produkcijos konkurencingumą, bet ir suteiks aiškų orientyrą vartotojams, ieškantiems išskirtinės kokybės lietuviškų daržovių“, – pažymima pranešime.

NKP sertifikuoja ir jų priežiūrą atlieka akredituotos sertifikavimo įstaigos – VšĮ „Ekoagros“ ir Žemės ūkio rūmų Sertifikavimo skyrius. Iš viso specifikacijos parengtos net 9 maisto produktų grupėms: bitininkystės produktų ir mišinių; grūdų produktų ir duonos, pyrago kepinių, miltinės konditerijos gaminių ir makaronų; mėsos; paukštienos; pieno; šviežių vaisių ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų; vištų dedeklių ir putpelių kiaušinių; cukrinės konditerijos ir šokolado gaminių; nealkoholinių gėrimų, giros ir fermentuotų gėrimų.

NKP asortimentas kasmet plečiasi. Šiuo metu yra sertifikuota daugiau kaip 300 ūkio subjektų, auginančių ir gaminančių produkciją pagal visas išvardytas specifikacijas, išskyrus gėrimų.

Lietuvoje NKP produktai žymimi dviem skirtingais ženklais, priklausomai nuo to, kokius reikalavimus produktas atitinka. Žaliu ženklu su stilizuota Lietuvos vėliava „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ženklinami produktai, atitinkantys pagrindinius NKP sistemos reikalavimus, kurie yra griežtesni už standartinius privalomuosius. Raudonu ženklu su žodžiu „Kokybė“, apjuostu rodykle, žymimi produktai, kurie atitinka ne tik pagrindinius, bet ir papildomus (dar aukštesnius) kokybės reikalavimus.

Abu šie ženklai parodo, kad produkto gamybos procesas yra sertifikuotas ir prižiūrimas, užtikrinant aukštesnę kokybę, natūralumą, maistingumą ir aplinkos tausojimą.

ŪP teiravosi, ar tikrai nacionalinės kokybės ženklinimas atvers naujų galimybių šiltnamių sektoriui, didins šiltnamiuose užaugintos produkcijos konkurencingumą ir suteiks aiškų orientyrą vartotojams, ieškantiems išskirtinės kokybės lietuviškų daržovių? O gal šiltnamių verslas, siekdamas savo auginamų daržovių kokybės ženklinimo, patirs ir sunkumų, susidurs su iššūkiais?

Kietaviškių įmonių grupės vadovas Mindaugas PUPIENIS:

„Agurkams, pomidorams ir kitoms šiltnaminėms daržovėms toks kokybės ženklas techniškai nebuvo pasiekiamas. Labiau orientuota buvo į nišinius ar smulkesnius augintojus, kad ir jie turėtų galimybę dalyvauti rinkoje. Bet dauguma tokių augintojų – lauko daržininkystės atstovai. Dabar atliktas didelis darbas, kad taisyklių reglamentas būtų pritaikytas būtent šiltnamiams, nes anksčiau buvome tarytum iškritę iš konteksto. Analogijos su lauko daržininkyste čia tikrai negali būti, nes augalai auginami pagal skirtingas technologijas, skiriasi ir gaunami derliai. Esminiai pokyčiai – sąlyčio taškų tarp šiltnamių ir lauko daržininkystės radimas. Geranoriškumas pagelbėjo, pagaliau atsirado galimybė sertifikuoti ne tik salotas, bet ir kitas šiltnamiuose auginamas kultūras. Mums tai yra ir svarbu, ir aktualu. Nors daržoves auginame Lietuvoje, gerai, kad su nacionalinės kokybės ženklu atsiranda galimybė kurti išskirtinumą. Kuo aukštesnė lietuviškos produkcijos kokybė, tuo didesnis skirtumas nuo importuojamų daržovių.

Pagrindinė žinutė yra tokia: lietuviškas produktas, užaugintas pagal šiek tiek aukštesnius kokybinius parametrus, atitinka nustatytus kokybės reglamentus.

Nors NKP taisyklių atnaujinimą vertinu teigiamai, ateityje dėl to tikrai neišvengsime kaštų. Reikės keisti produkcijos pakuotes, užsiimti papildomu viešinimu, komunikavimu, kad vartotojas įgautų teisę pasirinkti geresnę produkciją ir žinotų, ką rinktis. Pirmiausia pirkimas vyksta akimis, o vizualiai produkcija gali labai ir nesiskirti. Bet būtent viešinimas bei komunikavimas ir sukurs pridėtinę vertę. Pats sertifikavimo procesas dar tik prasidėjo, jau yra gaunančių sertifikatus. Bet iki įgyvendinimo dar užtruks. Reikia laiko techniniams reikalavimams, teisiniam reglamentui suderinti. Be to, šiltnaminių daržovių augintojai dar turi senesnių pakavimo medžiagų, ir jas reikia panaudoti.“

VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija ANDRULĖ:

„Jei pareiškėjas atitiks numatytus reikalavimus, įvertins galimybę jų laikytis, bus galima šiltnamiuose auginamas daržoves ar vaisius ir sertifikuoti, suteikti produkcijai specialius kokybės ženklus. Į šią kategoriją patekus šiltnamiams, prasiplės produkcijos, užauginamos Lietuvoje, asortimentas. Vartotojui produkcija bus paženklinta, kaip nuoroda į kilmės šalį.

Šiltnamiuose užauginti produktai bus ženklinami taip pat, kaip ir visi kiti NKP produktai. Bet reikalavimai yra tikrai aukšti. Šiltnamiams gali būti iššūkis kovoti su augalų ligomis, kenkėjais, nes leidžiama tam naudoti tik biocidinius produktus. Bet vartotojui toks ženklinimas aiškiai parodys, kad nacionalinės kokybės ženklu pažymėta produkcija tikrai yra užauginta saugiai, sveikai.“

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius ANDRIEJAVAS:

„Manau, kad NKP taisykles reikėjo atnaujinti kur kas anksčiau. Vertinu sprendimą teigiamai. Seniau žiūrėta pagal „raidę“, nebuvo sugebėta į reikalavimus ir taisykles pažvelgti kūrybiškai, lanksčiai.

Lietuvos pramoniniai šiltnamininkai savo ūkius yra modernizavę seniai, produkciją augina pavyzdingai, laikydamiesi visų reikalavimų. Seniau kokybės ženklui kriterijai buvo priimti neatsižvelgiant į azoto kiekį derliuje. Iki šiol papildomi kokybiniai reikalavimai buvo bendri visai vaisių ir daržovių produkcijai, neatsižvelgiant į auginimo būdą. Šiltnamiuose juk nuimamas ne vienas derlius, o keli. Dažnu atveju, jei tai yra salotos, užauginama ir 10, ir 12 derlių per metus. Agurkų nuimami du–trys derliai. Šiltnamiuose auginamos daržovės nėra lauko kultūros, todėl ir vertinamos negali būti pagal vieną visų daržovių kurpalį.

Šiltnamiuose naudojamos augalų apsaugos priemonės ir pati auginimo technologija yra tikrai pažengusi, todėl produkcija dažniausiai yra aukštesnės kokybės negu įvežtinė. Tikrai Lietuvoje yra šiltnamių ūkių, kurių produkcija verta NKP ženklo. Bet neabejotinai bus ir ūkių, kuriems tikrai reikės įsidiegti tam tikras technologijas, iki kokybės ženklo pasitempti. NKP ženklas nėra skirtas visiems ūkiams, taip ir neturėtų būti. Jei ūkiai gali, sugeba, turi tam reikiamų priemonių ir žinių, turi jų produktai būti išskirtinai pažymėti, aiškiai matomi.

Ūkių, šiltnamiuose daržoves auginančių geresnėmis sąlygomis, įdedančių daugiau pastangų ir investicijų, negu reikalauja NKP, gavusių kokybės įvertinimą, produkciją vartotojai galės kur kas greičiau pamatyti lentynose, atsirinkti. Atsiras tam tikras orientyras. Nemanau, kad dėl ženklinimo kils produkcijos kainos.

Mūsų įmonių šiltnamiuose daržovės auginamos viršijant kokybės kriterijus ne vienus metus. Bus proga sertifikuotis ir parodyti, kad mūsų produkcija atitinka, o kai kada – ir viršija standartinius kokybės reikalavimus. Siekis – auginti tvariai, sveikus produktus. Nebėra taip, kaip anksčiau, kuomet buvo tręšiama ar purškiama „iš akies“, kiek sugalvojama. Dabar veikia biologinė apsauga, klimato kontrolė, ligų prevencija – yra labai daug dalykų, kurie galiausiai ir lemia produkto kokybę. Vartotojas, to net nežinodamas, ne vienus metus gali tokią produkciją vartoti. Ir vartoja. Dabar bus kur kas daugiau aiškumo.“

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Mindaugas PETKEVIČIUS:

Parengė ŪP korespondentė  Dalia KARPAVIČIENĖ

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugpjūčio 12 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.