Apie rugpjūčio 1-osios audrą

Liepos 31-os dieną meteo.lt puslapyje buvo paskelbta, kad rugpjūčio 1-os dieną daug kur numatomi trumpi lietūs su perkūnija, per perkūniją vėjo gūsiai sieks 15–18 m/s, galima kruša. Rugpjūčio 1-os rytą prognozė buvo atnaujinta ir lietaus bei vėjo reiškinių intensyvumas sustiprintas, t. y. daug kur numatyti trumpi lietūs, vietomis smarkūs, didesnėje šalies dalyje prognozuota perkūnija, per perkūniją vėjo gūsiai kai kur 15–20 m/s, galima kruša. Informacija apie numatomus reiškinius didžiojoje Lietuvos dalyje buvo skelbiama ir meteo.lt svetainėje esančiame Pavojingų reiškinių žemėlapyje.  

Šeštadienio vakarą ir sekmadienio nakties pirmąją pusę Trakų Vokėje iškrito 34,6 mm, Vilniaus centre (Šnipiškėse) – 30,3 mm, Vilniaus oro uoste – 17 mm. Tai atitinka pavojingo reiškinio rodiklį. Smarkiausia audra slinko siauru ruožu per šiaurės vakarinę miesto dalį, todėl aplenkė Vilniuje esančias meteorologijos stotis – išmatuoti vėjo gūsiai siekė tik 13 m/s.  

Kitur Pietryčių Lietuvoje Meteo LT meteorologinių stočių duomenimis vietomis fiksuoti 16 m/s vėjo greičio gūsiai, tačiau vietovėse, kur padaryta didžiausia žala, remiantis ekspertiniu vertinimu, vėjo greitis buvo gerokai didesnis. Trečiųjų šalių meteorologinių stočių duomenimis kai kur buvo fiksuotas 20–24 m/s vėjo greitis. Atlikus pirminę Vilniaus meteorologinio radaro duomenų analizę Avižienių apylinkėse įvertinta, kad vėjo greitis galėjo siekti iki 28 m/s. Toks vėjo greitis turi didelę griaunamąją galią. Pagal pirminę analizę nustatyta, kad žalą sukėlė stiprus škvalas, o ne viesulas, tačiau artimiausiu metu šie duomenys bus patikslinti. 

Ankstyvą audros išprognozavimą apsunkino šios pagrindinės priežastys: itin sparti reiškinio dinamika, neįprastas reiškinio laikas bei detalesnių duomenų trūkumas. Pirma, audros debesys formavosi vėlai vakare (apie 21 val.), kai dėl krentančios temperatūros ir mažėjančio energijos kiekio atmosferoje audrų intensyvumas įprastai slopsta, todėl tokio masto reiškinys tuo paros metu nebuvo numatytas. Antra, audros židiniai pasižymėjo itin greita evoliucija – susidarydavo ir išsklaidydavo vos per pusvalandį, atnešdami smarkų lietų ir stiprius vėjus, todėl padaryta žala buvo labai lokali. Trečia, specialistai negalėjo pasitelkti skaitmeninių prognozių rezultatų, kadangi modeliai nepilnai įvertino sudėtingas termodinamines sąlygas atmosferoje. 

Dėl itin dinamiško ir neįprasto reiškinio pobūdžio prognozavimo procesas buvo ypač sudėtingas. Nuolat tobuliname savo metodus, atsižvelgdami į atmosferos procesų kompleksiškumą. 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informacija